Dazniausiai isnaudoja ir palieka del kitos "mamytes". Akyse dar stovi neseniai sutikta bendraamze is mokyklos laiku rauksliu isvagotu veidu ir uzgesusiomis akimis, atrodanti bent 10-15 metu vyresne nei yra. Uztat vyras svyti kaip ridikelis ir ne vienam darbe ilgiau triju menesiu nepadirba, nesuprastas genijus mat, visi kvaili, tik jis vienas protingas. Bet ji i ji isikabinus kaip i aukso gabala, kaip prieda prie abieju ju vaiku.
O as, given444, to aukso gabalo ir su priemoka neimciau, bet jei jai tinka ir gerai, vadinas visi laimingi ir patenkinti. Kiekvienam reikia skirtingu dalyku gyvenime.
Apie gaisrininkus - beveik visi pazistami sios profesijos atstovai turi papildoma "versliuka", nors budami statutiniai pareigunai, negali padaryti jo oficialiu. Kas autobusiuka nusipirkes naujakurius perkrausto, kas plyteles klijuoja ir sienas glaisto, kas per laisvas dienas sugeba iki Vokietijos nuvaryt ir auto pardavimui parvaryt. Dirba jie kas kelinta para, likusias isnaudoja prasmingai seimos labui. Tik pora zinau, kurie tas laisvas dienas panaudoja pasedejimui pries TV su alaus skardine ir dar zmonoms aiskina, kad jos svaistunes, nemoka su pinigais tvarkytis, mat jie visus du tukstancius kas menesi namo parnesa. Bet pazistamu tarpe sitie egzemplioriai isimtys, o ne taisykle.
pikkolo, tai gi viskas suprantama, bet gi, kaip ir rašiau, jei tokia žmogaus natūra, tai jos nepakeisi. Kitas jo vietoje ir savo mėgstamą darbą dirbs, ir dar pagalvos, o ką jo vaikai valgys, ar turi ką apsirengti, ar gali žmona nupirkti jiems žieminius batus ir kt.. Ir kiek tai vyro rūpestis, kiek žmonos, bet abu tuo turi rūpintis, jei kitaip nesigauna. Nedirbti gali tik tada, kai vieno žmogaus pajamų užtenka visiems ir kai šeimoje yra susitarimas. O ne tada, kai vienas aria, o kitas bambą kasosi ir dar pretenzijas reiškia. Nes yra ir tokių šeimų, kur vyras pakankamai gerai uždirba, bet nesutinka, kad žmona nedirbtų ir visai negautų pajamų, jis kategoriškai nesutinka, dar ir žemina, taiko psichologinį terorą, tyčiojasi.
Na nerandu, kur aš rašiau. Gal tu geriau randi? 
Va mano atsakymas - pasipiktinimas. Ir ką?
O tokie atsiprašant ... kaip Kalabrijas iš Šiaulių, jie gali tik vemti apie išlaikytines, rašyti bjaurystes, nes jie niekada neuždirbs tiek, kad išlaikytų savo žmoną ir džiaugtųsi tuo. Tie, kurie realiai uždirba, niekada neparašys tokių nesąmonių. Nes jie pakankamai protingi vyrai, o ne tokie, atsiprašant ...
Tu nerašai, kad esu pinda, bet tu rašai, ką neva galėčiau pagalvoti. Valkatos ir Co. Kodėl tu manai, kad būtent taip turėčiau pagalvoti?
Nerašau kokie mano poreikiai ir pan., nes mano poreikiai gali būti labai kuklūs ir nelabai kuklūs, viskas priklauso nuo galimybių. Žinok nesu mandra, jei jau taip, galiu ir visai suspaustai gyventi, jei gyvenimas priverstų. Kaip tik rašiau apie kitus, kad jei kitiems pakanka, tai gerai. O jei atsiranda nesutarimai, vadinasi reikia daryti išvadas ir kažką keisti gyvenime. Darbą, vyrą, kažką.
Va mano atsakymas - pasipiktinimas. Ir ką?QUOTE(Kalabrijas @ 2013 10 14, 16:43)
po šito posto ir užtilo visos išlaikytinės - "kas vyro, tas mūsų, kas mano, tai jau tik mano" 
Eikit jūs, vištos, kad tik pacypsėt. Jei jūsų atlyginimas 1000 lt, o vyro 5000, tai mėgaukitės, kol jis kitos vištos nesusirado ir nenumetė alimentų. O jei moteris turi savo verslą, tai jie šeimoj lygiaverčiai partneriai. Gal taip griežtai nesakyčiau "duok pusę", bet jei žmona uždirbdama bent jau 5000 viską į sąskaitą dėtų, o iš mano 3000 turėtume pragyvent, tai čia jau lazdos perlenkimas. Ir jei moteris turi tą pusę ir mokslams, ir statyboms, tai jums to nesuprasti. eikit vakarienę daryt.
Eikit jūs, vištos, kad tik pacypsėt. Jei jūsų atlyginimas 1000 lt, o vyro 5000, tai mėgaukitės, kol jis kitos vištos nesusirado ir nenumetė alimentų. O jei moteris turi savo verslą, tai jie šeimoj lygiaverčiai partneriai. Gal taip griežtai nesakyčiau "duok pusę", bet jei žmona uždirbdama bent jau 5000 viską į sąskaitą dėtų, o iš mano 3000 turėtume pragyvent, tai čia jau lazdos perlenkimas. Ir jei moteris turi tą pusę ir mokslams, ir statyboms, tai jums to nesuprasti. eikit vakarienę daryt.QUOTE(Subjektyvi @ 2013 10 14, 17:35)
O tokie atsiprašant ... kaip Kalabrijas iš Šiaulių, jie gali tik vemti apie išlaikytines, rašyti bjaurystes, nes jie niekada neuždirbs tiek, kad išlaikytų savo žmoną ir džiaugtųsi tuo. Tie, kurie realiai uždirba, niekada neparašys tokių nesąmonių. Nes jie pakankamai protingi vyrai, o ne tokie, atsiprašant ...
Tu nerašai, kad esu pinda, bet tu rašai, ką neva galėčiau pagalvoti. Valkatos ir Co. Kodėl tu manai, kad būtent taip turėčiau pagalvoti?
Nerašau kokie mano poreikiai ir pan., nes mano poreikiai gali būti labai kuklūs ir nelabai kuklūs, viskas priklauso nuo galimybių. Žinok nesu mandra, jei jau taip, galiu ir visai suspaustai gyventi, jei gyvenimas priverstų. Kaip tik rašiau apie kitus, kad jei kitiems pakanka, tai gerai. O jei atsiranda nesutarimai, vadinasi reikia daryti išvadas ir kažką keisti gyvenime. Darbą, vyrą, kažką.
QUOTE(Hmmm... @ 2013 10 17, 15:18)
Geras žmogus - ne profesija, o kuklumo bei gero jumoro jausmo vaikams į lėkštę neįdėsi 
geri zodziai
QUOTE(Subjektyvi @ 2013 10 17, 19:24)
Čia yra žmogaus natūra ir niekas nepakeis, nenori dirbti, nenori persidirbti. Juk vyrauja harmonija, toks tokį suranda ir jei abiems tas tinka, tuo ir gyvena, harmonijoje. [...] Jau tada verčiau gyventų vienos, nei su tranu.
O aš manau, kad palikus plaukti arba skęsti, dauguma išplauktų. O kai iš po mamos sijono po savo sijonu pajama žmona (kuri matomai niekaip kitaip reikšminga pasijaust negali, kaip tik suaugusį vyrą aptarnaudama, dėl ko baisesnis už vyrą bezdelniką/pijoką/mušeiką/mergininką likimas yra būti visai be vyro), tai kaip išmokt pačiam? Ir kam? Ai, geriau paverkt arba nusigert.
QUOTE(pikkolo @ 2013 10 17, 19:56)
[...] vyras yra meno žmogus - poetas. [...] Paskui įsidarbino muziejuje (kažkokio žinomo literato), parašė ir išleido poezijos knygą. Kaip žmogus tada atsigavo, su kokiu užsidegimu ir ugnele kalbėjo apie darbą, apie knygą. Žinau, kad jis rengdavo poezijos skaitymus tame muziejuje. Bet turbūt nereikia sakyti, kad tai vis tik didelių pinigų neatneša. Bet žmogus bent laimingas buvo.
[...]
[...]
Bet sutikit, tikrai ne kiekviena galėtų su menininku gyvent. Nu bent jau man jų "polėkiai" dažnai sunkiai suvokiami, o jų paverkšlenimai, kaip niekas šiais laikais meno nevertina, iš viso į neviltį varo. Vertina tą meną. Bet jei nevertina konkretaus menininko, tai gal š... kuria (čia ne apie Jūsų pavyzdį, bendrai apie meninykus aš
).QUOTE(Agneškė @ 2013 10 17, 22:55)
Mane tai šiek tiek erzina, kad kai kažkas pasako "nu bet jis geras žmogus", tai toks jausmas kad ir viskas, daugiau jam nieko nereikia, kaip koks kokybės ženklas uždedamas, katras pats savaime pridėtinę vertę kuria
Vertint jį reikia ypatingai, nes jis geras. Ir dirbt jam tada nebereikia, ir stengtis, nes "... nu jis geras žmogus, tik gyvenime nelabai jam sekasi"
Lodorius dažniausiai ten būna, po savo gerumu beslepiantis eilinio tinginio natūrą. Geras žmogus rūpinasi, kad ir šalia jo esantiems gera būtų.
QUOTE(Hmmm... @ 2013 10 18, 08:29)
Geras žmogus rūpinasi, kad ir šalia jo esantiems gera būtų.
salia gero zmogaus gera buti visomis prasmenis. Bet geras zmogus ne profesija
Atėjau į temą paskaitinėti visai ne to, ką čia radau 
Žiū, kiek daug materialistų, kurie kiekvieną centą skaičiuoja, kuris jį uždirbo
Kai pagyvensit ir patirsit šeimoje tiek juodo, tiek balto... Pamatysit, kad esmė, kad apskritai šeimai nieko netrūktų... Ir nesvarbu kas TUO METU daugiau uždirba...
Pas mus buvo visko... Pradedant nuo to, kai nei vienas nedirbom, vienu laiku gyvenom tik iš mano atlyginimo, kitu etapu tik iš vyro atlyginimo, o dabar, ačiū Dievui, abu neblogai uždirbam...
O čia mėtytis tokiais žodžiais, va jei vyras 5000 uždirba, o moteris 1000, tai pastaroji višta tegul stengiasi daugiau, nes ans mat kitą susiras... Tai prisiminkim, kad gali būti ir priešingai - vyras prarasti darbą ir tie žmonos 1000 Lt gali tapti aukso vertės... Juolab, jei žmona pakiltų pareigose ir gautų daugiau... Tai čia karksėti, šaipytis iš gaunančių minimumą yra nebrendylos kalbos.
Ir... Tokie dalykai nesiriša su pinigais.
Ir šiaip... Dažnai žmonėms trūksta finansinio raštingumo... Ir šiaip supratingumo vienas kito atžvilgiu.
Žiū, kiek daug materialistų, kurie kiekvieną centą skaičiuoja, kuris jį uždirbo
Kai pagyvensit ir patirsit šeimoje tiek juodo, tiek balto... Pamatysit, kad esmė, kad apskritai šeimai nieko netrūktų... Ir nesvarbu kas TUO METU daugiau uždirba...
Pas mus buvo visko... Pradedant nuo to, kai nei vienas nedirbom, vienu laiku gyvenom tik iš mano atlyginimo, kitu etapu tik iš vyro atlyginimo, o dabar, ačiū Dievui, abu neblogai uždirbam...
O čia mėtytis tokiais žodžiais, va jei vyras 5000 uždirba, o moteris 1000, tai pastaroji višta tegul stengiasi daugiau, nes ans mat kitą susiras... Tai prisiminkim, kad gali būti ir priešingai - vyras prarasti darbą ir tie žmonos 1000 Lt gali tapti aukso vertės... Juolab, jei žmona pakiltų pareigose ir gautų daugiau... Tai čia karksėti, šaipytis iš gaunančių minimumą yra nebrendylos kalbos.
Ir... Tokie dalykai nesiriša su pinigais.
Ir šiaip... Dažnai žmonėms trūksta finansinio raštingumo... Ir šiaip supratingumo vienas kito atžvilgiu.
QUOTE(Oranžinis_lapelis @ 2013 10 28, 16:04)
Ir šiaip... Dažnai žmonėms trūksta finansinio raštingumo... Ir šiaip supratingumo vienas kito atžvilgiu.
Is minumuma gaunanciu niekas nesisaipo. Kvaila butu issizadeti ligos, tiurmos ir ubago lazdos. Niekada nezinai, kaip gyvenimas pasisuks.Del rastingumo sutinku
pas mus as viena finansiskai rastinga, tai naturalu, kad pradzioje bandziau viska racionaliai spresti ir apskaiciuoti. Laiku supratau, kad laikas liautis. Uztat dabar niekas ir man paciai nepriekaistauja, kai kur kitam pasaulio kraste pinigus akcijose sudeginu. Pamokos kainuoja.
nukopijavau kitoje temoje, cia ir irgi pateikiu. dar vienos moters pamastymas apie biudzeta:
Man nesuvokiama, kas per nesamone bendri sutuoktiniu pinigai, bendras biudzetas - esu, buvau ir busiu pries tai pries.
Virs 10 metu gyvenu santuokoje, bet algos musu atskirai, nei vyras zino kiek as gaunu, nei as zinau kiek gauna jis, mums tai dzin.
Valgome skirtingai, as valgau mazai, o vyras labai daug ir lieknas. Jei musu pinigai butu bendri as seniai plika basa buciau, nes vyras 2000lt per menesi sugeba pravalgyti, o as 300lt. Jam reikia japonisko maisto, ivairiu gurmanisku slykstybiu, o man sumoketu as tu slykstalu, kaip pelesinis suris kvepiantis bomzu nevalgyciau.
Kam tas bendras biudzetas. Turi buti bendravimas, laiko leidimos, pramogos bendrai, o ne pinigai.
Mano vyras kazkada daug skolu pasidare per savo islaiduma ir lizingu emima, o as gyvenime neturejau skolos, nei lizingu, nei kreditu isvis nesu nei karto imusi, esu taupi. Man gerai ir rankine is turgaus, ne srenkuosi tik tai kas man pagal isvaizda grazu, o vyras pagal prekiu zenklus, jam reik marskiniu uz 500lt, kurie atrodo, kaip gariuniniai uz 60lt, bet del etiketes jis tuos brangius perka ir issivaizduoja ant ju kokybe:D
Jei butu pinigai bendri mes bartumes istisai, nes as pykciau, kad jis daug isleidzia, o dabar pinigai atskirai, man dzin ka jis perka, jam ka as perku. Bet kas menesi, kai tik gauname algas vienas kitam perkam dovanas, kazka skaunaus nuperkam ir pagaminam, kokios degtineles su sultim pageriam, megstu vyrui dovanoti dovanas tai ko jam reikia, o jis man dovanoja tai ko zino, kad man reikia, taip mes namie neturime nereikalingu daiktu. Taip pat turime kiekvienas savo namus irgi, as daug investuoju i savo nuosavus namus, o vyras i savo buta, vis ka tai paremontuoju, ka nors nuperku. Turime ir vedybine sutarti, nes mes abu mergeles zenklo, tad esame priekabus ir mastantys, o ne apsiseileje pezetojai negalvojantys apie Ateiti. Nevykusios santuokos buna tik is kito idealizavimo, nauvumo, mazochizmo, nes tekama uz bet ko. As jau pamylusi savo busima vyra maciau visus jo +-, neidealizavau jo, man meile be proto neegzistuoja. Taip pat man patinka protingi vyrai. Mano vyras nors islaidus, bet jis geras, neskupus,, nes idiotas vaiksciojantis 5 metus su tom paciom kelnem ir kostiumu baisu yra - pazinojau toki pedagoga. Geriau jau islaidus vyras negu skupus, nes skupus patys, kaip bomzai atrodo ir ju zmonos nusiurusios, nes tas kiekviena centa skaiciuoja ir net triusikus lopija. As taupi, bet neskupi, man vyrui negaila nieko, bet nenoriu, kad jis be nieko liktu per savo islaiduma, ir man pavyko jam irodyti, kad kas susije su drabuziais, kad brangiau visai nera nieko geriau:)
Jokiu bendru finansu, bendros turi buti tik pramogos, meile, seksas, hobiai.
Man nesuvokiama, kas per nesamone bendri sutuoktiniu pinigai, bendras biudzetas - esu, buvau ir busiu pries tai pries.
Virs 10 metu gyvenu santuokoje, bet algos musu atskirai, nei vyras zino kiek as gaunu, nei as zinau kiek gauna jis, mums tai dzin.
Valgome skirtingai, as valgau mazai, o vyras labai daug ir lieknas. Jei musu pinigai butu bendri as seniai plika basa buciau, nes vyras 2000lt per menesi sugeba pravalgyti, o as 300lt. Jam reikia japonisko maisto, ivairiu gurmanisku slykstybiu, o man sumoketu as tu slykstalu, kaip pelesinis suris kvepiantis bomzu nevalgyciau.
Kam tas bendras biudzetas. Turi buti bendravimas, laiko leidimos, pramogos bendrai, o ne pinigai.
Mano vyras kazkada daug skolu pasidare per savo islaiduma ir lizingu emima, o as gyvenime neturejau skolos, nei lizingu, nei kreditu isvis nesu nei karto imusi, esu taupi. Man gerai ir rankine is turgaus, ne srenkuosi tik tai kas man pagal isvaizda grazu, o vyras pagal prekiu zenklus, jam reik marskiniu uz 500lt, kurie atrodo, kaip gariuniniai uz 60lt, bet del etiketes jis tuos brangius perka ir issivaizduoja ant ju kokybe:D
Jei butu pinigai bendri mes bartumes istisai, nes as pykciau, kad jis daug isleidzia, o dabar pinigai atskirai, man dzin ka jis perka, jam ka as perku. Bet kas menesi, kai tik gauname algas vienas kitam perkam dovanas, kazka skaunaus nuperkam ir pagaminam, kokios degtineles su sultim pageriam, megstu vyrui dovanoti dovanas tai ko jam reikia, o jis man dovanoja tai ko zino, kad man reikia, taip mes namie neturime nereikalingu daiktu. Taip pat turime kiekvienas savo namus irgi, as daug investuoju i savo nuosavus namus, o vyras i savo buta, vis ka tai paremontuoju, ka nors nuperku. Turime ir vedybine sutarti, nes mes abu mergeles zenklo, tad esame priekabus ir mastantys, o ne apsiseileje pezetojai negalvojantys apie Ateiti. Nevykusios santuokos buna tik is kito idealizavimo, nauvumo, mazochizmo, nes tekama uz bet ko. As jau pamylusi savo busima vyra maciau visus jo +-, neidealizavau jo, man meile be proto neegzistuoja. Taip pat man patinka protingi vyrai. Mano vyras nors islaidus, bet jis geras, neskupus,, nes idiotas vaiksciojantis 5 metus su tom paciom kelnem ir kostiumu baisu yra - pazinojau toki pedagoga. Geriau jau islaidus vyras negu skupus, nes skupus patys, kaip bomzai atrodo ir ju zmonos nusiurusios, nes tas kiekviena centa skaiciuoja ir net triusikus lopija. As taupi, bet neskupi, man vyrui negaila nieko, bet nenoriu, kad jis be nieko liktu per savo islaiduma, ir man pavyko jam irodyti, kad kas susije su drabuziais, kad brangiau visai nera nieko geriau:)
Jokiu bendru finansu, bendros turi buti tik pramogos, meile, seksas, hobiai.
Mūsų pinigai bendri, nors nėra taip, kad sudėtumėm į bendrą vietą (visgi ir dėl atsargumo grynųjų juk nesumesi bute, o laikai kortelėje) ir imtumėm kada kuriam reikia. Abu žinom kiek turim ir kiek gaunam pinigų, bet nei aš draugą ėdu, kad per mažai uždirba, nei jis mane. 
Visad apgalvojam ką galim sau leisti, o ko ne, draugiškai aptariam, susiskaičiuojam ir nebūna kažkokių pykčių, kad vai vai vai, kam tau tie batai ar kam tau tie pietūs kavinėj. Abu suprantam, kad norisi save pasilepint, kad kartais tiesiog būtina kažką nusipirkti ir nedarom iš to kažkokio didelio burbulo. Neskaičiuojam ir kažkokio "tu valgai daugiau už mane, tai duok daugiau pinigų" ir pan. Bendras katilas yra bendras katilas. Tiesiog maistą ir kitas prekes nuperku tai aš, tai draugas - kaip jau išpuola ir kas tuo metu daugiau finansų, laiko ar dar ko turi.
Man asmeniškai būtų keista, jei nežinočiau kiek draugas uždirba, slėpčiau savo pačios pajamas ir viską pirktumėm atskirai. Pati augau šeimoje, kurioje tėvų finansai buvo bendri, tad ir man pačiai nesuprantama kaip galima gyvenant drauge dar slapstytis, turėt kažkokias atskiras barikadų puses, kur kiekvienas viską daro atskirai ir t.t. Aišku, jeigu kitoms poroms taip geriau - jų reikalas ir man dėl to galvos neskauda.
Bet asmeniškai jausčiausi taip, tarsi manimi absoliučiai nepasitiki, esame vienas kitam nepakankamai artimi ir gyvenam tik kaip kokie kambariokai, o ne vienas kitą mylintys žmonės, jei pinigus skaičiuotumėm atskirai ir vienas kitam net nesakytumėm kiek turim. 
Aišku, suprantu ir tuos vyrus/moteris, kurių mylimieji tiesiog neprotingai išlaidūs - tada galbūt ir nėra kito kelio. Bet, mano laimei, abu suvokiam ką galim sau leisti ir ko negalim, tad tokio galvos skausmo neturiu.
Visad apgalvojam ką galim sau leisti, o ko ne, draugiškai aptariam, susiskaičiuojam ir nebūna kažkokių pykčių, kad vai vai vai, kam tau tie batai ar kam tau tie pietūs kavinėj. Abu suprantam, kad norisi save pasilepint, kad kartais tiesiog būtina kažką nusipirkti ir nedarom iš to kažkokio didelio burbulo. Neskaičiuojam ir kažkokio "tu valgai daugiau už mane, tai duok daugiau pinigų" ir pan. Bendras katilas yra bendras katilas. Tiesiog maistą ir kitas prekes nuperku tai aš, tai draugas - kaip jau išpuola ir kas tuo metu daugiau finansų, laiko ar dar ko turi.Man asmeniškai būtų keista, jei nežinočiau kiek draugas uždirba, slėpčiau savo pačios pajamas ir viską pirktumėm atskirai. Pati augau šeimoje, kurioje tėvų finansai buvo bendri, tad ir man pačiai nesuprantama kaip galima gyvenant drauge dar slapstytis, turėt kažkokias atskiras barikadų puses, kur kiekvienas viską daro atskirai ir t.t. Aišku, jeigu kitoms poroms taip geriau - jų reikalas ir man dėl to galvos neskauda.
Bet asmeniškai jausčiausi taip, tarsi manimi absoliučiai nepasitiki, esame vienas kitam nepakankamai artimi ir gyvenam tik kaip kokie kambariokai, o ne vienas kitą mylintys žmonės, jei pinigus skaičiuotumėm atskirai ir vienas kitam net nesakytumėm kiek turim. Aišku, suprantu ir tuos vyrus/moteris, kurių mylimieji tiesiog neprotingai išlaidūs - tada galbūt ir nėra kito kelio. Bet, mano laimei, abu suvokiam ką galim sau leisti ir ko negalim, tad tokio galvos skausmo neturiu.
QUOTE(given444 @ 2013 10 29, 18:59)
nukopijavau kitoje temoje, cia ir irgi pateikiu. dar vienos moters pamastymas apie biudzeta:
Virs 10 metu gyvenu santuokoje, bet algos musu atskirai, nei vyras zino kiek as gaunu, nei as zinau kiek gauna jis, mums tai dzin.
Mano vyras kazkada daug skolu pasidare per savo islaiduma ir lizingu emima, o as gyvenime neturejau skolos, nei lizingu, nei kreditu isvis nesu nei karto imusi, esu taupi.
Virs 10 metu gyvenu santuokoje, bet algos musu atskirai, nei vyras zino kiek as gaunu, nei as zinau kiek gauna jis, mums tai dzin.
Mano vyras kazkada daug skolu pasidare per savo islaiduma ir lizingu emima, o as gyvenime neturejau skolos, nei lizingu, nei kreditu isvis nesu nei karto imusi, esu taupi.
geras. suprantu, jei ne santuokoje, tai tada lyg ir logiskai skambetu viskas. ir jei dar skirtingose vietose gyveni, tai susibegi, tada seksas, bendravimas, atskiri pinigai, as gariunuose, jis prabangiose parduotuvese apsiperka, as bandele uz lita suvalgau ,jis sushiu ir t.t..bet jei santuokoje, tai lizingas, skolos, kreditai yra BENDRI, nesvarbu, as zinom kiek kitas uzdirba, ar atskirai algos ar kartu... skolos kai ir pajamos PER PUSE
nesuprantu tada zodziu ir varge, ir dziaugsme, ir turte, ir skurde...
Kuris tuo metu daugiau pinigų turės
