tai ir aš išklosiu viską, nes irgi įspūdžiai švieži

: gydytojai tikrai normalūs, gal tik norisi daugiau info, aišku, skuba jie nuolat, bet net ir paklausti atsako, kad būtinai papasakos ir taip iki sekančio paklausimo

, sesutės normalios. Valytojų visokių yra

: vieną teko "išmesti" kartą, nes piktybiškai uždegė šviesas visas ir trenkė durim vaikams visiems miegant

, tarsi sunku užsidegt mažesnę šviesą ir tyliau elgtis, jos darbas valyti, bet reikia gerbti ir ligoniukus, ypač ką tik išoperuotus, o yra ir super fainų, kurios atėjusios ir vaikams padainuoja, ir t.t. Atrodo smulkmena, bet vaikams malonu

. Sesutės tai kantriai elgiasi su vaikais, nežinau, aišku, kaip su didesniais. "Užpatentavau" idėją - nuo šiol vaikams leidžiami ne vaistai, o liftai

, jei teks gulėti ir "gausit liftą" - procentai man už procedūrą be ašarų

.. Ko labiausiai trūksta, tai paaiškinimo po operacijos, kaip prižiūrėt kateterius, šlapimo maišus ir t.t., nes atveža vaiką, pasako "labai saugot, išsiraus, tai operacija nepavykus bus" ir tiek, o taip baisu pirmą kartą paimti vaiką su tom "šlangom" ir t.t., nežinai, kaip rengt, guldyt ir t.t.

, man pasisekė: palatoj buvo mama, kuri jau antrą kartą atvažiavus su ta pačia bėda sūneliui, tai ji mums buvo super super super

: ir padėjo, ir patarė, ir viską parodė

, būčiau pati daug ko nesugalvojus.. Tolimesnė ramybė priklauso ir nuo palatos kitų gyventojų, ypač būnant su mažesniais vaikais, kai reikia derinti poilsį.. Yra tarakonų

, tai jei neturit namie, teks grįžtant namo atidžiai kraut daiktus, kad neparsivežt

, tarakaškės išnaglėję, drąsiai traukia ir nesutemus labai

..
Mano pypliukui buvo hipospadija, ją ir "remontavo", aišku nežinia, kiek dar vėliau reikės, bet pirmas etapas praeitas, gydomės namie ir tikiuos, kad viskas bus gerai.