Seava, ei, Seava, atvėsk

Raigė apibendrino užduotį ir įvardino kada reikia į ją pažiūrėt "kūrybiškiau". Bet tu tą užduotį su savo objektyvu gali atlikt. Nusistatai galinę diafragmą (jei ji kinta zūminant nuo tarkim 3,5 iki 5,6 tai nusistatai 5,6) ir darai užduotį taip, kaip ji aprašyta. Tik tiek, kad nedaryk to patamsiukais, o dieną, kai šviesu. Bet Seava... Esmė ne atlikti. Esmė suprasti kas kaip ir kodėl. Pratimai tik padeda susigaudyti ir rast ryšius.
Ir iš tiesų. Nors kaip ir nujaučiu ko purkštauja Seava, jau reikalas kiek įsisiūbavo. Nori to ar ne, bet ateidamas į kolektyvą, realus jis ar virtualus ne tiek svarbu, tenka taikytis su jame nusistovėjusiomis bendravimo tradicijomis. Dabar tiek įsisiautėjai, kad sunku tikėtis, kad tave čia ims gerbt - natūralu, jog merginos pasišiaušė.
Vis gi audros kartais sveika. Išlenda povandeniniai dalykai, kažkieno nuoskaudos, nepasitenkinimas. Esat kolektyvas. Šeimoje du žmonės kartais nesutelpa po vienu stogu, o čia nemažas pulkelis. Ir jei šeimoj vos iškilus problemai trenktume durim... nebedaug tų šeimų bebūtų