VIsada visada musu pinigai buvo bendri. Kazkaip i tuos pinigus mes nelabai susirupine ziurim. Jei ir negrisciau i darba, zinau, kad nesulauksiu priekaistu, kad esu jo islaikoma. Todel, kad is tikruju as nesu jo islaikytine. As esu jo mylima moteris, jo zmona, jo vaiku mama. Esu jo gyvenimo dalis. O jis - mano gyvenimo dalis. Musu didziausias turtas- musu seima. Kuriam bendrus planus ateiciai. Kokie dar atskiri biudzetai?????
Norge, gražiai parašei Šaunu kai tarpusavyje taip sutariat. Pas mus nuo pat pradžių buvo bendras biudžetas. Dėl pinigų niekada iš vyro negavau jokio priekaišto. Kai susituokėm jis vienas dirbo, abu studijavom ir niekad jis nesuteikė progos man pasijusti išlaikytine, nors pati save tokia ir laikydavau Dėl stambesnių pirkinių diskutuojam, planuojam ir stengiamės planus realizuoti kartu. Neįsivaizduoju, kad galėtų būti kitaip...
Kaip sutariam? Nesutariam. Mane biesina vyro požiūris "kieno rogėse sėdi, to dainelę giedi". Čia aš vadinasi jo kišenėj dabar sėdžiu Žinau, kad jei būtų atvirkščiai, niekas mano dainelės vis tiek negiedotų
Bendras katilas? Mh.. Turim atskiras mokėjimo korteles, kur suplaukia atlyginimas ir kitos pajamos. Tai šie pinigai laikomi kiekvieno nuosavybe. Bet kai perkam didesnį pirkinį - susimetam arba moka tas, kas turi reikiamą sumą, o kitas, kai šiam pritrūksta, paremia. Taip ir dalinamės. O man pavyksta kokią geresnę subtilybę ar drabužėlį įsigyti.
pas mus panašiai.. turim kiekvienas savo pinigėlius. jeigu didelis pirkinys - perkam per puse... už butą mokam per puse.. ir mums taip visai gerai
tik dažniausiai kiti nesupranta to.. bet mums nei šilta nei šalta. tiesiog taip susiklostė. abu pradėjom gyventi, paskui susituokėm jau turėdami savo pajamas. taip iki šiol ir išliko.
Musu seimoj taip jau yra, kad mano pajamos visa laika buvo didesnes nei vyro. Ir su pinigias as moku elgtis, suskaiciuoju, kiek kur isleisti, kiek sutaupyti ir pan., taigi, esu namu buhalteris. Todel vyras ir patiki savo alga man, o paskui jau mano rupestis - kad paskolos, uz buta, uz maista butu sumoketa, nieko netruktu. Jei reikia pvz. remontuoti masina, jis man pasako, kad reikia remontuoti masina, kainuos mazdaug tiek ir tiek, as pinigu isskiriu. Jei reikia jo kokiam drabuziui - irgi gauna, nors jam retai daiktu prireikia, dazniausiai as bunu iniciatore, kad jam reiketu atnaujinti garderoba, duodu maistui i darba ir pan. Kartais jis pasilieka kelis simtus nuo algos smulkiem poreikiam, bet ir tuos dazniausiai praleidzia bendram labui - maistui, vaikam ka nuperka. Turime ir taupymo saskaita mano vardu - cia stambiem pirkiniam, kelionem. Kad ir dabar planuojam, kur vasara nuvyksim ir kiek reiketu pinigeliu sutaupyti, kiek i men. atsideti. Jis manes NIEKADA nekontroliuoja, ka as sau perku ir kiek moku, nes zino, kad esu protinga, ir neperku skolon ar virsydama seimos galimybes. Neturiu as daug batu ar drabuziu, man mieliau pinigus investuoti, pakeliauti, grazinti namus. Mano vyras visiskai manim pasitiki, jam turbut net nekilo tokia mintis tureti savo atskira biudzeta,gal todel, kad uzdirba maziau uz mane ? Negali zinoti, kaip bus ateityje, kuris uzdirbs daugiau, kuris maziau, bet,manau, niekas nepasikeistu, nes mus abu esama situacija tenkina.
Vienintelis dalykas, del ko mes niekad su vyru nesipykstam - tai finansai..Jei noriu nusipirkti SAU kazka brangesnio, tuomet ir pati bandau pirmiausia ivertint, ar galiu sau ta leisti. Bet dazniausiai pasitariam kartu ir nusprendziam kartu:) Ir pinigeliai musu bendri, kada kuriam reikia, tada ir pasiima
Del finansu sutariam labai paprastai - pinigai jo, juos leidziu as , o jei rimtai, tai is tiesu laikau visus pinigus "uzspaudus", nes vyras labai islaidus. As vaikstau po parduotuves (jis neturi laiko), as pirkineju, ko reikia jam ir sau (lakstau po parduotuves ir ieskau, kur pigiau), o del stambesniu pirkiniu sprendziam kartu (bet pinigai vistiek pas mane ).
Dieve, meldžiu tave išminties, kad suprasčiau savo vyrą; meilės, kad jam atleisčiau, ir kantrybės, kad pakęsčiau nuotaikų kaitą. Nes, Dieve, jei paprašyčiau stiprybės, mirtinai jį primuščiau. Amen.
Del finansu su vyru sutariame puikiai, jie bendri! kiekvienas perkame sau tai ka norime, bet jau kai perkame stambesni daikta visada pasitariame. Siuo metu as nedirbu is vyro jokiu pretenziju negirdziu, mano nuomone sutuoktiniai turi dalintis viska bendrai. Juk tai SEIMA!
Mes kaip tik siuo metu bandom spresti sia problema, nes poreikiai abieju yra kardinaliai skirtingi.. Paemem nemaza paskola, del to menesines islaidos gana zenkliai padidejo, tai bandysiu ivesti nuo kito menesio tokia sistema: Paskirsciau pajamas komunilanimems islaidoms, tel. pokalbiams ir po tam tikra suma mums kiekvienam savom islaidom, o visa, kas lieka - buiciai ir maistui namams.. Tikiuosi toks pajamu paskirstymas pasiteisins.. As leisiu, kur man reikia, jis tegu perkasi irgi ka nori, ir nebus jokiu priekaistu vienas kitam.. Nes paskutiniu metu pradejom gana daznai pyktis del to, kad as per daug drabuziams isleidziu, as tada pradedu prikisti jam, kad jis per daug ruko, valgo ir pan... vienu zodziu, prasidejo kazkoks marazmas
jusu pasiklausius juokas ima...arba 50% is cia rasanciu 18 metu tai vienu i pasimatymus vyrai nebesiveda...gal ne vyrai, o jus pasikeitet? visur kalti vyrai..,mazai pinigu uzdirba(gal jus perdaug isleidziat), ir apskritai kodel tik vyras turi dirbti? jus pabandykit dirbti seimos santaupos iskart x2...su msinom vazinejat, nedirbat, kosmetika perkat, po soliariumus vaikstot, vaiktu laiko neturit priziuret, nors nieko nedirbat(soliarumu neskaitant) dar gryzus is darbo vaidinat pavargusias(gal pas meiluzy buvot)...mes dirbame ir stengiames tik del seimos, o jums visdar mazai...o kas jus laiko prie tu vyru, imkit ir palikit...negalit, tai gal padekit jiems, ir pradekit daugiau reikalaut is saves!!!
jusu pasiklausius juokas ima...arba 50% is cia rasanciu 18 metu
tai vienu i pasimatymus vyrai nebesiveda...gal ne vyrai, o jus pasikeitet? visur kalti vyrai..,mazai pinigu uzdirba(gal jus perdaug isleidziat), ir apskritai kodel tik vyras turi dirbti? jus pabandykit dirbti seimos santaupos iskart x2...su msinom vazinejat, nedirbat, kosmetika perkat, po soliariumus vaikstot, vaiktu laiko neturit priziuret, nors nieko nedirbat(soliarumu neskaitant) dar gryzus is darbo vaidinat pavargusias(gal pas meiluzy buvot)...mes dirbame ir stengiames tik del seimos, o jums visdar mazai...o kas jus laiko prie tu vyru, imkit ir palikit...negalit, tai gal padekit jiems, ir pradekit daugiau reikalaut is saves!!!
gal buvai tėvystės atostogų pasiėmęs? įtariu, kad ne. ne viena mamytė eitų dirbti ir paliktų vyrą su vaiku, bet juk tėveliams ne lygis namie su vaiku sėdėti
Šaunu kai tarpusavyje taip sutariat. Pas mus nuo pat pradžių buvo bendras biudžetas. Dėl pinigų niekada iš vyro negavau jokio priekaišto. Kai susituokėm jis vienas dirbo, abu studijavom ir niekad jis nesuteikė progos man pasijusti išlaikytine, nors pati save tokia ir laikydavau 
Dėl stambesnių pirkinių diskutuojam, planuojam ir stengiamės planus realizuoti kartu. Neįsivaizduoju, kad galėtų būti kitaip...
Žinau, kad jei būtų atvirkščiai, niekas mano dainelės vis tiek negiedotų 
Turim atskiras mokėjimo korteles, kur suplaukia atlyginimas ir kitos pajamos. Tai šie pinigai laikomi kiekvieno nuosavybe. Bet kai perkam didesnį pirkinį - susimetam arba moka tas, kas turi reikiamą sumą, o kitas, kai šiam pritrūksta, paremia. Taip ir dalinamės. O man pavyksta kokią geresnę subtilybę ar drabužėlį įsigyti. 
