Vedinimas nuosavame name - 2

taip pirmasis ats ir turėjo atrodyti mano manymu

tiesa sakant, klausimas ir buvo apie tai: ar galima 2 in 1 ir kiek tai eda elektros. kadangi pas mus vedinimas nebuvo numatytas su saldymu (tik dabar (isdziuvus namui ir vasaros laiku) pastebejom, kad antrame aukste be proto karsta), todel mastom, kad reiketu vesinti ora. jusu diskusija pamete keleta naudingu ideju, o toliau reiks dirbti su irangos pardavejais.
beje, o kodel tamsta esi pries saldyma is ortakiu? cia del sveikatos ar is technines puses yra kokiu negerumu? ka tada daryti, kad antrame aukste taskentas?

tiesiog pastebėjau, kad SM yra tokia terpė, kur dažnai, jei nėra diskusijos, atsakymai priimami kaip šventa tiesa

pilnai gali buti, bet siaip geriau vadovautis credo: "doveriai no proveriai". SM gali buti ir atspirties taskas informacijos kaupimui

Silumos atgavimas nesvarbus. Man reikia, kad būtų šviežias pašildytas oras šaltuoju metų laiku.

Yra sprendimas siam klausimui, tik truputi kitoks, t.y. saules kolektoriai kurie sildo ne vandeni o ora patalpose (isijungia tik tuomet kai gauna saules, veikia taip pat nuo saules - be elektros). Kiekis labai didelis nebutu, bet silumos kazkiek gautumet, o vasara pravedintu patalpas. Jei sudomins, praneskit, planuojame tokius pardavineti neuzilgo

? Gal dėl to, kad neįsigilinote, apie kokius kiekius ir sumas Lt eina kalba.
Papildyta:

Skirtumas tik tame, kokiu šilumos šaltiniu naudositės- kodėl gi netenkina tas, kurį jau turite? Rekuperatorius tam ir skirtas.

Kolkas skaičiuoju taip:
Oro tiekimo irenginys su oro pašildymu - 1000lt
Vamzdžių išvedžiojimas palėpėje apie 20m ir jų apšiltinimas, plius difuzoriai nuo 1000 iki 2000 lt.
Gaunas 3000, kas už gryną orą visai neblogai skamba 

Visą instaliaciją daryčiau negyvenamoje šaltoje palėpėje. Kažkuriame frontone per skylę oras patenkaį oro tiekimo įrenginį, sušylą, toliau vamzdžiais eina palėpe iki kito frontono galo. Kiekvienam kambariui eis po vieną atsišakojimą.



Kol kas jokio šilumos šaltinio neturiu, dar net stogo nėra Kol kas suprantu taip, kad orotiekimo irenginys nuo rekuperatoriaus skiriasi tuo,k kad į jį negražinamas oras.

o tai kas sušildys tą jūsų orą? čia ir yra didžiausias klausimas.
tarkim jūsų pastatui reikalingas 700m3/h oro kiekis (šiaip populiarus čia skaičius ) tai reiškia jums reikės grubiai tariant 10kW šilumos, kad tą orą pašildytumėte nuo -23C iki 20C. o naudojant rekuperatorių priklausomai nuo jo efektyvumo užteks 1-3kW elektrinio šildytuvo. elektrinio todėl kad vandeninis su visa aprišimo komplektacija nelabai apsimoka, be to ir statytumėt nešildomoj palėpėj, dėl ko iškyla užšalimo rizika. štai koks pagrindinis skirtumas oro tiekimo įrenginio nuo rekuperatoriaus.

ne visai teisingai: rekuperatorius yra siluma atgaunantis irenginys. Po to jau pagal paskirti tai jis gali buti vedinimo irenginys arba sildymo/vesinimo irenginys. Esminis skirtumas tarp tu irenginiu tai silumos kiekiai: vedinimo irenginyje oras tik pasildomas iki kambario temperaturos (paprastai ~2kW galingumo tenas su tuom susitvarko), o orinio sildymo/vesinimo irenginys turi padengti pastato silumos ar vesinimo poreikius- jei pvz namo silumos nuostoliai 10 kW, tai ir per vedinimo sistema reikes paduoti 10kW silumos, t.y. reikes tokio galingumo silumokaicio. Su 1-3 kW elektriniu tenu tikrai nepasisildysit salta ziema

taip ir išsireiškiau kad esminis skirtumas tarp oro padavimo įrengimo ir rekuperatoriaus yra šilumos kiekis orui pašildyti . Aš apie patalpų šildymą/vėsinimą oru net nekalbu taistai reikalingas šviežias pašildytas oras, o ne šildymasis šaltą žiemą . Be to jei kalbėtume apie š/v oru, be recirkuliacijos, tai visiškai netikslinga ir neekonomiška, o gyvenamajam namui neįmanomas efektyvus šilumos/šalčio srautų reguliavimas. O apie oro apykaitą nesiruošiu vėl diskutuoti.
Be to jei pastato nuostoliai 10kW, tai 10kW šilumokaičio tikrai neužteks, nes šviežią orą taip pat reikia pašildyti.

Šiokia tokia maišatis su terminologija- gal dėl to ir sunkiau susikalbėti.

Prielaida: jei išpildyta pagrindinė šiltinimo sąlyga (pastato sandarumas, be kurio šiltinimas panašesnis į šiltinimo medžiagų štabeliavimą), keistokai atrodytų namas be mechaninės ventiliacijos- paprasčiausiai galima "pridusti". Vėdinimas "skersvėjais" nebegelbės, jei kalbėti apie tokius "navarotus", kaip komfortas ar "sveikas" namas. Jei jau tenka namą priverstinai ventiliuoti- kaip atrasti logiką tokiame pasirinkime, kai nesvarbu kokia sistema "prigaminta" šiluma "pompuojama" laukan? Argumentu dažniausiai pasirenkama rekuperatoriaus kaina. O gal vertėtų vis tik pasinaudoti kalkuliatoriumi ?

Laikantis minėtos prielaidos- rekuperacinė vėdinimo sistema iš esmės niekuo nesiskiria nuo šildymo sistemų. Sistema šilumą "pritaupo" ar "prigaminą"- koks gi skirtumas? Pvz. Pasyviam namui- tik oro kiekiai (arba sistemos "užnavarotinimo" kaina) riboja tai, kad kartu su tinkamai įrengta saulės kolektorių sistema (nekalbu apie Saulės namą) ji "liktų" vienintele šildymo sistema name. Bent jau didžią dalį šildymo sezono- toks "derinys" nesunkiai "patempia" kaip pagrindinė šildymo sistema.

Truputis "į šoną". Kiek teko bendrauti su rekuperacinių vėdinimo sistemų pardavėjais- vis stebindavo erzinanti detalė. Tik vienas iš pardavėjų sugebėjo atsakyti į elementarų klausymą: tai kiek gi tos šilumos "pritaupo" rekuperatorius- kWh ir Lt. Matyt neteisingai buvau įsitikinęs, kad pardavinėjant rekuperatorius- kaip tik šie skaičiai turėtų būti pagrindiniu argumentu, "plaunant smegenis" potencialiam klientui. Patys galite pasitikrinti- LT nė vienoje pardavėjų svetainėje ši informacija nėra pateikiama.