QUOTE(given444 @ 2013 10 17, 16:51)
kaip lengva svaistytis...
duok D kad artimieji jusu neturiu jokiu invalidumo grupiu ar sveikatos daryti karjera 12val per para...
Kuo švaistytis?
Specialiai paminėjau, kad sveikas žmogus... Kai žmogus turi visas galimybes siekti daugiau ir to nedaro dėl jam vienam suprantamų priežasčių.
QUOTE(given444 @ 2013 10 17, 17:03)
Hmmm,
dar del tavo posto : "i lekste gerumo ir jumoro neidesi vaikams." cia kaip kada. pvz, siais metais mano pajamos sumazejo, tempai sumazejo. kad pajamos sumazejo tai visai ne dziugu, bet..nesu tokia pikta, isitempus ir su tais paciais vaikais daugiau juokauju, paselstam, padukstam...pa kolkas jiems dzin kad nera tu milijonu. ir mano patys vaikai linksmeni, nes ir as linksmesne. taigis.... nemoku as taip...dirbt nuolat per tris darbus ir dar but super atsipalaidavusi kai "vaiku valanda" ateina. zmogiskumas turi ribas.
Suprantat, kaip yra. Man nereikia, kad mane išlaikytų. Man nereikia bankomato vietoje vyro. Man nereikia ypatingo darboholiko, kuris užtikrintų, kad vienintelis mano darbas būtų vaikščiojimas po parduotuves ir grožio salonus. Man patinka dirbti ir uždirbti.
O bet tačiau - aš nenoriu tokio, dėl kurio žioplumo aš būčiau priversta dirbti per tris darbus tam, kad jį ir mūsų vaikus išlaikyt. Jei dirbsim ir sieksim abu, to nereikės daryt nė vienam. Atitinkamai ir vaikam dėmesio galim skirti abu, nenusivarę nuo kojų ir ne prabėgom tarp penkių darbų.
Jei vyras sėdės už minimumą, o viską tempsiu aš, kai tuo metu jis filosofuos apie tai, kaip gyvenimas jo nemyli ir niekas jo nevertina ar valstybė jam per mažai moka, tai tiek to gal

Lai filosofuoja kitur. Tokiam žmogui vaikų negimdyčiau. Man neatrodo normalu gimdytis vaikų krūvą tam, kad paskui juos pusbadžiu augint. Arba kad paskui ranką ištiesus po soc. paramos skyrius ir Maisto bankus vaikščiot. Tai mano nuomonė, jei kažkam toks gyvenimas priimtinas - tai jų pasirinkimas.
(Iš karto pasakau, kad neturiu nieko prieš žmones, gaunančius pašalpas ar paramą maistu, nors ir nesuprantu kai kurių jų gyvenimo pasirinkimų)
Galbūt savanaudiška, galbūt nehumaniška, bet mane erzina žmonės, ieškantys kaltų visur, tik ne savyje arba žmonės, laukiantys kol kas nors viską padarys už juos. Todėl būti su tokiu žmogumi man būtų sunku ir santykiai tiesiog nutrūktų. Kad ir koks geras žmogus ten būtų.