Tie kurie rengiatės įdiegti rekuperacinę vėdinimo sistemą nuosavame name, pradėkite nuo skaičiavimų, ar tai yra ekonomiškai pagrįstas sprendimas. Tie, kurie neskaičiuoja savo išlaidų ir domina tik komfortas, šis mano komentaras yra ne jums. Na o visiems kitiems, siūlau susipažinti su mano skaičiavimais ir išvadomis:
Skaičiuoti pradėjau tuomet, kai man reikėjo apsispręsti kokią vėdinimo sistemą pasirinkti rekuperacinę, ar natūralią. Prisipažinsiu, kad jei pas mane nebūtų išmūryti ventiliaciniai kanalai, būčiau net neskaičiavęs pasirinkęs rekuperacinę, bet dabar džiaugiuosi, kad mano investicija į ventiliacinių kanalų įdiegimą nenueis veltui.
Daug skaičiau ir šitame forume ir kitur pateikiamus už ir prieš. Dažniausiai yra susiduriama su argumentu, kad rekuperacinė vėdinimo sistema padeda sutaupyti šilumą. Kad rekuperacinė vėdinimo sistema (toliau RVS) leidžia sutaupyti šilumą net nesiginčiju, bet ar tai padeda sutaupyti pinigų? Čia be skaičių neapsieisime:
Išankstinės sąlygos:
1.Skaičiavimai pateikti tik aritmetiniai, vadovaujantis vidutinėmis statistinėmis reikšmėmis ir STR normomis, bei mokslinio tyrimo duomenimis.
2.Skaičiuojant neatsižvelgta į komfortą, dulkes, galimai sukeltomis ligomis ir t.t.
3. Skaičiuotė buvo pritaikyta mano namo dydžiui.
Šiluminės energijos nuostoliai vėdinimui
Ew = 0,34*Q*(Tin-Tout)
Ew-energijos kiekis reikalingas šilumos nuostoliams kompensuoti dėl vėdinimo, W;
0.34 - oro šilumos laidumo koeficientas, W*h/m³*°C;
Q - apykaitinio oro kiekis, m³;
T(in) - oro temperatūra patalpose, °C;
T(out) - oro temperatūra lauke, °C;
gg
http://www.facebook....p;ref=fbx_album
Tendencijos:
-Žemėjant aplinkos temperatūrai RVS atsipirkimo laikas trumpėja, esant aukštesnei aplikos temperatūrai, -ilgėja
-Keičiant rekuperatoriaus šilumokaitį (pagal gamintojo rekomendaciją kas penki metai), atsipirkimo laikas ilgėja
-Didėjant šiluminės energijos kainai, RVS atsipirkimo laikas trumpėja, didėjant elektros energijai, atsipirkimo laikas ilgėja.
-Mažinant RVS našumą atsipirkimo laikas ilgėja
-Visiškai atsisakius elektrinio teno, duotom sąlygom atsipirkimo laikas sutrumpėja iki 16 m.
Išvados:
RVS taupo šilumą, lyginant su natūralia, bet prarastą šilumą šiandien yra pigiau pasigamiti, be to reikia atkreipti dėmesį, jog įsidiegus RVS, ir jos nenaudojant vasarą, vienintelis kelias vėdinimui lieka tik per atidarytus langus.
Papildyta:
Dovanokite, bet niekaip nesugalvojau, kaip įkelti paveikslėlį su skaičiuote
Manau jog tikrai mazai kas naudoja elektrinius tenus. Jei jau skaiciuoti jog su rekuperacine sistema prarastus siluminius nuostolius grazinam su elektriniais tenais, o ne paprasciausiai radiatoriu pagalba, tai tokiu atveju reikia skaiciuoti, kad ir su natruralia vedinimo sistema prarasta siluma kompensuojama elektriniu sildytuvu pagalba. ir naturalios ventiliacijos nuostoliu kompensavimas sudarys nebe 2400 bet 5600 per metus.
rekuperatoriaus irengias 10k - 1k nes atkrenta islaidos naturaliai ventiliacijai = 9k / 785.87 (sanaudu skirtumas) = ~11.5 metai, o jei skaitom jog silumokaicio nenaudojam tai atsipirkimo laikotarpis sumazeja iki <7.5metu.
Dar reiketu nepamirsti jog rekuperatorius paprastai buna programuojamas ir nedirba tuo laikotarpiu kai namie nieko nera.
Kazkokie skaiciavimai, diskusijos, svarstymai apie rekuperacines sistemos atsipirkima vyksta, bet apie naturalaus vedinimo sistemos atsipirkima isvis jokios kalbos nera.
O neatsizvelgti i komforta renkantis tarp situ 2 sistemu yra nesamone vien del to kad komforto neimanoma apskaiciuoti pinigine reiksme.
Del jusu paskutinio posto antro punkto, tai noriu pasakyti jog skaiciuojat visiskai skirtingus dalykus. Naturi ventiliacijos sistema apsoliuciai neatlieka vesinimo funkcijos, o jei rekuperacine sistema patiuninguoti, kad ji ir vesintu patalpas vasara, tai papildomu investiciju ir sanaudu dali reiktu lyginti su kondicionieriaus irengimo ir sanaudu kaina.
