Talinas. Trumpai bet įspūdingai

Talinas. Trumpai, bet įspūdžių per akis!

Jei dabar trumpai reiktų anonsuoti savo fotoreportažą, turbūt pagrindinius jo akcentus sudėliočiau taip:

“Kaip aš LR ambasadoje Taline prisijungiau prie Lietuvos vardo Tūkstantmečio šventės ir apjuosiau pasaulį "Tautiška giesme" kartu su kitais lietuviais Estijoje, pabendravau su draugiška ir vaišinga lietuvių bendruomene, be to, pažindinausi su Talino senamiesčiu, miesto istorija, ragavau tradicinių valgių bei alaus su cinamonu, visai netyčia „prisiklijavau“ prie lietuvių ekskursijos po Taliną... ir beprotiškai fantastiškai leidau laiką Taline!“

---

Iš kiekvienos kelionės po įvairias šalis parsivežu ne tik įspūdžių bei foto bagažą, bet ir atmintin įstrigusius tam tikrus skonius, kvapus bei garsus, kurie man vėliau visad asocijuojas su aplankyta šalimi. Tarkim, Tunise mane visur lydėjo egzotiškų gėlių bei “šišos“ (vandens pypkės) aromatai, Turkijoje - garsiai cirpiančių cikadų garsai, Austrijos Viena kvepėjo keptais kaštonais, Kalėdinis Berlynas - karštu vynu bei gvazdikėliais, Tenerifė – spygliuočiais ir vandenyno vėjais, ir t.t. „Manasis“ Talinas dabar kvepia kepintais migdolais bei cinamonu pagardintu alumi... O dar jame būtinai pamatysi ir išgirsi klykaujančius didžiulius baltus kirus... Kol tie kvapai ir garsai mane labai „veža“, skubu aprašyti karštus įspūdžius iš trumpos, bet įspūdingos viešnagės Taline.

Žinojau, kad susipažinti su Talinu turiu nepilnas 2 dieneles, tad nusiteikiau labai netinginiauti ir „pasiimti“ iš jo tiek, kiek tik mano jėgos ir kojos leis. Ryte automobiliu išvykus iš Lietuvos, perpiet įvažiavau į Taliną. Jau svajojau apie trumpą atokvėpį 4* viešbutyje „The von Stackelberg Hotel” netoli senamiesčio, kai susidūriau su nerealiais “kamščiais”. Visaip spėliojau, kodėl sekmadienį Talinas užkimštas, kol nepamačiau minios estų, vilkinčių įvairiausiais tautiniais kostiumais, skubančių viena kryptimi. Pasirodo, kaip tik vyko baigiamieji tradicinės estų Dainų ir Šokių šventės koncertai, ir dalis gatvių buvo laikinai uždarytos! Na, bet nėra to blogo... per automobilio langą iki valios prisižiūrėjau gražiausių tautinių apdarų. Vėliau viešbutyje sužinojau, kad pirmoji estų dainų šventė įvyko dar 1869 metais Tartu mieste, ir nuo to laiko ji organizuojama Taline kas ketveri metai. Šių metų dainų ir šokių šventė turėjo skambų šūkį - “To Breathe as One”.

Po nedidelio atokvėpio viešbutuke, išsiruošiau į senamiestį su nedidele programėle: apsižvalgyti po senamiestį; susipažinti su tradicine estų virtuve; na ir kulminacija - 21.00 valandą (liepos 5-oji) užsukti į Lietuvos ambasadą Estijoje ir kartu su ten susirinkusia lietuvių bendruomene sugiedoti „Tautinę giesmę“.Vaizdas iš aukštutinio miesto į žemutinį bei jo apylinkes nuo apžvalgos aikštelės (jų yra keletas „Kohtu“ ir „Patkuli“) :



Toompea pilis, kurioje visais laikmečiais buvo įsikūrusi valdžia, dabartinis parlamentas taip pat čia posėdžiauja. Aukščiausias jos bokštas (Pikk Hermann) - 50 metrų aukščio. Girdėjau, kad kasryt auštant, skambant nacionaliniam himnui, jame iškeliama vėliava (pramiegojau...)

Kiek pasižvalgius po vakare smagiai šurmuliuojantį senamiestį, traukiu į restoraną “Olde Hansa“.



Čia puiki svetinga atmosfera, jauki žvakių šviesa menėse, akį traukia viduramžių laikų interjeras, stilizuoti aptarnaujančio personalo drabužiai, atitinkama ir muzika -


o jau meniu – akys raibsta nuo gausybės senovinių patiekalų. Degustuojam alų iš senovinių molinių bokalų – šviesusis su cinamonu ir tamsusis su žolelėmis – be galo gardūs!





Apie kiekvieną patiekalą malonūs ir labai linksmi padavėjai papasakoja, paaiškina ko patiekta (tiek angliškai, tiek vokiškai, tiek rusiškai ir turbūt dar ne viena kalba, jei tik reikia). Kiauliena kepta aluje su grikiais, troškintais kopūstais ir šafranu... Lašiša su pupelėmis, grikiais ir t.t.


Atleiskit už akiplėšiškumą, bet negaliu, tiesiog negaliu neparodyti šio restorano... tualeto!!!





Papildyta:
Po tikros puotos keliauju ieškoti Uus gatvės, kurioje labiausiai akį traukia baroko stiliaus namas, kuriame ir įsikūrusi LR ambasada Estijoje. Kadaise tai buvo pirmoji miesto gatvė, įsikūrusi už miesto sienos. Manoma, kad namas buvo pastatytas dar valdant švedams - XVII a. II p. Po Estijos Nepriklausomybės atkūrimo, nuo 1995 m. šiame pastate įsikuria LR ambasada.





Čia pat gatvelėje sutinku močiutę, kurios rankoj matau mažytę trispalvę, tad drąsiai prieinu ir užkalbinu lietuviškai - "ar čia šįvakar tikrai galėsiu prisijungt prie Lietuvių bendruomenės ir sugiedot himną?" Mums besilabinant, prieina dar būrelis lietuvių, taip pat užsukusių čia tam, kad prisijungtų prie Lietuvos vardo Tūkstantmečio šventės ir apjuostų pasaulį "Tautiška giesme".
Pabendravusi su jais sužinojau, kad dabar Estijoje gyvena per 2000 lietuvių, kad bažnyčioje lenkas kunigas pamokslus skelbia jiems lietuvių kalba, kad Estijos Lietuvių Bendruomenė buvo įkurta 1980 metais ir yra viena iš 20-ies Estijos tautinių mažumų, o ambasadoje lietuvių vaikams vyksta savaitgalio pamokėlės. Labiausiai susibičiuliavom su 2 senjorais, kurie atvyko gyventi į Estiją prieš maždaug 56 metus. Jie spėjo išpasakoti visą savo gyvenimėlį nuo... iki... Kaip gražu buvo klausyt švarios, per daugiau nei 50 metų nė kiek nepamirštos, neiškraipytos lietuvių kalbos!



Dideliame ekrane ant sienos stebėjome lietuviškais TV kanalais rodomus koncertus, o lygiai 21 val. sustojome ir visi kartu darniai sugiedojome V.Kudirkos “Tautišką giesmę”. Mūsų širdžių himnas buvo filmuojamas ir perduotas į Lietuvą, kad ten būtų įamžintas istoriniame filme.





Pasivaišinus lietuviškom gėrybėm (juoda ruginė duona, varškės sūris su kmynais, šakotis....) ir labai smagiai pasišnekučiavusi, atsisveikinu su lietuvių bendruomenės nariais ir keliauju į viešbutį gerai išsimiegoti, nes rytoj nuo ankstaus ryto laukia dideli žygiai po miestą. Vakarinis Talinas šurmuliuoja, skamba muzika, kvepia gardumynais, tad labai sunku atsispirti pagundai užsukti į vieną iš gausiai apgultų kavinių ir dar paragauti alučio šnekučio...

Ant pusryčių stalo viešbutyje, be visų kitų tradicinių pusrytinių valgių dar randi ir kiek neįprastų rytui patiekalų, pvz. silkutės, šprotų, karštų pupelių pomidorų padaže, kraujinių plonų dešryčių, raugintų agurkėlių ir pan. Labai skaniai pasistiprinus, rytą pradedu nuo pasivaikščiojimo po uostą:





Radau ten siūlymų dienos kruizui - už 300 ek išplaukti į salas nuo 12 iki 20 vakaro. Gal kada nors kitąkart! Nes manęs jau laukia senamiestis.

Ten, kur vakar plaukė turistų minios ir viskas gaudė šurmuliavo, šį ankstų darbo dienos rytą buvo dar tuščia, kaip iššluota. Muziejuose buvau viena pirmųjų lankytojų Pirmiausiai norėjau apžiūrėti Rotušę (Tallinn Town Hall) ir jos aikštę:












Čia daug gali sužinoti apie "miesto širdies" istoriją, miesto gimimą, miestiečių aprangą įvairiais laikotarpiais, ką jie paprastai veikdavo miesto aikštėje, kuo prekiavo, kaip viešai bausdavo prasikaltusius ir t.t. Ypatingas simbolis - "Senasis Tomas" (Vana Toomas) - berniukas ant bokšto. Legenda sako, kad kadaise Taline, Papūgų sode būdavo organizuojamos šaudymo iš lanko rungtynės. Kilmingi geriausi miesto lankininkai rungdavosi, kuris bus taikliausias ir pataikys į medinę papūgą. Kartą taip jau nutiko, kad nė vienas nepataikė į taikinį... Žiūrovų minioje tądien atsirado drąsus jaunuolis Tomas, kuris nebuvo kilmingas, tačiau labai gerai valdė lanką. Draugai įkalbėjo jį parodyti ką sugeba. Tomas iššovė ir iškart pataikė, tačiau iškart buvo sulaikytas. Tik niekas jo nenubaudė, tiesiog paskyrė į miesto sargybą. Vėliau jis labai pasižymėjo ir atliko daug žygdarbių, taip tarnaudamas miestui iki pat savo dienų pabaigos.

Kitas mano aplankytas objektas netoli Rotušės - Estijos istorijos muziejus, įsikūręs pastate, kuris kadaise priklausė Didžiajai Gildijai (1410 m.). Šios gildijų gildijos nariais galėdavo tapti tik vedę vokiečių kilmės, nuosavybės (namus ir laivus) turintys žmonės, kuriuos vienijo bendri interesai ir kilmė.

Istorijos muziejuje pradedama nuo pradžių pradžios:





čia gali susipažinti su senoviniais radiniais, rakandais, pamatyti etnografijos eksponatų:



palyginti, kaip atrodė pinigai 9-11 amžiuje ir visais vėlesniais laikotarpiais:

Šis Renesanso stiliaus statinys kadaise priklausė Juodgalvių gildijai Šios brolijos nariais galėjo būti tik nevedę pirkliai.





Aleksandro Nevskio Soboras. Pastatytas 1900 m. Sklando legenda, kad ši katedra pastatyta ant estų legendinio herojaus Kalevo kapo.


Vos tik išėjusi iš Katedros išgirdau kalbant lietuviškai! Apsidairiau ir pamačiau nemažą grupelę lietuvių su gide Ir... kojos pačios nešė toliau keliauti po Taliną kartu su jais Na gerai, negražu truputį , bet kad niekam neužkliuvau, nesutrukdžiau, tik viena ausim pasiklausiau, ką jiems gidė pasakoja Taigi, toliau keliauju jau su grupele į seniausią evangelikų liuteronų bažnyčią Taline:



Ji puošta senoviniais didikų šeimų herbais, o lygiagrečiai su sakykla (kairėj) dar yra viena ložė aukščiau visų (dešinėj), kurioje turėjo teisę sėdėti ir mišių klausytis daugiausiai bažnyčiai paaukoję didikai.

keliaujame ilga ilga siaura gatvele, vadinama "Ilgąja kojine" žemyn iš aukštutinio miesto į žemutinį...


...kol prieiname gotikinę Olavo bažnyčią Kažkada ji buvo aukščiausias pastatas pasauly (159 m aukščio), pirmąkart paminėtas dar 1267 metais. Net 2 kartus itin smailas bokštas tapo gaisrų priežastimi. Kartą trenkęs žaibas sudegino bažnyčią iki pamatų. Dabartinis Bažnyčios aukštis - "tik" 123,7 metro. Iš bokšto apžvalgos aikštelės atsiveria nepaprasta miesto panorama, tik reik įveikt daug daug laiptukų (bilietuko kaina 30 ek)



Kol visi lietuvių turistai kabarojosi aukštyn į bokštą, aš dar turėjau gerų 20 minučių nulėkti į netoliese vykstantį Gėlių Festivalį (Tallinna Lillefestival 2009 06 03 - 10 06):







daugiau info www.lillefestival.tallinn.ee

Čia grožį kuria kraštovaizdžio specialistai, profesionalūs sodininkai iš Suomijos, Rusijos, Makedonijos ir kt.

Ka gi, bėgu prie Olavo bažnyčios, kad tik nepamesčiau lietuvių grupės iš akių

Sekundei sustojame prie seniausios saldaininės "Kalev" Taline:



Lendam siauriausia senamiesčio gatvele:



atsiduriam prie seniausios Talino vaistinės Rotušės aikštėje:



ši vaistinė atidaryta 1422 m. ir yra pati seniausia dar veikianti vaistinė Europoje. Čia galima rasti itin įdomių vaistinių preparatų, pvz. vienaragio rago miltelių, avies vilnos ekstrakto ir pan.

Kalbama, kad būtent šioje vaistinėje kadaise buvo pagamintas tradicinis Talino saldumynas - marcipanas (iš migdolų ir cukraus). Legenda byloja, kad susirgus pačiam miesto tarybos galvai, buvo iškviestas vaistininkas. Šis žinojo sudėtingą vaisto gamybos formulę, kuris tikrai turėjo suveikti, bet ligonis primygtinai reikalavo, kad vaistininkas pirma pats išbandytų preparatą. Atsitiko taip, kad vaistininkas pats susirgo ir vaistą turėjo gaminti jo mokinys Martas. Šis viską atliko savaip: sumaišė miltus su migdolais ir cukrumi, ir atrado "gardžius vaistus" , o garsas apie jį pasklido net už Talino ribų. Į duonelę panašus gaminys buvo pavadintas Mardileib, arba Marto duona.



Papildyta:
Toliau keliaujam į buvusį Dominikonų vienuolyną, kur dabar įsikūrę amatininkai: stiklo pūtėjai, keramikai, mezgėjai, juvelyrai ir t.t.








Čia grupelė lietuvių išsiskirstė kas sau - apsipirkinėti ir užkąsti, o aš keliavau savo keliais.

Kadangi su jais aš senamiestį apibėgau jau antrą kartą ir vis dar nebuvau tikra, ar ko nepražiopsojau, tai sėdau į turistinį traukinuką, kuris už 70 ek per 20 min apveža apie senamiestį ir pagrindinius lankytinus objektus (sakyčiau, kad neverta buvo man važiuot, nes tik trečią kartą viską apžvelgiau ir negavau jokios info, nes traukinuke nėra audiogido, ausinių ir nieks nieko per mikrofoną neskelbia...):





Papildyta:
Štai dar keletas žavių vaizdelių ir mano diena Taline eina į pabaigą...



XIV a. Puhavaimu Bažnyčia:



XIII a. Niguliste Bažnyčia/Muziejus, kur vyksta ir koncertai



štai taip gražiai pasidabinęs jaunimas , originaliuose ir senamiestį tik puošiančiuose vežimaičiuose pardavinėja vaisvandenius, kepintus migdolus ir kt. Visur pilna informacijos apie mieste vykstančius renginius.

Pvz. netrukus, liepos 8-12 dienomis vyks alaus ir muzikos festivalis Beer Summer. dienos bilieto kaina 150 ek, 5 dienų bilietas - 450 ek. O 9-12 dienomis visame senamiestyje vyks "Medieval Days", viduramžių senamiesčio dienos su muzika, mugėmis, eitynėmis ir t.t. liepos 17-19 dienomis vyks Jūros šventė. ir etc...

...ir dar daug daug mielų širdžiai kampelių liko čia neparodyta, bet gal kada patys nuvažiuosit ir juos sau atrasit!

Nors kojų nepavelku jau antra diena po tokios intensyvios ekskursijos, tačiau šypsena nedingsta nuo veido - buvo labai įsimintina ir smagi viešnagė Taline!

Kai apims nostalgija, nusipirksiu estiško alaus, užsibarstysiu cinamono prieskoniais ir pasikepinsiu migdolų!

Labai puikus ir įdomus fotoreportažas Neužilgo ir aš planuoju aplankyti Taliną, tai radau nemažai naudingos info

Gražu ten Taline pati irgi greit važiuosiu, tai geros info radau

o visur po sostine keliavote "kojomis"? toks klausimas,kadangi mes praeita vasara vaziuodami is Suomijos labai norejome sustoti Taline,pasivaikscioti,apziureti tas pilis,bet kiek mes besisukinejome pirmyn atgal,neradome kur masinos nemokamai pastatyt ten tu zenklu,kalbu nesuprasi,o del stovejimo jau buvom pasimoke Suomijoj tai sian vasara zadam vel vaziuoti,ir jau rimtai planuojame ekskursijas pakeliui

Reportazas tik patvirtina, kad graziu ir idomiu vietu toli ieskoti nereikia

Smagu matyti JAU matytus vaizdus.
Aureja, nu bet kaip tu viska ir atsimeni? Reikes man persikopinti tavo reportazus