Liepinukai

Skraiduole, manoji Liucija.


pas mus lygiai tas pats. Blogiausia, kai vakariniai verksmai brolį pažadina, tada jau visas choras. Bet irgi stengiamės atsilaikyti; kartais sekasi geriau, kartais blogiau. Dar prisideda baisinis nenoras eiti į darželį, tai tada jau visai laikykis

o rupintis moka?
as kaciu nemegstu, nes turiu alergija joms, gal kada nors suniuka pirksim, siaip gydytoju nuomone vaikui pirmas gyvunas turetu buti perkamas ne anksciau nei 5m. bet buna visko, kiti uzauga kartu su gyvunais nuo kudikystes ir

kažkiek moka, mokinam taip sakant dresiruoju durų nedaužyti nelakstyti ir t.t. kad neužmintų mes turėjom triušį, kuris man baigė suėsti nervus, ir vyras pasiūlė merginai katiną pirkti. tai va išmainėm

o mes nuo seno auginam dvi auksines zuvytes ir degu labai dziugi kompanija

Sveikos, tik neužmėtikit akmenimis
pas mus irgi buvo ribų bandymas. Keletą kartų pasakiau, kad gaus diržo, vis tiek savo varė, o tada gavo diržo. Pradžioje galvojo, kad juokauju, bet gavo rimtai, o ne kaip "sviestu tepama". Šiaip visada stengiamės gražiuoju susitarti, bet kartais (ypač po kontakto su kai kuriais "autoritetais") bando ji ten mus namie pastrojinti. Tai aš jai pasakiau aiškiai - čia mano namai ir mano taikyklės. Kai būsi didelė, turėsi savo namus, nustatinėsi savo taisykles. Jei valgoma prie stalo sėdint, tai valgoma sėdint, o ne po stalu gulint, jei sergama, tai namie vaikstoma su tapkėmis ir pėdkelnėmis, o ne basomis ir pan. Jei nesusitvarkė žaislų - ramiai nueinu ir surenku, o tada išmetu. Greitai susitvarko. O jei kaprizinasi, tai pasakau, kad eitų į kitą kambarį ir ten psichuotų, jei neina- išeinu pati, bet tada iš karto atlekia iš paskos, o aš išeinu. Pasakau, kad kol nenusiramins, tol su ja nešnekėsiu, nes aš su ja kalbu gražiai ir ant jos nešaukiu, o jei ji šaukia ir bliauna, tai aš su ja nesiruošiu kalbėt. Šiaip, jei sąžiningai, tai tokių priemonių mes imamės labai retai, nes ji pas mus gana rami ir sukalbama iš esmės, ir jei jau tenka barti, tai labai blogai jaučiuosi, ir po to keletą dienų dar galvoju, kodėl apibariau, bet šiaip manau, kad kartais reikia ribas vaikams parodyti.
Mane tai neramina kitas dalykas - siaubingas kuklumas ir drąsos nebuvimas. Nu visur paskutinė, niekada pirma niekur neatsistos, už save nepakovos. Ir galiu kalti į galvą kiek tik noriu, bet iš esmės niekas nesikeičia. Kaip nestovi už save, taip nestovi. Pasakoja - "balete šiandien susitumdžiau su viena mergaite. Ji norėjo prieš mane atsistoti, nors aš jau stovėjau". Aš klausiu - tai ką darei, užleidai? "jo, užleidau, ji juk mane stūmė" klausiu, kas tokia "ai, tokia mažylė naujai atėjusi". Na, tai pamokiau, kad nenusileistų ateity, kad pasakytų, kad ji jau stovėjo čia, ir stovės, o ta kita jei nori, tegu kitą kartą atbėga greičiau ir atsistoja pirmesnė, tada ir bus pirmesnė. Tai palinksėjo galvą - tipo darysiu taip, bet aš žinau 100 proc., kad nedarys ji taip. Gerai, kad darželyje vaikai geri (tfu tfu tfu), niekas nieko neskriaudžia, berniukai irgi labai sakyčiau padorūs - jokių muštynių, stumdymųsi ar pan. Tai nors nėra situacijų, kad koks vaikas smurtautų, bet kai esi į mokyklą, tai vistiek atsiras kokių smurtautojų. To labiausiai bijau, kad neišmokusi tokia višta nueis ir nemokės už save pastovėti. Ir dar mane nervuoja, kad namuose kai pažiūri, ką sugeba, tai tikrai pakankamai toli pažengusi, bet jei paklausi darželyje, tai atrodo, kad vėl ji ten paskutinė, nors kai su kai kuriom mamom pasnekėjau, tai dar vos vienas kitas vaikas visas raides žino ir rašyti moka, bet kažkodėl tie vaikai moka save pateikti kaip gabūs, o maniškė niekaip nedrįsta savęs parodyt. Pikta ir ne kitaip...
Papildyta:
tiesa, žemuogiene - su kuo sveikinti reikia?

Bitelė - taviškė tai apskritai man ramybių ramybė atrodo, keista, kad ožiukus parodo...

Ai, ir dar - apie gyvūnus namuose. Gal pamenat, pas mane buvo katinas, kuris puolė mano paną, kai ta gimė, dėl to buvo išvežtas pas mano mamą. Tai va, dabar tam katinui iš viso protas pasimaišė - negalima jo palikti vienam kambary su vaikais, nes bijom, kad negyvai nesukandžiotų. Ir prašau negalvot, kad perdedu - katino svoris toks pats, kaip mano panos, o agresyvumas tiesiog nevaldomas- manai buvo įkandęs ir buvo labai gili žaizda, o kai pamato vaikus, tai duodasi balkone už lango kaip koks bulius matydamas raudoną audeklą. Tai vienu žodžiu, manau, kad gyvūnai greičiausiai turi būt auginami kartu su vaikais ir tik po to, kai vaikai jau ne lėliukai, o ne vietoj vaikų, nes po to trauma jiems, kai vaikai atsiranda... na, nebent sąmoningi, bet nemanau, kad apie sąmoningumą galim kalbėt tarp gyvūnų. va, puskė turėjo šunį, augo kartu su vaiku beveik 4 metus be jokių bėdų, o vieną dieną galvą vaikui ėmė ir sukandžiojo taip, kad neaišku buvo, ar normaliai veidą galės atstatyt. O šuo ne koks kovinis, ir vaikas tą šunį už uodegos nuo vaikystės po kambarius tąsydavo, bet vat vieną dieną šovė į galvą ir baba...

Trumpai tariant, pagąsdinau...

lyties dar nežinom, o šįkart man taaaaaip smalsu kad negaliu. skirtumo jokio, bet vat noriu žinot ir viskas kovo gale eisiu echo darytis, labai tikiuosi kad pasirodys
Papildyta:
Skraiduole - dėl gyvūnų - aš senai norėjau katino, bet MB leidimas nebuvo gautas kai ir jam triušis galutinai paskutinį nervą patempė, sako Ema, gal pirkim katinuką? nes Ema norėdavo triušį prisiglausti, apsikabint, panešiot, tai po tokių dalykų kiekvieną kartą einant pro šalį jis jai įkąsdavo Tai vat ėmėm katinuką dabar, kol dar mažas ir siautėja, kad po pusmečio jau nebeitų taip galvom ir ausų nebedrąskytų Tikiuosi, kad nesuklydom

sveikinimai didžiausi neutralios spalvos

Manoji taip pat. Buvo išmokusi Kalėdos eilėraštį, bet kategoriškai atsisakė jį deklamuoti Net į kalbas nesileido. Beje, kai su auklėtojomis kalbėjau apie tai, kaips sekasi darželyje, tai jos sakė, kad manoji panašį į tavąją.
Manau, tie ožiai įvairių pasikeitimų pasekmė: atsiradęs brolis, darželis, į kurį per ligas taip ir nepriprato normaliai eiti...Nemoka ji išreikšti savo nerimo, tai virsta jis ožiais ir pykčiais.

maniškė juk irgi nepasakė eilėraščio - pradžioje tipo nepatiko pats eilėraštis. OK, išmokiau naują, o tada pati ir pasakiau, nes vis tiek nepasakė.

Gerai nors, kad maniškė su drąsiomis bentjau draugaujanti - na, ten Urtė, Kamila, Gabrielė. Tipo geriausios draugės, tai nors tiek džiaugiuosi, nes biški iš jų gal drąsos išmoks...

Skraiduole, matai su tomis drąsiomis visiems paprasčiau: ir tėvams , ir auklėtojoms, o ir joms pačioms
O kur lankot baletą?

as baudziu isvydama i kita patalpa, puikiausiai veikia

maniskis ne vienos raides nepazysta


matyt kerstavo tas katinas, mano mamos irgi toks debilas, vis puldavo mano vaika kai buvo mazesnis, yra tarp akiu stipriai idreskes, kai pamatem su MB kruvinu veidu vaika galvojom kad aki iskabino, bet ne..o katinas gavo gerai i skura, bet jis visiteik kersijo, uzlipes ant spintos pritriede