Būsimi krikšto tėvai nekrikštyti, kitos religijos

Faustyte, manau, nueikit į kitą bažnyčią. Jau rašiau, kad mūsų pasirinkti krikštatėviai neturi santuokos sakramento (vyrui tai antra santuoka) ir pasirinktojoj bažnyčioj pasakė, kad negali būt krikšto tėvais be santuokos. Jie labai dėl to sielojosi, tai pasiūliau jiems nueiti pasikalbėti su kitu kunigu dėl šventos ramybės. Krikšto mama nuėjo pas kitą kunigą, pakalbėjo, ir dabar rami laukia krikštynų. Ji paklausė kunigo:"kaip pas jus tai traktuojama - draudžiama ar nerekomenduojama ?" Tai jis jai atsakė: "Rekomenduojama, kad krikšto tėvai turi rodyti pavyzdį ir bla bla bla, o jūsų atveju jūs ir negalit priimti santuokos del svarios priežasties." Po to išeinant dar pasakė, kad jei ten (pasirinktojoj bažnyčioj) nekrikštys, atveskit čia- mes pakrikštysim.

Na aciu kad ne visos uzsipuolet...Dar karta buvau pas savo kuniga, jis mano vaika tai krikstys be problemu, nes mano vaiko krikstateviai yra dar nevede jaunuoliai. Jis tik nenori, kad as buciau savo sesers vaiko krikstomama, nes nesu susituokusi baznycioje. Tuomet as jo paklausiau, tai jeigu mano pacios krikstomama buvo nesusituokusi baznycioje su vyru, tai dabar man nesiskaito krikstas. Kunigas mane nuramino ir pasake, kad pats krikstas bet kokiu atveju skaitosi ir tikrai nereikia persikrikstyti, tik as negaliu sakyti jog turiu krikstomotinele, ja galima ivardinti kaip kuma ar kriksto liudytoja.Manau, kad cia jau zodziu zaismas. Na nieko jau radau kuniga,kuriam svarbu kad krikstotevai butu katalikai . Man svarbu kad pats vaiko krikstas galiotu, o kaip mane su vyru ivardins tai maziausiai kreipiu demesio, krikstyju vaika, o ne save

Lotari, krikštyti galima bet kurį vaiką bet kurioje katalikų bažnyčioje, nepriklausomai nuo to kelintoje ir kokioje santuokoje (ar išvis ne santuokoje, pvz. vieniša mama) gyvena jo tėvai, vaikai nebaudžiami dėl tėvų vienokio ar kitokio statuso neteikiant jiems krikšto.
Tiesiog tokiu atveju neleidžiama būti krikšto tėvais, kurie pagal Bažnyčios mokymą turėtų būti krikščioniško gyvenimo pavyzdžiu. Suprantama kad tos priežastys gali būti rimtos (kodėl nesusituokę bažnyčioje), niekas iš to nesityčioja ir nesijaučia dėl sakramento priėmimo viršesnis. Jokiu būdu. Kodėl neleidžiama jau buvo panadyta paaiškinti (tai laikoma nekrikščionišku gyvenimo būdu kad ir kokios būtų priežastys), o krikšto tėvų pareiga ne tik kalbėti, o liudyti tikėjimą. Dėl savo statuso jie to negali padaryti. Tokia yra tvarka, nereikia dėl jos pykti, vaiko mylėti tas statusas tikrai nekliudo , o krikštatėviais tiesiog reiktų pasirinkti kitus žmones.
Nežinau kaip tiksliau pasakyti - na čia tas pats kas futbolininkui pykti, kad jis neleidžiamas sugipsuota koja žaisti aikštelėje. Nors trauma ir nebuvo tyčia planuota.

Tai ir statusas nepriėmus santuokos sakramento Bažnyčios požiūriu yra ta "žaizda", kuri trukdo išeiti į "aikštelę" . Dėl to nereikia pykti, o kad kartais skaudu tikrai niekas nesiginčija ir niekas dėl to nemenkina kaip žmonių.


Krikštas - krikščioniškas sakramentas, įjungiantis žmogų į tą krikščionišką bendruomenę, kurioje yra pakrikštijamas: katalikų jei krikštija katalikai, ortodoksų jei krikštija ortodoksai, liuteronų ir t.t. Tiesa, kad krikščionybė turi nemažai atšakų.

Va gal kas kam tiks (na kad tiks abejoju, bet tvarka va tokia)

http://kaunas.lcn.lt/10/rodyti,1839

http://kaunas.lcn.lt/10/rodyti,1032

aciu uz mandaguma
Papildyta:
sveciavausi nurodytoje svetaineje, daug idomiu klausimu ir nemazai man nepriimtinu atsakymu, rekomenduoju paskaityti

Kažkoks marazmas, o kaip tada gali krikšto tėvais būti apskritai tarpusavyje nesusija žmonės?... Tai gal aš savo krikšto dukroms nesiskaitau krikšto mama, jei aš su krikšto tėvais neturiu nieko bendro?...

Na, as neklaidinu zmoniu. Papasakojau tik tai, kas buvo nutike ir nenoreciau kad pasitaikytu ir kitiems toks "nuotykis". Na, man toks jausmas susidare, kad kai kurie kunigai, isveda savus istatymus. Ko neturetu buti.

Klaidini, taip nėra arba kažkas kažką ne taip suprato. Arba dėl kažkokių priežasčių suklaidino kunigas, ką šitoje vietoje sunkai įsivaizduoju. Krikštas yra vienetinis sakramentas, jis nedubliuojamas ir nekartojamas.


Labai paprastai - gali būt kiekvienas krikštytas katalikų Bažnyčioj pilnametis (t.y.16-metis), priėmęs pirmos komunijos ir sutvirtinimo sakramentus bei neturintis kanoninių bausmių ir gali laisvai priimti visus sakramentus (ko negali katalikas susituokęs tik civilinėje santuokoje). Su ištekėjimu už krikštatėvio ar ne krikštatėvio tai neturi nieko bendro. Tas negalėjimas būt atsiranda tada kai yra ne sakramentinė, o tik civilinė santuoka. Nesvarbu su kuo - krikštatėviu ar ne krikštatėviu. Šitoj vietoj viskas tikra labai paprasta

Karbyne, prajuokinai mane. Kunigai neklystantys zmones... ZINOK TAI ATSTITIKO MAN LABAI ARTIMIEMS ZMONEMS. Ir maciau ir girdejau is pirmu lupu. Is kur tiek naglumo teigt kad klaidinu?!

Ar aš sakau, kad neklystantys? Aš sakau, kad Bažnyčios mokymas tuo klausimu yra va toks ir toks - t.y. kad krikšto galiojimas nuo krikštatėvių statuso nepriklauso ir viskas. Ir jei kas sako kitaip, net jei tai būtų kunigas (tesakau, kad pati realybėj tokio dalyko neįsivaizduoju, kad kunigas to nežinotų , o jei taip yra - gėda ) reiškia jis klysta, o pats krikštas yra kuo tikriausias ir galiojantis. Ir kad jokių perkrikštijimų nebūna.

As savo kunigui buvau uzsiminusi apie vaiko perkrikstijima, tai jis labai nusistebejo ir pasake, kad nebuna tokiu perkrikstijimu, krikstas galioja, kad ir krikstateviai nesusituoke baznycioje. Idomus ten kunigas pasitaike, kuris prikalbejo vaika perkrikstyti

Mano tevai nebuvo (ir nera) susituoke baznycioj ir turi ir kriksto sunus, ir kriksto dukra... Viena krikstijo mazdaug pries 30 metu, kita pries 12, trecia pries gal 3? Kaip matot, visi jie krikstyti gan skirtingu laiku, o ir skirtingose baznyciose, taciau niekas mano tevams neuzdraude ju krikstyti.

P.S. net paskambinau mamai ir paklausiau ar kunigai klause, ar tevai susituoke. Sake, kad del pirmu ir antru krikstynu tai neprisimena, bet paskutini karta kunigas tikrai klause. Ir pakrikstijo ir jie kriksto tevai, o ne liudininkai

Kad anksčiau taip pakrikštydavo, pati asmeniškai mąstau taip (mano pačios krikštatėviai tokie): rast tarybiniais laikais sakramentinę santuoką priėmusius krikštatėvius matyt buvo nelabai paprasta (mano pačios tėvo ir mamos pusėse tik mano tėvai jį priėmę kai mane krikštijo buvo). Tai ir leisdavo - nes tebuvo toks pasirinkimas: arba į normą netinkantys krikštatėviai arba vaikelis nekrikštas. Todėl ir būdavo daroma nuolaida šiuo klausimu kad vaikas apskritai pakrikštytas būtų. Dabar gi ne norma pasikeitus (ji tokia jau ir anksčiau buvo, tik kad situacija Lietuvoje tuo klausimu buvo labai kebli), o pati situacija su santuokos sakramentu - jį priėmusių porų tikrai nebe tiek kiek tarybiniais laikais ir rinktis tikrai yra iš ko.
O paskutiniu atveju, jei tai buvo jau "mūsų laikais" kunigas tai žinodamas tiesiog negalėjo leisti. O kad vis tik leido tai kas negalima - kitas klausimas.

Pasikartosiu
http://kaunas.lcn.lt/10/rodyti,1032

ne mano asmeniniai pasvarstymai tai.