
tai istorijos pradzia:
pries 3-4 metus pradejau dometis photoshopu.tuo metu turejau beveik 100procentu automatini olympusiuka. remeliams ant nuotrauku uzdet raudonom akim patvarkyt uzteko tokio fotiko,bet laikui begant pamaciau ,kad viskgi svarbu kokia ta nuotrauka tu turi ir ka is jos gali padaryt,pradejo trukdyt ISO triuksmas,reikejo kokybes.taigi aiskinausi kaip kas ir jau tada uzsukdavau i fotografijos skyreli,nepamenu nuo kada atsirado tie namu darbai,bet net nelindau niekam i akis mokiausi aiskinausi,skaiciau.baigiau grafikos programu kelis menesius trukusius kursus. suzinojau daug apie spalvas,apie spausdinima,isnarsciau photoshopa. gavau darba maketuotojos, darbas labiau su vektorine grafika bet uzteko ir fotografijos(gaila ne menines) isigijau kita fotika,muilinuka ,bet su daug rankiniu nustatymu
atbegau cia pas jus.pirmiausia su dideliu noru susidraugauti, kazkam kazko reikejo tai pasiuliau knyguciu,pamokeliu, labai graziai pabendravom,uz pamokeles padekojot,namu darbai mano netiko,nesupykau ne kiek, zinojau,kad mano supratimas dar labai mazas,kad turiu dar daug daug suprasti,kad turimas fotoaparatas nera labai geras,kad sunku su juo sufokusuoti ir ta uzduoti su trim daiktais skirtingai sufokusuotais tikrai sunku atlikti,neklauso taip labai tie muilinukai

nulindau i pogrindi

na ir isigijau savo issvajotaji canona.ir tikrai tikrai gera, bijojau net i rankas ji kelias dienas paimti toks jis man brangus.
instrukcija is priekio ir is galo perskaiciau po du kartus kogero ,jauciausi pasiruosus prisistatyt pas naujokus.
padariau namu darbus, valio atrodo viskas tinka,dar Zitlali paprase mazesnes nuotraukas kelt. galvoju vajezau kaip gerai,niekas jose nesimatys ir kaip nors praslysiu




ir pasiutau tada,kad toki kelia nuejus, tiek prisistengus ,stumdo cia mane is vienos temos i kita siulo iseit, ar net dorai neapziureja ir nepaaiskine perfotografuot siuncia.
viskam yra ribos,kiek zmogus zemintis gali? negi man dar psichologijus kursa prasiaiskint,kad kaip nors jums itikciau?
aisku zinios niekur nedingsta, esu labai patenkinta ,kad daugelis dalyku man jau suprantami ir zinomi ir toliau sau mokysiuos.
bet apmaudas cia patirtas liko. ir zinau,kad ne viena taip pasijauciau.tik gal kiti maziau pastangu idejo,gal nereaguoja taip jautriai,gal nera tokie atkaklus. taip kalta,parazite,ramybes drumsteja dabar jau galit akmenim uzmetyt iki finiso. nebesigincysiu,nedrumsiu jums ramybes. ir ar verta kai zmones taip labai nenori isgirsti kito.
atsiprasau kad tas postas toks ilgas gavosi.paskutinis

zitlali gali gryzt.