Kaip sutariat šeimoje dėl finansų?

Jeigu rūpinatės buitimi, tai tegu vyras perveda į Jūsų sąskaita algą. Gal labiau taupykite savo pinigus, moteris gi gudrios tūri būti, o jeigu kas....

Pirmiausia isleidziam mano pinigus, o po to kiekvienas savo

Pas mus nebuna nesutarimu. Turim bendra saskaita i kuria pervedam pinigus bendroms reikmems: butui, maistui etc. Tai sutartine suma, kuri gali kisti priklausomai nuo metu laiko (sildymo sezonas, atostogos). O savo asmeniniams poreikiams tenkinti turim savo asmeninius pinigus. Nes jeigu as noriu batu uz 800 Lt o jam atrodo, kad man pakaktu uz 250 Lt, tai kuriems galams mums isvis diskusijos tokiu klausimu. Nusiperku uz savo pinigus ko noriu ir nereikia su niekuo derinti sito klausimo. Arba jis sumasto nusipirkti koki nors iranki savo hobiui uz 200 lt. Ir ramu abiems, perkam kas mums patinka, nereikia gauti niekieno sutikimo.

gerai čia

Mes tai kiekvienas turim savo sąsk. kadangi aš nedirbu pastoviai, tai manoji dažniausiai aplink nulį sukiojas.. bet kai turiu, perku aš ką nors, maistą ar už kokį tel. kitaip viskas bendrai. nežinau kaip sureaguočiau, jei b pasakytų "čia tavo pinigai,čia mano".. nu aišku taip niekada nebus, tai man sunku įsivaizduot pas ką taip būna..

pas mumi labai panasiai. nuo jo saskaitos skaiciuojama paskola, tada sumoku mokescius ir palieku jam pinigeliu, kad jeigu reiktu, galetu kortele pasinaudoti. jei lieka didesnis likutis vedu i savo saskaita, nes as rupinuosi visais pirkiniais.
abieju prisijungimai prie internet bankininktystes visada pas mane. as saskaitu valdovas
o seip abu dar turim galimybe uzsidirbti papildomai, tai jeigu sumos endideles - leidziam kaip kam reikia, jeigu didesnes apsitariam, kur jas dedam.
kol kas jokiu nesutarimu, gyvenam jau koki sesti metai.

Mes dar nevedę, bet buitis bendra. Su pinigais darom taip - per mėnesį sumetam bendrą sumą, reikalingą maistui ir kurui, jis kurui duoda daugiau, nes daugiau važinėja, jei kuris nors vienas važiuojam savo reikalais didelį atstumą, užpilam ne iš bendrų pinigų, aišku, griežtų taisyklių nėra Maistui turim konkrečią sumą, todėl kaip ir taupymas išeina, kad turim prasiversti su ta suma. Į tą sumą įeina ir alkoholis, įv. namų reikmenys (milteliai, valikliai ir pan.), maistas šuniui.
Kiekvienas savo paskolas mokam atskirai, t.y. jis moka už savo, bendrų paskolų neturim.
Už komunalines paslaugas mokam per pusę. Kiekvienas už savo telefonus, aš už kabelinę, jis už internetą taip pat kiekvienas už savo drabužius, pietus darbe, sveikatos išlaidas, kosmetikas, kavinėse ar baruose irgi dažniausiai per pusę, nors ko gero dažniau sumoka jis.
Dėl didesnių pirkinių ar išlaidų kalbam konkrečiai - ar galim, kiek galim.
Toks pasiskirstymas atsirado todėl, kad šiuo metu taip susiklostė, jog jis uždirba mažiau už mane ir negali kai kurių išlaidų dengti vienas. Nesu tokia situacija baisiai patenkinta, bet pats skirstymasis išlaidomis man atrodo teisingas.
Nežinau, ar taip pat viskas išliks po vestuvių, manau, kad greičiausiai pereisim prie bendrų pinigų, kai tik jo finansinė situacija pagerės. Jis nuolat pergyvena, kad negali didesnės mūsų išlaidų sumos padengti pats.
Bet kokiu atveju, manau, kad moteris turi turėti savo pinigų ir turėti susitaupiusi kažkokią sumą, visos algos šeimos išlaidoms tikrai nenorėčiau atiduoti. Ir vyras turi turėti savo pinigų, aš tikrai nenorėčiau skaičiuoti, kiek jis išleidžia rūbams, meškėrėms ir pan., galų gale, kad galėtų be mano žinios dovanų man nupirkti

o kas pasikeis po vestuviu? kazkurio is jusu pajamos ar kas? mes nesusituoke, vis taupom vestuvem, bet nematau nieko kas galetu po ju buti kitaip. na gal parasas mano kitoks bus ir vsio

Musu pajamos bendros nuo tada kai pradejom gyventi kartu ir taip jau 10 metu. Abu zinom kiek pinigu turim, kiek isleidziam, didesnius pirkinius planuojam kartu, kitu islaidu planavimas mano rupestis. Nors bendras biudzetas turi savu trukumu, keleta kartu svarstem galimybes pinigus atskirti, bet grizom prie seno gero bendro biudzeto, nes abu tenkinancio islaidu pasiskirstymo neradom.

Vien tik po vestuvių nepasikeis niekas tik preziumuoju, kad jo pajamos padidės po kurio laiko, per kurį ko gero ir vestuvės įvyks. Padidėjus jo pajamom, gal ir skirstymasis kitoks būtų. Jei nepadidės, gal po vestuvių prichologiškai nebebus tokia didelė tragedija, kad už kažką sumoku aš

Kai buvau vaikas, tai matydavau, kad visus keturis namu kampus laikydavo mama - mokesciai, lizingai, maistas ir t.t. ir maciau kaip ja tai slegia, kai nesueina galai... tetis tik uzdirbdavo, parnesdavo ir daryk ka nori. Kuo labiau brendau tuo labiau buvau isitikinus, kad jau tikrai as tuom nesirupinsiu. Taip ir yra, as neisivaizduoju kaip reiketu paskaiciuot mokescius del maisto taip pat nesuku galvos, jei ko ypatingesnio reikia-pasakau vyrui ir po ar pries darba parves, buna, kad kazka idomesnio randu SM skelbimuose, tai jau vyro reikalas buna kaip ji parsigabent is kito miesto ir atsiskaityt (kalba apie didelius pirkinius) niekad neteko galvot o kas dabar? o kaip rytoj? is kur gaut pinigu? mano gaunami pinigai eina mokesciams dazniausiai, o vyro maistui, ir pramogoms esu begalo dekinga savo vyrui uz ta rupesti mano mama iki siol stebisi is kur as atkasiau toki vyra

Finansais nesirūpinti gal ir gerai, mažiau apie viską galvoji, mažiau skaičiuoji, bet kiekvienai pasirinkti, kaip patogiau ir geriau, juk yra ir kurioms tai tiesiog patinka daryti
Kad sutikot gerą vyrą - džiugu, daugiau laimingų šeimų, tačiau kartais taip atsitinka, kad vyras nebūna amžinas, o tada tas neišmanymas ir nenoras gilintis atsisuka prieš pačią moterį. Nelinkiu to, tik pastebiu tokį dalyką. Aš tokioj situacijoj šalia pasidžiaugimo, kad geras vyras, patarčiau pačiai aktyviau finansais pasidomėti, nes nuo to labai gali priklausyti pačios ateities gerovė, nes jei staiga neliktų pakankamo pinigų šaltinio, gali tekti ne tik savim, bet ir vaikais, namais, paskoloms ir t.t. rūpintis pačiai.

Sutinku su Jumis visu 100% bet, beeet, as galvojau, kad nemokesiu ruost maisto, kai pradejom gyvent kartu - pasirodo moku, galvojau kad nemokesiu rupintis vaiku - o dbr tai megiamiausia veikla, galvojau kad nemokesiu dirbt - o pasirodo priesingai kai reikia viska galima ismokt, reikia tik noro turet

1. dziugu kad neteko. tik klausimas: ar neteko del to kad oajamos abieju pakankamos, ar kad vyras suka galva kaip pataupyt ar is kur paimt pinigu jum nesakydamas?
2. kaip suprantu visus savo uzdirbamus pinigus atiduodate vyrui? nes saket mopkesciu pati nemokat
3. na, kazkuris is dvieju seimoje turi buti savarankiskas atsakingas, tai jusu vyras ir daro. taip pat jis ir valdingas turetu buti itariu
kadangi musu poroje mane vyras "našlainika" vadina mes taip nama pastatem as viska suplanavau, medziagas rinkau ir uzsakinejau, paskui kartu dirbome. neisivaizduoju kaip galeciau visa ta malonuma perduoti vyrui, o pati tik sedeti laukti kada jis ka padarys...
neisizeiskit, tai tik mano nuomone...