Visų pirma krikšto, santuokos ir kitų sakramentų nereikia laikyti prievole ir nepaversti to mados reikalu dėl to, kad taip daro visi... Manau, kad tam turi būti poreikis iš vidaus. Šimtus kartų girdėta: "vaje, reikia kuo greičiau vaiką krikštyt, nes tuoj pusė metų ir vėliau bus per vėlu"; ženysimės ir bažnyčioj, nes visi taip daro" ir pan.
Vaikas krikštinamas tam, kad taptų krikščioniu: Krikščioniu - kataliku, krikščioniu - provoslavu, krikščioniu - liuteronu, kad augtų lydimas tam tikros religijos.
Krikšto tėvai yra ne tam, kad vaikui per gimtadienį ir kitomis progomis dovanas kalnais neštų, bet kad padėtų tėvams auginti atžalą pagal moralines normas ir jei atsitiktų kada nelaimė, kad atstotų tikruosius tėvus.
Dėl galimybės rinktis skirtingų religijų kr. tėvus jau buvo atsakyta.
Aš tik vieno nesuprantu, kodėl žmonės, netikintys ir absoliučiai neišmanantys tikėjimo tiesų, verčiasi per galvą, vargsta tik tam, kad susituoktų bažnyčioje ar pakrikštytų vaikus, nors paskui į tą pusę net nežiūri. Kam reikalinga ta prievarta? Kam reikalingas tas cirkas?
Tikrai pritariu, kad dabar daug santuoku baznycioje ir krikstynu virto tik madinga ceremonija.
Neseniai buvome tartis del dukreles krikstijimo Bernardinu baznycioje, tai aiskiai pasake: kriksto tevai turi buti katalikai, krikstyti, ne jaunesni nei 16 metu ir, jei susituoke- tai butinai baznytineje santuokoje. Mano manymu, tai ganetinai logiski reikalavimai KRIKSTO tevams, o ne baliavotojams esant progai
O aš vis tiek manau, kad krikštatėvių pareiga - padėti tėvams auginti DORĄ žmogų. Tai gali padaryti ir kito tikėjimo, ir visai nekrikštyti asmenys. Gaila, kad tai - tik mano nuomonė, niekaip nekeičianti bažnytinių nuostatų 
