Įkraunama...
Įkraunama...

Vedinimas nuosavame name - 2

QUOTE(well'as @ 2010 09 16, 14:28)
del virtuves gartraukio
ar galima is virtuves gartraukio isvedima padaryti per stoga ,
kai kaminelio d100mm ?
(kaminelis jau yra, butu viena 90laipsniu alkune tarp gartraukio ir kaminelio
nuo gartraukio iki kaminelio - 4m, virtuve su didele atvira erdve viso apie 80m2)
ar uzteks kaminelio diametro?

aciu


tokiam plotui tikrai neuzteks (t.y. garus gal ir surinktu, bet kvapu tai ne), o ir gartraukio su tokio diametro ismetimu (d100) sunkiau rasi.
Atsakyti
QUOTE(well'as @ 2010 09 16, 14:28)
del virtuves gartraukio
ar galima is virtuves gartraukio isvedima padaryti per stoga ,
kai kaminelio d100mm ?
(kaminelis jau yra, butu viena 90laipsniu alkune tarp gartraukio ir kaminelio
nuo gartraukio iki kaminelio - 4m, virtuve su didele atvira erdve viso apie 80m2)
ar uzteks kaminelio diametro?

aciu


Kaip ir Spakainas rašė, gartraukiai labai jau retai būna su tokio skersmens išmetimo anga, o jei ir bus, tai greičiausiai jis bus labai jau mažo našumo ir vargu ar pašalins garus, kvapus ir t.t.; o būtent tai yra gartraukio paskirtis.

Kas liečia virtuvės, kuri Jūsų atveju matomai yra bendroje erdvėje su valgomuoju/svetaine, vėdinimą, tai šiaip jau tai nėra gartraukio funkcija. Tam idealiu atveju turėtų būti nuolat veikiantis oro padavimas ir oro ištraukimas (gartraukį gi naudojate tik gaminant maistą).

Dėl ortakio diametro 80 m2 virtuvei su svetaine vėlgi 100 mm skersmens ortakis yra gerokai per mažas. Vadovaujantis STR normomis (kas yra absoliutus minimumas ir dar toli gražu neužtikrina, kad patalpose bus šviežias ir gaivus oras), virtuvėje yra reikalingas 72 m3/h oro ištraukimas. Svetainėje reikia tiekti 1,8 m3/h oro vienam kvadratiniam metrui ploto. Tai jau viršija kiekį, kurį gali praleisti per save 100 mm ortakis normaliais greičiais, kuriais nesusidarys švilpimas. O norint tikrai efektyvaus vėdinimo tokiai erdvei, reikia parinkti ortakius, kurie gali praleisti 80 m2 (plotas) x 2,7 (vidutinis patalpų aukštis) x 1,5 (oro kaita, kuri užtikrina gaivaus, tyro oro pojutį) = 324 m3/h. Projektuodamas vėdinimą tokiai patalpai magistralinį ortakį į ją atvesčiau 160 mm skersmens ir iš jo padaręs dvi atšakas įrengčiau 2 oro skirstytuvus (difuzorius) oro padavimui po 125 mm, kuriuos geriausiai yra išdėstyti prie langų, svetainės pusėje. O virtuvės pusėje reiktų analogiškai įrengti porą oro ištraukimo difuzorių. Beja, oro ištraukimas turėtų būti sureguliuotas taip, kad trauktų kiek didesnį oro kiekį, nei yra paduodama šioje ervėje tam, kad visi kvapai būtų pašalinami būtent virtuvėje, o ne sklistų į svetainę ir toliau į kitas patalpas. Paprastai oro ištraukimo difuzoriai tokioje bendroje virtuvės/svetainės erdvėje įrengiami maždaug ties linija, kuria galima būtų atidalinti virtuvę nuo svetainės.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Kirtiss: 16 rugsėjo 2010 - 14:27
QUOTE(Kirtiss @ 2010 09 16, 13:26)
Paprastai oro ištraukimo difuzoriai tokioje bendroje virtuvės/svetainės erdvėje įrengiami maždaug ties linija, kuria galima būtų atidalinti virtuvę nuo svetainės.

O tai istraukimo difuzoriai irenginejami ne labiausiai nutolusiame kampe nuo padavimo? g.gif Ar nesigautu taip, kad is svetaines/valgomojo ateinanti sviezia ora istraukimo difuzoriai istrauktu dar nedaejusi virtuves ir virtuveje taip ir stovetu senas oras? g.gif
Atsakyti
QUOTE(Kirtiss @ 2010 09 16, 13:26)
324 m3/h. Projektuodamas vėdinimą tokiai patalpai magistralinį ortakį į ją atvesčiau 160 mm skersmens ir iš jo padaręs dvi atšakas įrengčiau 2 oro skirstytuvus (difuzorius) oro padavimui po 125 mm,

O kokiu maximaliu greiciu gali teketi oras kad nesukeltu triuksmo? Kazkur skaiciau jog 3m/s. Ar nebutu triuksmo jusu siulomoi sistemoi kai 160mm ortakyje oro greitis butu 4,4m/s? O gal svarbiausia yra gretis prie difucoriu, siuo atveju 125mm ortakyje?
Atsakyti
Dar turiu siokiu tokiu klausimuku, gal kas is specialistu galit papasakot kaip turi buti 4u.gif
Nupiesiau paprasta planeli ir paskaiciavau oro kaitos poreikius pagal STR ir ....

user posted image

Kaip matot istraukimo kiekis labai skiriasi nuo padavimo, tai klausimas kur reiktu istraukti daugiau oro kad susilygintu sitie skaiciai?
Miegamajam 2 tikriausiai galima padaryti, kad istrauktu visa miegamojo ora salia esantis WC padidinant istraukima 2X?
Toliau Svetaines/valgomojo ora turbut reiktu istraukti visa per virtuve padidinant istraukima 4X?
Miegamuju 1ir 3 oras bus istraukiamas per duru apacias i koridoriu ir is ten eis i tambura, sandeliuka ir wc, kuriose is situ 3 patalpu butu tikslingiausia padidinti istraukimo kieki?
Rekuperatorius parenkamas pagal reikiamo pakeisti oro kieki, siuo atveju 620m3/h ar pagal viso namo kubatura? 488m3 ir dar padauginus is 1.5 =732m3/h
Siuo atveju ne labai didelis skirtumas gaunasi, bet jei susidarytu didesnis, tarkim 500 ir 700, pagal kuri skaiciavima renkamasi?
Atsakyti
QUOTE(serzas @ 2010 09 16, 17:42)
O tai istraukimo difuzoriai irenginejami ne labiausiai nutolusiame kampe nuo padavimo?  g.gif Ar nesigautu taip, kad is svetaines/valgomojo ateinanti sviezia ora istraukimo difuzoriai istrauktu dar nedaejusi virtuves ir virtuveje taip ir stovetu senas oras? g.gif


Klausimas logiškas ir kyla pagrįstai. Tačiau nepamirškite, kad paduodamas į patalpą oras yra kiek vėsesnis, nei patalpoje esantis ir iš jos ištraukiamas (Išimtis gali būti nebent karštą vasaros dieną, kai oras lauke būna karštesnis nei viduje). Taigi veikiant vėdinimo sistemai oras yra lyg ir įsukamas į tam tikrą ratą: šviežias oras leidžiasi į patalpos apačia, išstumia "senesnį" orą į viršų ir juda į priešingą patalpos pusę, taigi iš esmės ištraukimo difuzoriams esant ties virtuvės ir svetainės skiriamąja linija, šitas ratu judanti oro srautas "išjudins" ir virtuvėje esantį orą. Kita vertus, jei virtuvė yra labai didelė ir užima beveik tokį pat plotą, kaip svetainė (kas būna labai retai), tai verta ištraukimo difuzorius paslinkti labiau į virtuvės gilumą, arba įrengti porą ištraukimo difuzorių virtuvės gilumoje ir vieną - ties skiriamąja linija. Universalių sprendimu, tinkančių 100 % visiems gyvenimo atvejams nėra. Visada reikia atsižvelgti į realią situaciją.

QUOTE
O kokiu maximaliu greiciu gali teketi oras kad nesukeltu triuksmo? Kazkur skaiciau jog 3m/s. Ar nebutu triuksmo jusu siulomoi sistemoi kai 160mm ortakyje oro greitis butu 4,4m/s? O gal svarbiausia yra gretis prie difucoriu, siuo atveju 125mm ortakyje?


Oro judėjimo greitis ties difuzoriais neturi viršyti 5 m/s. Tai praktikoje patikrintas skaičius ir prie tokio greičio nėra pašalinių triukšmų. Kita vertus nepamirškite, kad šitas greitis, atitinkamai ir ortakių skersmuo normaliai projektuojant vėdinimo sistemą yra tam atvejui, kai sistema dirba maksimaliu pajėgumu. O tai vyksta gana retai ir trumpai. Tinkamai parinkus rekuperatorių ir suprojektavus sistemą, didžiąją laiko dalį sistema turėtų dirbti ekonominiu režimu 20-30 % pajėgumu, atskirais etapais 60-70 % pajėgumu. Iš čia greičiausiai yra Jūsų duomenys apie 3 m/s.

QUOTE
Dar turiu siokiu tokiu klausimuku, gal kas is specialistu galit papasakot kaip turi buti 
Nupiesiau paprasta planeli ir paskaiciavau oro kaitos poreikius pagal STR ir ....



Kaip matot istraukimo kiekis labai skiriasi nuo padavimo, tai klausimas kur reiktu istraukti daugiau oro kad susilygintu sitie skaiciai?
Miegamajam 2 tikriausiai galima padaryti, kad istrauktu visa miegamojo ora salia esantis WC padidinant istraukima 2X?
Toliau Svetaines/valgomojo ora turbut reiktu istraukti visa per virtuve padidinant istraukima 4X?
Miegamuju 1ir 3 oras bus istraukiamas per duru apacias i koridoriu ir is ten eis i tambura, sandeliuka ir wc, kuriose is situ 3 patalpu butu tikslingiausia padidinti istraukimo kieki?
Rekuperatorius parenkamas pagal reikiamo pakeisti oro kieki, siuo atveju 620m3/h ar pagal viso namo kubatura? 488m3 ir dar padauginus is 1.5 =732m3/h
Siuo atveju ne labai didelis skirtumas gaunasi, bet jei susidarytu didesnis, tarkim 500 ir 700, pagal kuri skaiciavima renkamasi?


STR'e nurodyti oro ištraukimo ir padavimo kiekiai yra tik absoliutus minimumas, naudojamas kaip gairės ir pagrindas įvertinimui, ar patalpose bus bent jau higienines normas atitinkanti oro apykaita. Žemiau šitų reikšmių ne tik kad patalpose bus nekomfortiška, bet tokia aplinka bus netgi kenksminga sveikatai. O toliau yra atsižvelgiama į bendrą patalpų plotų santykį, jų išdėstymą, bei remiantis oro judėjimo tendencijomis ir oro poreikiu skirtingose patalpose, tie skaičiai yra koreguojami, bei suvedami į bendrą visumą. Čia vėlgi pasakyti, kad "iš ten atimk ir ten pridėk" neišeina. Reikia daug ką spręsti konkrečiai pagal situaciją. Ir neišduosiu didelės paslapties pasakydamas, kad netgi tinkamai suprojektavus ir sumontavus sistemą, tenka kartais pareguliuoti oro skirstytuvus ir kitaip pakoreguoti sistemą jau ir po to, kai ji yra pradėta naudoti, nes žmonės yra skirtingi ir skirtingai reaguoja į aplinką. Beje dėl paduodamo ir ištraukiamo iš patalpų oro kiekio skirtumo, tai verta pastebėti, kad šioks toks skirtumas tarp šių dydžių iš tiesų yra, tik skiriasi jie ne taip stipriai, kaip jūsų pavyzdyje, o tik keliais procentais. Bet visgi gamykliniai rekuperatoriaus nustatymai paprastai yra tokie, kad paduodamo oro kiekis šiek tiek viršija ištraukiamo oro kiekius. Tai yra reikalinga tam, kad būtų kompensuojami nedideli oro nuostoliai dėl įvairių nesandarumų; kad atidarius įėjimo duris ne šaltas oras plūsteltų į vidų, o šiltas oras iš patalpos sudarytų lyg ir trumpalaikę oro užuolaidą; galų gale kad kompensuotųsi tas oro kiekis, kuris yra ištraukiamas tiesiogiai į išorę per gartraukį virtuvėje, ar per ventiliatorius san. mazguose ir t.t.

Parinkinėjant rekuperatorių skirtingi projektuotojai ir rangovai parinkinėja skirtingai ir iš esmės tai yra patirties, profesinio išprusimo ir dažnai tiesiog sąžinės reikalas. Neretai jums aiškins, kad 0,5 karto oro apykaitos visiškai pakanka ir rekuperatorius tokią apykaitą turi daryti dirbdamas pilnu pajėgumu. O kai pareikšite pretenzijas po tokios sistemos įrengimo, išsitrauks STR‘us, kitus norminius aktus ir įrodys, kad Jūs tiesiog nežinote ko norite. Tačiau mano ir kolegų su kuriais dirbu kartu patirtis rodo, kad tokią oro kaitą rekuperatorius turi pasiekti dirbdamas ekonominiu režimu, o kai yra padidėjęs vėdinimo poreikis (pavyzdžiui naktį), ir šiaip laikas nuo laiko, kai žmonės ilgą laiką praleidžia patalpoje, jis turi užtikrinti 1-1,5 karto oro kaitą. Tik tokiu atveju žmonės iš tiesų jaučią tyrą, gaivų orą, o rekuperatorius dirba tausojančiu jį režimu.
Atsakyti
QUOTE(346 @ 2010 09 15, 12:33)
reikia patarimo del vedinimo nuosavame name:
namas dvieju ausktu, priverstinio vedinimo nera numatyta. Yra tik suformuotos skyles vedinimui namo sienose is virtuves, katilines ir sanmazgu. vedinimo sachtos kyla iki namo stogo, ir iseina i lauka per stogo parapeto virsu. gyvenamuose kambariuose vedinimo nenumatyta.  minimalus variantas, taciau vis delto klausimelis toks- ar uzteks naturalaus oro tekejimo, ar reikia numatyti kokius ventiliatorius, kad priverstinai trauktu ora is siu patalpu? kokie buna tipiniai sprendimais tokiais atvejais? ka daryti su gevnamamom patalpom, gal reikia kazkoki vedinima irgi sukurti? vis delto vedinti per atvirus langus nera pats geriausias variantas.



QUOTE(346 @ 2010 09 15, 16:29)
o kokie yra normalus sprendimo budai?  daryti ventiliacija priverstine ir rekuperatorius statyti?


Iš aprašymo panašu į pradėtą projektuoti natūralaus vėdinimo sistemą. Jos užbaigimui reikia padaryti oro padavimą į gyvenamuosius kambarius. Variantai būtų paprastos orlaidės languose (turi būti įdėtos gaminant langus); skelndės oro padavimui varstomose langų dalyse (pas mus sudėjo gaminant, bet ten išpjauti tarpinę ir dviem varžtais prisukti dėžutę nėra problemų); hidrofobinės orlaidės languose/sienose (gan brangios, į langus geriau dėti gaminant, į sienas bet kada sudeda). Toliau reikia išsandarinti gyvenąmųjų duris arba kitokiu būdu užtikrinti laisvą oro pratekėjimą iš gyvenamųjų kambarių į tas patalpas, iš kurių oras ištraukiamas per ventiliacijos kanalus. Mes gyvenamiesiems kambariams tiesiog padarėm duris be slenksčių, su pripjauta apačia. Į WC duris dėjom groteles, kurios leidžia oro pratekėjimą tik į vieną pusę.
Kol kas negyvenam, tačiau intensyviai vyksta apdailos darbai. Natūralus vėdinimas puikiai susitvarko - oras visada šviežias, statybinių darbų kvapai ir drėgmė šalinasi gerai. Kol kas užkliuvo tik pasrinktų sklendžių languose konstrukcija - jos turi ribojimą paduodamo į vidų oro kiekiui, tačiau visiškai neturi atvirkštinės tėkmės (iš vidaus į lauką) ribojimo. Mano supratimu tai yra nemenkas trūkumas 2 aukštų name. Dar bandysiu aiškintis su gamintojais dėl jų veikimo (gal aš ko nors nesupratau ir patraukimas į lauką visgi ribojamas kokiu nors kitu būdu), arba ieskosiu analogiškų gaminių su atvirkštinės traukos ribojimu.
Atsakyti
QUOTE(Kirtiss @ 2010 09 17, 14:19)
Klausimas logiškas ir kyla pagrįstai. Tačiau nepamirškite, kad paduodamas į patalpą oras yra kiek vėsesnis, nei patalpoje esantis ir iš jos ištraukiamas (Išimtis gali būti nebent karštą vasaros dieną, kai oras lauke būna karštesnis nei viduje). Taigi veikiant vėdinimo sistemai oras yra lyg ir įsukamas į tam tikrą ratą: šviežias oras leidžiasi į patalpos apačia, išstumia "senesnį" orą į viršų ir juda į priešingą patalpos pusę, taigi iš esmės ištraukimo difuzoriams esant ties virtuvės ir svetainės skiriamąja linija, šitas ratu judanti oro srautas "išjudins" ir virtuvėje esantį orą. Kita vertus, jei virtuvė yra labai didelė ir užima beveik tokį pat plotą, kaip svetainė (kas būna labai retai), tai verta ištraukimo difuzorius paslinkti labiau į virtuvės gilumą, arba įrengti porą ištraukimo difuzorių virtuvės gilumoje ir vieną - ties skiriamąja linija. Universalių sprendimu, tinkančių 100 % visiems gyvenimo atvejams nėra. Visada reikia atsižvelgti į realią situaciją.

O ar tas ratas veiks jei bus irengtos sildomos grindys? Besileisdamas sviezias, vesesnis oras susils ir kils atgal i virsu ir galiausiai bus istrauktas per ties virtuves ir svetaines skiriamaja linija esancius difuzorius, o virtuves uzsistoejes oras taip ir nebus isjudintas g.gif

QUOTE(Kirtiss @ 2010 09 17, 14:19)
Oro judėjimo greitis ties difuzoriais neturi viršyti 5 m/s.

O koks gali buti oro judejimo greitis magistraliniuose ortakiuose?


QUOTE(Kirtiss @ 2010 09 17, 14:19)
STR'e nurodyti oro ištraukimo ir padavimo kiekiai yra tik absoliutus minimumas, naudojamas kaip gairės ir pagrindas įvertinimui, ar patalpose bus bent jau higienines normas atitinkanti oro apykaita.

Ne taip iziurejau tas reiksmes STR'e ir vietoi nurodytu kubuniu metru kvadratiniam metrui paskaiciavau kaip pasikeitima kartais patalpos kubiniam metrui, doh.gif Tai istikro padavimas yra paskaiciuotas beveik gerai, netgi per daug.
O koks turetu buti oro istraukimas is virtuves ir WC rekuperatoriui dirbant maximaliu pajegumu kai oro pasikeitimas 1.5 karto?
Ir kaip skaiciuojamas padavimo poreikis pvz miegamajam su WC ir drabuzine jei tarkim miegamasis 15m2, WC 5m2, drabuzine 10m2? Ar (15+5+10)x2.7x1.5 (nes jug drabuzinei ir WC irgi reikia kad oras pasikeistu), ar 15x2.7x1.5 (drabuzinei ir WC oras pasikeis pritekedamas is miegamojo) Logiskai galvojant tai antru variantu i kambari paduodama 60m3/h., senas uzsistovejes oras tekes i WC ir drabuzine ir ten pasikeis senas oras, bet pasikeis i sena miegamojo ora, tai gal vis del to reiktu paduoti ora pagal pirma varianta, 120m3, kad oras pasikeites miegamajam, pakeistu ora ir WC bei drabuzinei visiskai svieziu oru, o ne kambario? g.gif
Tas pats klausimas ir su visu namu ar skaiciuoti visos kvadraturos kubatura tarkim 100m2x2.7x1.5 ar tik patalpu i kurias bus paduodamas oras tarkim 60m2x2.7x1.5?
Pagal tavo senesni posta "80 m2 (plotas) x 2,7 (vidutinis patalpų aukštis) x 1,5 (oro kaita, kuri užtikrina gaivaus, tyro oro pojutį) = 324 m3/h" suprantu jog jus skaiciuojat visu patalpu bendra kvadratura ir kubatura g.gif Bet ar tikrai taip reikia ir ar taip darot ar cia tik paprastas pavyzdukas? kaip daryti tikslingiau?
Atsakyti
QUOTE(pagyvenus @ 2010 09 17, 17:05)
Iš aprašymo panašu į pradėtą projektuoti natūralaus vėdinimo sistemą.

Toliau reikia išsandarinti gyvenąmųjų duris arba kitokiu būdu užtikrinti laisvą oro pratekėjimą iš gyvenamųjų kambarių į tas patalpas, iš kurių oras ištraukiamas per ventiliacijos kanalus. Mes gyvenamiesiems kambariams tiesiog padarėm duris be slenksčių, su pripjauta apačia. Į WC duris dėjom groteles, kurios leidžia oro pratekėjimą tik į vieną pusę.


O is techniniu patalpu pas jus oro isejimas savitakiu, ar yra kokie nors ventiliatoriukai pastatyti? ir ar tokiu atveju nebus taip, kad gausis skersvejis traukiant ora po grindimis is gyvenamu patalpu i istraukimo patalpas?
Atsakyti
QUOTE(serzas @ 2010 09 18, 15:16)
O ar tas ratas veiks jei bus irengtos sildomos grindys? Besileisdamas sviezias, vesesnis oras susils ir kils atgal i virsu ir galiausiai bus istrauktas per ties virtuves ir svetaines skiriamaja linija esancius difuzorius, o virtuves uzsistoejes oras taip ir nebus isjudintas  g.gif
O koks gali buti oro judejimo greitis magistraliniuose ortakiuose?
Ne taip iziurejau tas reiksmes STR'e ir vietoi nurodytu kubuniu metru kvadratiniam metrui paskaiciavau kaip pasikeitima kartais patalpos kubiniam metrui, doh.gif  Tai istikro padavimas yra paskaiciuotas beveik gerai, netgi per daug.
O koks turetu buti oro istraukimas is virtuves ir WC rekuperatoriui dirbant maximaliu pajegumu kai oro pasikeitimas  1.5 karto?
Ir kaip skaiciuojamas padavimo poreikis pvz miegamajam su WC ir drabuzine jei tarkim miegamasis 15m2, WC 5m2, drabuzine 10m2? Ar (15+5+10)x2.7x1.5 (nes jug drabuzinei ir WC irgi reikia kad oras pasikeistu), ar 15x2.7x1.5 (drabuzinei ir WC oras pasikeis pritekedamas is miegamojo) Logiskai galvojant tai antru variantu i kambari paduodama 60m3/h., senas uzsistovejes oras tekes i WC ir drabuzine ir ten pasikeis senas oras, bet pasikeis i sena miegamojo ora, tai gal vis del to reiktu paduoti ora pagal pirma varianta, 120m3, kad oras pasikeites miegamajam, pakeistu ora ir WC bei drabuzinei visiskai svieziu oru, o ne kambario?  g.gif
Tas pats klausimas ir su visu namu ar skaiciuoti visos kvadraturos kubatura tarkim 100m2x2.7x1.5 ar tik patalpu i kurias bus paduodamas oras tarkim 60m2x2.7x1.5?
Pagal tavo senesni posta "80 m2 (plotas) x 2,7 (vidutinis patalpų aukštis) x 1,5 (oro kaita, kuri užtikrina gaivaus, tyro oro pojutį) = 324 m3/h" suprantu jog jus skaiciuojat visu patalpu bendra kvadratura ir kubatura  g.gif Bet ar tikrai taip reikia ir ar taip darot ar cia tik paprastas pavyzdukas? kaip daryti tikslingiau?


Virtuvės dažniausiai nebūna labai didelės, taigi įrengus ištraukimo difuzorius ties virtuvės ir svetainės skiriamąja linija, jie paprastai būna per pora - trejetą metrų nuo virtuvės galinės sienos ir pajėgia patraukti orą iš visos virtuvės. Tais atvejais, kai virtuvė yra gilesnė, kaip ir minėjau, reikia įrengti daugiau difuzorių - vienus virtuvės gilumoje, o kitus ties virtuvės riba.

Magistraliniuose ortakiuose didelių oro judėjimo greičių irgi reikia vengti. Idealu, jei jis irgi yra apie 5 m/s. Šiaip jis gali būti iki 7 m/s. Jei susidaro didesnis greitis, tai jau gali girdėtis triukšmas ir gali tekti papildomai įrenginėti garso izoliaciją.

Netgi darant pilną rekuperacinę sistemą (kai kambariuose yra ir oro padavimas ir oro ištraukimas) visgi virtuvėje, san. mazguose ir kitose pagalbinėse patalpose (drabužinėse, sandėliukuose ir t.t.) dažniausiai daromas tik ištraukimas. Išimtis būna nebent tais atvejais, kai šios patalpos yra labai didelės, arba jose neišeina užtikrinti oro pritekėjimo iš kitų patalpų - tada gali tekti įrengti oro padavimą ir jose. Bendru atveju tiesiog yra sukuriamas viršslėgis patalpose, kuriose oras paduodamas ir šis viršslėgis ištraukiamas patalpose, kuriose yra tik ištraukimas.

Bendras rekuperatoriaus pajėgumas yra skaičiuojamas pagal bendrą patalpų kvadratūrą (aišku ją išverčiant į kubatūrą ir įvertinant oro kaitos koeficientą), o paskui jau tiesiog atsižvelgiant į patalpų paskirtį ir specifiką, suskirstoma kur ir kiek to oro nukreipti ir iš kur jį po to ištraukti.
Atsakyti
QUOTE(pagyvenus @ 2010 09 17, 17:05)
Iš aprašymo panašu į pradėtą projektuoti natūralaus vėdinimo sistemą. Jos užbaigimui reikia padaryti oro padavimą į gyvenamuosius kambarius. Variantai būtų paprastos orlaidės languose (turi būti įdėtos gaminant langus); skelndės oro padavimui varstomose langų dalyse (pas mus sudėjo gaminant, bet ten išpjauti tarpinę ir dviem varžtais prisukti dėžutę nėra problemų); hidrofobinės orlaidės languose/sienose (gan brangios, į langus geriau dėti gaminant, į sienas bet kada sudeda). Toliau reikia išsandarinti gyvenąmųjų duris arba kitokiu būdu užtikrinti laisvą oro pratekėjimą iš gyvenamųjų kambarių į tas patalpas, iš kurių oras ištraukiamas per ventiliacijos kanalus. Mes gyvenamiesiems kambariams tiesiog padarėm duris be slenksčių, su pripjauta apačia. Į WC duris dėjom groteles, kurios leidžia oro pratekėjimą tik į vieną pusę.
Kol kas negyvenam, tačiau intensyviai vyksta apdailos darbai. Natūralus vėdinimas puikiai susitvarko - oras visada šviežias, statybinių darbų kvapai ir drėgmė šalinasi gerai. Kol kas užkliuvo tik pasrinktų sklendžių languose konstrukcija - jos turi ribojimą paduodamo į vidų oro kiekiui, tačiau visiškai neturi atvirkštinės tėkmės (iš vidaus į lauką) ribojimo. Mano supratimu tai yra nemenkas trūkumas 2 aukštų name. Dar bandysiu aiškintis su gamintojais dėl jų veikimo (gal aš ko nors nesupratau ir patraukimas į lauką visgi ribojamas kokiu nors kitu būdu), arba ieskosiu analogiškų gaminių su atvirkštinės traukos ribojimu.


Viskas, ką aprašėte yra iš esmės teisinga, tik mažas pastebėjimas iš praktinės pusės. Jei supratau teisingai, kol kas pačių orlaidžių dar neįsigijote. Taigi labai gerai išsistudijuokite jų veikimą ir savybes. Su tokiomis orlaidėmis, irengiamomis languose ir turinčiomis savaiminio reguliavimosi funkciją dažnai kyla problemų šaltuoju metų laiku, nes drėgnas oras eidamas per orlaides kondensuoja drėgmę, užšala ir galiausiai gaunasi, kad tokia užšalusi orlaidė jau nebe taip savaime ir reguliuojasi, kaip to norima ir tikimasi. Taigi gerai įsigilinkit į tai, kaip sprendžiamos šitos problemos orlaidėse, kurias planuojate įsigyti.
Atsakyti
QUOTE(346 @ 2010 09 20, 09:03)
O is techniniu patalpu pas jus oro isejimas savitakiu, ar yra kokie nors ventiliatoriukai pastatyti? ir ar tokiu atveju nebus taip, kad gausis skersvejis traukiant ora po grindimis is gyvenamu patalpu i istraukimo patalpas?


Beveik savitakis - tai yra ištraukimo kanalas iki stogo kraigo ir vėjo turbina ant kraigo. Dėl šalto oro pojūčio kol kas negaliu atsakyti. Nors savaiminio vėdinimo atveju srautai yra silpni ir neturėtų jaustis skersvėjų, bet kaip realiai yra išsiaiškinsiu šią žiemą. Praėjusią žiemą nors ir šildėme, bet negyvenome. Tai neatkreipiau dėmesio ar buvo kokie skersvėjai. O dabar net ir stipriai vėjuotu oru, kai turbina viršuje tiesiog švilpia, skersvėjų name nejaučiu. Bet tai gal būt dėl to, kad namas dar nešildomas ir skirtumas tarp vidaus ir lauko temperatūrų nedidelis.
Manau, kad geriau vėdinimo požiūriu ištraukimo iš kambarių ir padavimo į sanitarines patalpas angas daryti kur nors durų viršuje. Mes atidavėm duoklė vaizdui ir pigumui - plyšys po durų apačia mažiausiai kliūna į akis ir pigiausiai įrengiamas.

QUOTE(Kirtiss @ 2010 09 20, 10:09)
Viskas, ką aprašėte yra iš esmės teisinga, tik mažas pastebėjimas iš praktinės pusės. Jei supratau teisingai, kol kas pačių orlaidžių dar neįsigijote. Taigi labai gerai išsistudijuokite jų veikimą ir savybes. Su tokiomis orlaidėmis, irengiamomis languose ir turinčiomis savaiminio reguliavimosi funkciją dažnai kyla problemų šaltuoju metų laiku, nes drėgnas oras eidamas per orlaides kondensuoja drėgmę, užšala ir galiausiai gaunasi, kad tokia užšalusi orlaidė jau nebe taip savaime ir reguliuojasi, kaip to norima ir tikimasi. Taigi gerai įsigilinkit į tai, kaip sprendžiamos šitos problemos orlaidėse, kurias planuojate įsigyti.


Ačiū už pastebėjimus. Orlaidės pas mus sumontuotos kartu su langais KoClimatPlus. Pabandysiu šią žiemą atidžiau patyrinėti, kokia kryptimi oras teka prie įvairių lauko oro sąlygų ir ar neapledėja. Jeigu šitos neatliks savo funkcijos, tada ieškosim kito sprendimo.
Atsakyti