Trūksta vieno atsakymo varinato: "visi aukščiau išvardinti"
anksčiau knygas pirkdavau beveik be atrankos ir dideliais kiekiais: akį patraukdavo viršelis, būdavo nuolaida, išgirdusi gerą recenziją. bet su laiku ši manija praeina - pradedu atsirinkti: peržiūriu leidyklų anonsus, prisirankioju atsiliepimų iš interneto, jei pasitaiko, biblėj pagriebiu. ir tik įsitikinusi, kad knyga tikrai verta turėti, perku. o ir namai ne guminiai.
apskritai erzina, kad naujos knygos tokios storos ir sunkios, todėl ypatingai žavi elektroninės knygos. nesuprantu knygų kaupimo tik dėl grožio
man namuose turi būti jauki erdvė, ir knygos yra svarbi tos erdvės dalis, jos turi kažką man reikšti, sukelti emocijas/norą jas dar kartą apmąstyti, o ne norą grožėtis "kiek daug aš turiu". todėl knygos, su kuriomis neatradau asmeninio ryšio, ieško naujų namų.
dar neatsilaikau mėgstamų autorių naujoms kygoms: Murakami, Allende, Rushdie, Irving ir kt. naujoms knygoms.
iš bibliotekos imu tik naujas, t.y. naudojuosi galimybe rezervuoti ką tik gautas knygas, kol jos dar nėra smarkiai suskaitytos. nes kartais būna tikrai labai nemalonu liesti seną suskaitytą knygą su neiškios kilmės dėmėmis ar dar baisiau
retkarčiais skolinuosi iš pažįstamų, bet draugės skaito kitokio stiliaus knygas, tad ne visada išeina pasikeisti knygomis. skolinu tik patikimiems žmonėms, nes esu iš tų, kurie mėgsta tvarkingai skaityti, jokių pribraukymų, jokių užlankstymų mano knygose negali būti. gali ir ilgai skaityti paskolintą knygą, svarbu, kad atgaučiau tokios būklės, kokios paskolinau, t.y. tobulos
Sukauptos knygos yra kaip namų interjero dalis. Mano svajonė turėti didžiulę biblioteką namuose 
.Mastau taip pat
Knygas perku,nes kaupiu namu biblioteka
