QUOTE(taskiukas @ 2009 10 27, 00:45)
Sveiki,
norejau paklausti ar kas nors vyksta del Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo bei socialinio draudimo įmokų tarifo padidinimo laikinasis ĮSTATYMO PROJEKTO (Nr. XIP-1238), ketvirto skirsnio "KOMPENSUOJAMOJO UŽDARBIO IR MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPŲ SKAIČIAVIMAS",
Dėl Lietuvos Respublikos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo bei socialinio draudimo įmokų tarifo padidinimoDalintis
Vakar 16:16
Asociacija
Nacionalinis aktyvių mamų sambūris
Lietuvos Respublikos Seimo
Socialinių reikalų ir darbo komitetui
Dėl Lietuvos Respublikos
Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo
bei socialinio draudimo įmokų tarifo padidinimo
laikinojo įstatymo projekto Nr. XIP-1238
PASIŪLYMAS
2009-10-26
Vilnius
Išmokų vaikams ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymai išmokų mažinimo aspektu ekonominio sunkmečio laikotarpiu jau yra peržiūrėti penkis kartus, bet jų keitimo galimybės eskaluojamos iki šiol. Tokiu būdu Vyriausybės bei Seimo darbas yra neadekvatus jų siekiams efektyviam krizės įveikimo plano sukūrimui ir įgyvendinimui . Tokiais veiksmais tai pat pastoviai keliama įtampa visuose visuomenės sluoksniuose (valstybės tarnautojų, pareigūnų, medikų, pensininkų, paprastų darbininkų ar vidurinės klasės atstovų), nes Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pokyčiai įtakoja visus šeimos narius ir šeimos pajamas, nepriklausomai nuo užimamos padėties visuomenėje ar darbo pobūdžio.
Pažymėtina, kad šio projekto svarstymo klausimas į Seimo sesijos darbų programos projektą buvo įtrauktas net nesibaigus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo (Nr. XI-420 ), nustačiusio pašalpų mažinimą 10% priėmimui.
Šiuo metu jau pateiktas minėto 2009-09-22 Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo, kuris įsigaliojo tik 2009-10-01, pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas ( Nr. XIP-1249) bei siūlomi nauji taupymo būdai tiek šiuo projektu Nr. XIP-1238, tiek Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIP-1248).
Manome, kad toks chaotiškas papildomų taupymo būdų ieškojimas motinystės(tėvystės) ar vaikų išmokų sąskaita, iškart tik pasibaigus (ar net nepasibaigus) vienam išmokų mažinimo etapui yra nesuprantamas, diskredituoja Vyriausybę ir Seimą, kaip nesugebančius spręsti biudžeto klausimų kompleksiškai, mažina pasitikėjimą Valstybe ir teisine sistema.
Atsižvelgiant į išdėstytus faktus, pateiktas projektas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) ar išmokų vaikams mažinimo apimtyje yra perteklinis , jo svarstymas kelia bereikalingą įtampą tokiose socialiai ir psichologiškai pažeidžiamiausiose visuomenės grupėse kaip vaikų besilaukiančios ar krūtimi savo vaikus maitinančios motinos, atitinkamų normų turinys (argumentai ir pasiūlymai pateikti žemiau) tikėtinai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl projektui neturėtų būti pritarta.
Dėl projekto 9 straipsnio 1 dalies.
Argumentai:
Pateikto projekto 9 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad kompensuojamasis uždarbis ligos, motinystės, tėvystės, profesinės reabilitacijos bei ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos. Toks reglamentavimas įtvirtina maksimalaus kompensuojamojo uždarbio mažėjimą 20 %, lyginant su šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatytuoju, nepriklausomai nuo socialinio draudimo fondo biudžeto įplaukų/išmokų balanso. Maksimalaus kompensuojamojo uždarbio susiejimas su socialinio draudimo fondo biudžeto finansiniais rodikliais per einamųjų metų draudžiamąsias pajamas yra pakankamas užtikrinant socialinio draudimo fondo biudžeto stabilumą ir teisės mokėti apdraustiesiems ne didesnes išmokas nei biudžetas yra pajėgus įgyvendinimą (per patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų reguliavimą). Maksimalaus kompensuojamojo uždarbio sumažinimas nuo 7440 iki 4680 (įskaitant jo mažėjimą dėl mažinamo einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio), t.y. ne mažiau kaip 37% labiausiai palies būtent taip sunkiai valstybėje besiformuojančią viduriniąją klasę, be pagrindo paneigs asmens atsakomybę už savo likimą - kai didesnes įmokas mokėję apdraustieji neturės teisės į didesnes išmokas (principas įvardintas LR Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutarime), stums šį sluoksnį į šešėlį dėl nelikusios motyvacijos mokėti mokesčius nuo visų gaunamų pajamų, galimai apribos gyvenimo kokybę dėl tokių šeimų prisiimtų įsipareigojimų mokant būsto paskolas. Toks reguliavimas atsižvelgiant į jo minimalią ir iš esmės abejotiną finansinę naudą yra ydingas, perteklinis ir nepagrįstas.
Siūlymas:
siūlome išbraukti 9 straipsnio 1 dalį.
Dėl projekto 9 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio.
Argumentai:
1. Pateikto projekto 9 straipsnio 2 dalimi ir 10 straipsnio 1-3 dalimis, atsižvelgiant į projekto 3 straipsnio nuostatas, siūloma įtvirtinti Vyriausybės teisę leidžiant teisės aktus, keisti minimalias ir maksimalias socialinio draudimo išmokų ribas , atitinkamai pačius išmokų dydžius, asmenims, jau po to kai jie įgyja teisę į atitinkamo dydžio išmokas, taigi teisę į nuosavybę. Pagal įstatymo projekte teikiamą reguliavimą, Vyriausybei būtų suteikta teisė keisti Konstitucijos 39 ir 52 straipsniais ir atitinkamais įstatymais nustatytų išmokų dydžius, riboti Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės teisės apsaugą, taigi riboti Konstitucines žmogaus teises.
Kaip savo aktuose ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu, jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu [...] jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties. (LR Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutarimas )
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta minėtas reguliavimas pagal kurį būtų įtvirtinta Vyriausybės teisė poįstatyminiu aktu riboti jau paskirtas ir mokamas socialinio draudimo išmokas tikėtinai prieštarauja Konstitucijai.
2. Pateikto projekto 10 straipsnio 1-3 dalimi siūloma įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, kai motinystės (tėvystės) išmokos, paskirtosios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, galiojančias iki 2010 m. gruodžio 31 d. būtų mažinamos 10 % , tačiau jos negalėtų sumažėti labiau nei projekto 3 straipsnio nustatyta tvarka patvirtintas ribinis motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydis, be to išmokos pirmaisiais vaiko auginimo metais negalėtų būti didesnės už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą (išmokų lubas), o antraisiais už 75 procentus išmokų lubų.
Siūlomu projektu būtų įteisintas jau paskirtų ir mokamų motinystės(tėvystės) pašalpų mažinimas pirmaisiais vaiko priežiūros metais nuo 10 iki 37 %, antraisiais nuo 10 iki 47 %, kas sudarytų atitinkamai tik iki 63% buvusio uždarbio (šiuo metu galiojančių išmokų lubų) pirmaisiais vaiko priežiūros metais ir 45% antraisiais.
Pažymėtina, kad 2009-09-23 siūlomų priemonių socialinių išmokų mokėjimo užtikrinimui pristatyme nurodyta, jog išmokų lubos bus taikomos jau po išmokos mažinimo 10 % , taip siekiant išvengti dvigubo mažinimo efekto, tačiau faktiškai į tai atsižvelgta tik motinystės(tėvystės) išmokų pirmaisiais vaiko priežiūros metais atžvilgiu, antrųjų metų išmokų atžvilgiu šios priemonės, leidusios pasiekti pašalpų mažinimą iki 29 %, atsisakyta ir pasirinkta išmokų riba 75% išmokų lubų mažinanti išmokas iki 47 %, t.y. 1.5% labiau nei būtų tuo atveju kai išmokų lubos būtų ribojusios ne pačią išmoką, o kompensuojamąjį uždarbį ir 18% labiau nei nurodyta 2009-09-23 pristatyme.
Atsižvelgiant į tai, kad motinystės (tėvystės) pašalpų gavėjai negali gauti kitų draudžiamųjų pajamų, toks pašalpų mažinimas juos palies ypač skaudžiai ir taip apribos galimybę vaikui augti su motina/tėvu, o siūlomas mažinimas tikėtinai pažeis LR Konstituciją:
2.1. Konstitucijos 39 straipsnyje yra įtvirtinta, jog valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą. Ši Konstitucijos nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti šeimų ekonominį ir socialinį saugumą, sukurti šeimoms galimybes apsirūpinti pakankamomis pajamomis, tuo sudarant palankias sąlygas auginti vaikus (LR Prezidento 2009 m. liepos 28 d. dekretas Nr. 1K-64).
2.2. valstybei tenka pareiga vykdyt tuos turtinio pobūdžio įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė įstatymu nustatydama tokį reguliavimą, pagal kurį asmuo, atitinkantis įstatymo nustatytas sąlygas, įgyja teisę į tam tikrą [išmoką]. Taigi asmuo, kuris atitinka įstatymo nustatytas sąlygas [išmokai] gauti ir kuriam ši [išmoka] paskirta ir mokama, turi teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką, t.y. teisę į nuosavybę. Pagal Konstitucijos 23 straipsnį ši teisė turi būti saugoma ir ginama.(LR Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimas)
2.3. Europos žmogaus teisių teismo ir LR Konstitucinio Teismo praktikoje suformuotos tokios visuotinai pripažįstamos žmogaus teisių ribojimo pagrįstumo sąlygos: teisėtumas ir būtinumas. Teisių ribojimas (pvz. susidarius sunkiai ekonominei ir finansinei situacijai valstybėje keičiant valstybės prisiimtų finansinių įsipareigojimų, susijusių su pašalpų bei kitų išmokų apskaičiavimu ir mokėjimu, teisinį reguliavimą) bus būtinas, tik jei naudojamos priemonės bus proporcingos (adekvačios) siekiamam tikslui, t.y. bus išlaikytas visuomenės ir asmens interesų balansas bei nebus paneigta pati teisės esmė:
2.3.1. Projekte siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka proporcingumo reikalavimų, kadangi motinystės (tėvystės) pašalpų gavėjams tenkanti mažinimo našta yra neproporcingai didelė (10-47%), taip mažinamos jų vienintelės draudžiamosios pajamos iš kurių yra išlaikomi ir mažamečiai vaikai bei apribojama vaiko galimybė augti su motina/tėvu. Įvertinant ypatingą motinų(tėvų), auginančių vaikus, situaciją, galima teigti:
šių asmenų, ypač didžiausias išmokas gaunančiųjų, skaičius iš esmės yra ribotas ir negausus;
mokamos išmokos iš principo nėra tęstinės (t.y. laikino pobūdžio);
biudžeto taupymas šioje konkrečioje situacijoje labai nedidelis (aiškinamajame rašte turėtų būti aiškiai išskiriama suma kurią planuojama sutaupyti būtent teisę į pašalpas įgijusiųjų sąskaita, atskirai išskiriant finansinį efektą pagal skirtingas priemones: 10% taikymo ir išmokų lubų ribojimo);
Akivaizdu, kad dėl tokių priemonių taikymo visuomenės gaunama nauda neadekvati asmens patiriamai žalai bei visuomenėje sukeliamam nerimui.
2.3.2. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad jeigu pertvarkant socialinių garantijų sistemą ar atskirų socialinių garantijų struktūrą yra sumažinama socialinių garantijų apimtis, juo labiau, jeigu tam tikrų socialinių garantijų nebelieka, turi būti nustatytas teisingas patirtų praradimų kompensavimo asmenims, kuriems tokios socialinės garantijos buvo pagrįstai nustatytos, mechanizmas. (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimas, kurį citavo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministras D. Jankauskas projekto pateikimo metu, žr. 2009-10-20 Vakarinio plenarinio Seimo posėdžio stenogramą).
Projektu siūlomas reglamentavimas apima visų būsimų motinystės(tėvystės) išmokų, tame tarpe ir tų, teisę į kurias asmenys bus įgiję iki įstatymo įsigaliojimo, mažinimą. Akivaizdu, kad toks išmokų sumažinimas, nenustatant jokio kompensavimo mechanizmo, paneigia pačią įgytą teisę į atitinkamo dydžio išmokas, ši teisė tampa neįgyvendinama. Motinystės(tėvystės) išmokų kompensavimo mechanizmo nustatymas nepažeistų kitų asmenų, gaunančių išmokas iš valstybės ar socialinio draudimo fondo biudžetų, interesų, nes motinystės(tėvystės) išmokos, priešingai nei kitos išmokos, nėra tęstinės. Šių išmokų dalies praradimo neįmanomos kompensuoti per jų mokėjimo laikotarpį, didinant bazinius dydžius kaip kad yra ir nedarbingumo ar ligos išmokų atveju. Pažymėtina, kad projekte išdėstytos nuostatos, jei jos bus priimtos, dalies tėvų atžvilgiu paneigs pačią teisę auginti vaikus namuose pirmaisiais vaiko metais, gaunant dėl vaiko priežiūros prarastų pajamų dalies kompensaciją. Paramos, įstatyme įtvirtintos kaip prarastų pajamų kompensacija sumažinimas nuo 100% ir 85% buvusio uždarbio (šiuo metu galiojančių išmokų lubų) iki 63% pirmaisiais vaiko priežiūros metais ir 45% antraisiais, priverstinai išstums dalį tėvų į darbo rinką dėl negalėjimo išgyventi ar vykdyti finansinių įsipareigojimų iš sumažėjusios paramos dalies.
2.4. Pateikto projekto 10 str. tikėtinai prieštarauja Konstituciniams lygiateisiškumo ir proporcingumo principams, kadangi nei vienai kitai grupei, įvertinant ir draudimą turėti kitų draudžiamųjų pajamų, išmokos nėra mažinamos tokiais dydžiais.
Siūlymas:
1. siūlome išbraukti 9 straipsnio 2 dalį;
2. siūlome išbraukti 10 straipsnį iki kol:
* bus pasirinktos priemonės, adekvačios siekiamiems tikslams, užtikrinančios asmens teisių ir visuomenės intereso balansą bei nepaneigiančios pačios teisės esmės;
* nustatytas tinkamas sumažintos išmokų dalies kompensavimo mechanizmas;
* pasirinktos priemonės nepažeis asmenų lygiateisiškumo principo.
Dėl Išmokų vaikams įstatymo projekto 11 straipsnio.
Argumentai:
Pateikto projekto 11 straipsniu keičiamas teisinis išmokos vaikui reglamentavimas, įtvirtintas LR Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio nuostatose:
nustatant, kad išmoka vaikui mokama tik iki 7 metų;
išmoka vaikui iki 2 metų mokama tik jei vaiko tėvai ar globėjai pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą už tą vaiką negauna socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpos;
sumažinamas išmokos vaikams gavėjų skaičius, suteikiant teisę į pašalpas vaikui nuo 3 iki 7 metų, tik jei vidutinės pajamos, nustatytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 15 straipsnyje, vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (galiojančiame įstatyme šis dydi lygus 3 valstybės remiamų pajamų dydžiui);
atsisakant didesnio 1,1 bazinės socialinės išmokos dydžio išmokos per mėnesį kiekvienam vaikui, nuo vaiko gimimo dienos iki sukaks 3 metai taikymo šeimoms, auginančioje tris ar daugiau vaikų.
1. LR Išmokų vaikams įstatymo tikslas įtvirtintas 1 straipsnyje: Šio įstatymo paskirtis nustatyti išmokų vaikams rūšis, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą įstatymo 2 straipsnio 3 d. apibrėžia, kad išmokos vaikams (toliau išmokos) periodinės ir vienkartinės piniginės išmokos, skiriamos ir mokamos vaikams ir pilnamečiams asmenims, nėščioms moterims, vienam iš vaiko tėvų ar globėjų (rūpintojų) šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas be pagrindo išskirtų vaikus nuo 7 metų amžiaus iš kitų vaikų tarpo, taip be pagrindo, prieštaraujant pačiam įstatymo tikslui, ribojant vyresnių nei 7 metai vaikų teisę į išmokas. Tuo pačiu būtų pažeistas Konstitucinis lygiateisiškumo principas. Pažymėtina, kad šios išmokos praktikoje dažniausiai yra naudojamos vaikų neformaliojo ugdymo užsiėmimams finansuoti, kurie mokyklinio amžiaus vaikams yra ne mažiau svarbūs nei mažesniesiems.
2. Išmokų vaikams paskirtis ir finansavimo šaltinis niekaip nėra susiję su motinystės(tėvystės) išmokomis. Pirmųjų paskirtis - parama vaikui, antrųjų - apdraustojo socialiniu draudimu asmens prarastų draudžiamųjų pajamų kompensavimas dėl negalėjimo dirbti. Ar dirbančių, laikinai nedarbingų dėl ligos ar netgi nedirbančių, bet turinčių pakankamą pragyvenimo šaltinį, tėvų vaikas yra vertesnis vaiko išmokos nei tas, kurio tėvai (vienas iš tėvų) gauna motinystės(tėvystės) pašalpą? Juolab, kad šiuo atveju neatsižvelgiama į šeimos finansinę padėtį.
3. Atsižvelgiant tiek į patį įstatymo pavadinimą, tiek į išmokų vaikams tikslą, teisės į išmoką siejimas su tėvų pajamomis yra iš esmės ydingas. Pajamų šeimos nariui, su kurių dydžiu įstatymas sieja teisės į išmoką atsiradimą, mažinimas per pusę vertintinas kaip turintis vienintelį tikslą sumažinti išmokų vaikams gavėjų skaičių be jokio teisinio pagrindimo. Be to, tokia praktika išmokos vaikui skyrimą performuluoja į ,,skurdžiaus išmaldą kai teisę į išmokas vaikams įgyja tik šeimos, kurių pajamos neviršija skurdo lygio. Tai įrodo ir faktas, jog šis skurdo lygis (1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio) yra taikomas skiriant Europos Sąjungos paramą maisto produktais labiausiai nepasiturintiems asmenims pagal Maisto iš intervencinių atsargų teikimas labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje programą. Tikslinga yra atsisakyti išmokų vaikams siejimo su tėvų pajamomis arba keisti įstatymo pavadinimą ir tikslą įtvirtinant, kad išmokos skiriamos tik socialiai remtiniems vaikams.
4. 2009 m. birželio 18 d. LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Jungtinių Tautų vystymo programa (JTVP) Lietuvoje, Darbo ir socialinių tyrimų institutas bei Europos komisijos atstovybė Lietuvoje sutarė dėl bendradarbiavimo atliekant ekonominės krizės socialinio poveikio vertinimą labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms Lietuvoje. Vertinimo išvadose gausios šeimos yra įvardintos tarp ekonominio nuosmukio labiausiai įtakojamų grupių. Ankstesni tyrimai aiškiai teigia, jog šių šeimų pragyvenimo lygis yra žemiau skurdo ribos, o gyvenimo kokybė gerokai atsilieka nuo bendrų rodiklių be to, išvadose teigiama, kad neigiami socialiniai pokyčiai yra ,,labiausiai inertiški ir sunkiausiai kompensuojami", taigi ateityje brangiausiai kainuojantys. Apibendrinant, taupymas būtent gausių šeimų sąskaitą vertintinas kaip netikslingas, ekonomiškai nepagrįstas ir socialiai neteisingas.
Siūlymas:
siūlome išbraukti 11 straipsnį.
