SOS....man reikia jūsų pagalbos...

#1
cry.gif Man labai reikia Jusu pagalbos...As degraduoju,nebezinau ka man daryti. verysad.gif Man 21 m.,pries pusantro menesio istekejau.Jau dabar musu santuokai gresia krize-pabaiga.Mano vyras yra gana protingas,bet jis neturi apie ka su manim kalbetis,jam neidomu bendrauti su kvaile.Vakar jis apie tai man tiesiai sviesiai pasake,jam nepakanka mano grozio,jis nori kad as tobuleciau,kitaip mes skiriames.dave man laiko pasikeisti.Anksciau as mokiausi,bendraudavau su zmonemis,ir tikrai zmones noriai su manim bendrauvo,kalbejosi,jiems buvo idomu,as tikrai turejau ka pasakyti ir tai nebuvo kazkokie kvaili patarimai ir t.t.Bet jau antri metai kai as nesimokau(meciau mokslus-univera,gerai baigiau pirma kursa,antro pirma semestra,o po to viska meciau) ir nebetobuleju,as naskaitau,nebendrauju...degraduoju...
As tikrai nenoriu prarasti savo gyvenimo meile,todel prasau padekit man,patarkit ka daryti,smegenys as turiu - tiesiog nebezinau nuo ko pradeti...ka skaityti,ar dar kazka daryti.Patarkyt man,labai prasau....Laukiu Jusu patarimu! Is anksto ACIU!
Atsakyti
#2
4u.gif
Na kaip mes padesim?Galim tik patarti ax.gif
Visu pirma, ar jam kazko reikia, ar tau?Jo klaida, kad zemina tave, negalima taip sakyti apie mylima zmogu.
Antra. Jeigu as buciau tavo vietoje, lankyciau visokius kursus (del saves) - pradedant nuo vairavimo ir administravimo ir t.t. Kitais metais stociau i univera. Kai daug uzimtumo,nera laiko kvailystem, atsiranda draugai,bendravimas.+savo vyrui tampi idomi. +atsiranda darbas. Tik nereikia sedeti namuose ir verkti, tau viskas pavyks:) drinks_cheers.gif
Atsakyti
#3
QUOTE(Lee* @ 2005 09 19, 22:20)
Jeigu as buciau tavo vietoje, lankyciau visokius kursus (del saves) - pradedant nuo vairavimo ir administravimo ir t.t. Kitais metais stociau i univera. Kai daug uzimtumo,nera laiko kvailystem, atsiranda draugai,bendravimas.+savo vyrui tampi idomi. +atsiranda darbas. Tik nereikia sedeti namuose ir verkti, tau viskas pavyks:) drinks_cheers.gif

drinks_cheers.gif
būtinai studijuok! gal kai kurios žinios bus nelabai reikalingos gyvenime ar darbe, bet susirasi įvairiausių pažįstamų, su kuriais galėsi kalbėtis, diskutuoti ir pan. o per tai irgi tobulėji (na jei tie pažįstami nebus kokie nors....) thumbup.gif
dar patariu pasidomėti ar nepavyktų tau grįžti į univerkę iš kurios išėjai. jei gerai baigei, tai gal priims atgal? ar tu akademines pasiėmei ar prašymą parašei dėl atsisakymo mokytis?
o šiais metais iki kitų stojamųjų būtinai eik į kursus! kiek dabar visokiausių jų yra.. tik spėk visur sulakstyti .. thumbup.gif
Atsakyti
#4
rolleyes.gif Aciu Jum labai,tikrai pasinauduosiu Jusu patarimais.
Atsakyti
#5
Pritariu, kad zemint negalima, o ir skyrybom grasint kazkaip kvaila, juk ir kitaip galima paskatint dometis kazkuo, mokytis... schmoll.gif
Atsakyti
#6
Kvailė, kuri studijavo univerkėj pusantrų metų ir visai neblogai na nežinau...jeigu nuspręsi mokytis, pirma pasilausk savęs, ar pati to nori, ar darai tai dėl to, kad vyras spaudžia...įdomi ta situacija..jeigu žmogus nieko nedirbi, niekur nesimokai tai pačiai jau būtų nuobodu...bent aš tai taip tikrai negalėčiau...
Atsakyti
#7
norint skirtis - visada atrasi kvailų priežaščių. Na ir kas kad studijuoju, o vyras dirba? Mes apie jo pomėgius: sportas, istorija, automobiliai galime kalbėti ir kalbėti. Savų pomėgių nesiūlau, kaip diskusijos, nes jam tikrai nėra įdomu siuvinėjimas kryželiu ar moteriškai aptarinėti dėstytojų čiudnumus. Apie globalines problemas kalbėkites, niu - žinias pasižiūrėk, pamatysi kas pasauly dedas ir vesk diskusiją, negi taip sunku ? smile.gif
Atsakyti
#8
Ai nesąmonė su tuo kvailas - protingas smile.gif Kažkada mano būsimojo protingumas man žadą atimdavo - na tiesiogine prasme. Tiesiog negalėdavau sakinio suregzti, ypač, kai pasakydavo: "na o dabar tu papasakok ką nors". O dabar mano brangiausiasis, tas pats, pakompleksuoja, kad gal nepakankamai protingas šalia manęs biggrin.gif Nors, mano supratimu, nei aš paprotingėjau labai jau žymiai, nei, tuo labiau, jis sukvailėjo.
O dėl tobulėjimo, na tai reikia, žinoma. Kaip kitaip. Pagal prigimtį žmogui priklauso tongue.gif Bet taigi tiesiog tiek visokių įdomių dalykėlių, nereikia čia jokio specialaus pasiryžimo. Na, gal planas sau pačiai ir gerai, nes laikas tai ribotas, o vieni dalykai už kitus svarbesni.
Atsakyti
#9
Buvau ir aš namie užsisėdėjus, tikrai tada tampi nebeįdomi vyrui. Nes na ką gali papasakot kai vien tik namų ruoša ir pan, pareina vyras iš darbo pasakoja kas nutiko, o aš neturiu ką papasakoti... Man padėjo tai kad susiradau darbą, mažai besimatom ir įspūdžiu daugiau. O tu kadangi mokslų nebaigus tai pirmiausia nuo mokslų ir pradėk, nes ir pačiai ateity pravers. Čia visų svarbiausia jei tik turi galimybę. Jei neturi tada belieka eiti į kokius kursus, gal užsienio kalbos pasimokyk, gal dar kokius. Pagaliau eik vairuotojo teises laikytis jeigu neturi. Prisiruošti gal pradžioj ir reikia, bet kai pradėsi pačiai patiks, kiek galima nieko neveikti, stogas nuvažiuos wacko.gif
Atsakyti
#10
O tai apie ką iki vestuvių šnekėjotės? blink.gif Na, gerai, ax.gif sutinku, meilė seilė ir t.t. Bet vistiek bendravot, kažką bendro radot...
Šiaip tai aš irgi sutinku su nuomone, jog nereikia sėdėt namie tuščiai. Tuo labiau, kad ir vaikų dar neturit, taigi - visiška laisvė. Mokykis, susirask darbą, skaityk knygas, domėkis tuo kas vyksta aplinkui - turėsi apie ką kalbėtis. tongue.gif
Atsakyti
#11
esi jauna, protinga moteris ir manau, kad pati gali nuspręsti, ko tau reikia. jei jauti, kad degraduoji-bandyk grįžti į mokslus.
vyro požiūrio, atleisk, nesuprantu. schmoll.gif ar iki šiol jam grožio pakako ar proto? galų gale, jei žmogus yra mąstantis, sutampa požiūriai, tai kam dar reikia kažkokių super žinių?
susiimk, nesiblaškyk ir apsispręsk. sėkmės.
Atsakyti
#12
Na, mano situacija kiek kitokia - aš visą laiką buvau moksliukė pirmūnė, o vyras vargais negalais baigė vidurinę, per stebuklą paskutiniu numeriu įstojo į universitetą ir dabar nuolat balansuoja ant iškritimo ribos. blush2.gif Jis nėra kvailas, tik turi tokią bėdą - juodai tingi mokytis. Darbe būna ilgai ir dirba sąžiningai, namie irgi padeda netgi indus ar grinis plauti, bet mokytis jį reikia versti kaip mažą vaiką. Tiesiog nėra jokios vidinės motyvacijos mokytis, manau, tai auklėjimo bėda. Jo mokslai man didesnis galvos skausmas nei savieji. Stebuklas bus, jeigu baigs. Tiesa, nedaug liko, tad viliuosi, kad vis dėlto pavyks.
Bet man net galvon nešautų jam priekaištauti, kad jis kvailas (nors kartais jam tenka aiškinti, atrodytų, elementarius dalykus, kantrybė irgi kartais trūksta) ar grąsinti skyrybomis. Kažkaip negarbinga taip elgtis.
Vis dėlto nesuprantu, kaip galima sėdėti namie ir nieko neveikti. Jeigu netraukia mokytis ar dirbti, galima save realizuoti ir kitaip - tapti puikia šeimininke ir mama. Bet išvis nieko neveikti... na, nežinau.
Atsakyti