Labukas visiems
Turi problemele ir nezinau kaip galeciau ja isspresti
Mane pakviete buti kriksto mama,taciau pati esu nekrikstyta,tad tureciau pasikrikstyt. Kuo daugiau apie tai mastau,tuo labiau suprantu,kad mintis krikstytis vien is pareigos,kad galeciau buti kriksto mama man nepriimtina. Niekad nebuvau tikinti,tikiu savaip,taip kaip man priimtina. Ir nelabai suprantu,kodel kriksto mama ar tetis turi buti butinai krikstyti,juk nepaisant to esi krikstytas ar nea,tu lygiai taip pat mylesi vaikiuka,rupinsiesi juo. Skaiciau,kad tapdamas kriksto tevu,tarsi vedi juos tikejimo keliu,bet pripazinkim,kiek realiai kriksto tevu vaikus moko tikejimo,jo tiesu...? Jei manes paprase buti kriksto mama,tevai tuo parode,kad pasitiki manim,kad zino,kad lb lb mylesiu ju vaikiuka ir busiu jo gyvenime svarbus zmogus,o jis mano. Vat db ir nezinau kaip elgtis:eiti pries savo principus ir krikstytis,atsisakyti tikrai nenoriu,nes man sis mazas zmogutis jau svarbus
Kazkur skaiciau,kad nekrikstyti zmones krikstijo ir nieks nieko neklause krikstytas ar nea. Gal kas su panasia situacija buvot susidure,busiu dekinga uz bet kokius patarimus,aisku lb neteiskit,tiesiog mano toks poziuris ir negaliu jo pakeisti.