Vedinimas nuosavame name - 2

Negaliu prieštarauti. Kalba ko gero daugiau eina apie tai, kad „pagrindas atsiranda“ tuomet, kai renkantis sistemą gerokai pataupoma. Kai tokiu atveju 150 m² visai neblogai apšiltintam namui skaitliukas prisuka gerokai virš 10.000 kWh per metus ir kiek pabosta dūzgimas, o komforto atsisakyti vis tik nesinori (tautietis turbūt nė nemirktelėtų atjungdamas visiems laikams)- pradedama sistemą tobulinti ir ieškoti alternatyvų tenams. Kadangi židinio panaudojimas stovi paskutinėje eilėje (ne visi juk pastoviai jį kuria)- „garbingos“ vietos už rekuperatoriaus dažniausiai nelabai ir belieka.

Nelabai įsivaizduoju kaip ta šiluma išnešiojam (nepabraižius nesuprasi).
Žinau tik vieną jei ištraukiamu nuo židinio oru šildysi tiekiamą orą per rekupo šilumokaitį, tai kuo auštesnė ištraukiamo oro temp.(čia jei nuo židinio kaip ten kažkas aiškino) tuo didesnė temp. bus ir išmetamo įlauką (po rekupo).

Tai aš nežinau ar šiltesnio oro išmetimas laukan yra taupymas ar patraukli perspektyva.

2Kaban: nelabai supratau, bet ar tu klausdamas apie filtru atparuma temperaturai, turejei omeni jog is zidinio, karsta ora paduoti i rekuperatoriu dar pries ji? Cia man atrodo butu ne naudinga Jug kuo salciau lauke, tuo rekup naudingumo koeficientas didesnis, tai kam ta is lauko paduodama ora i rekuperatoriu sildyti, kad jis maziau atgautu silumos is ismetamo oro? Manau reikia leisti rkuperatoriui atlikti savo darba ir tik tada, jei dar nesi patenkintas rezultatu, prijungti papildomas sistemas, o ro pasildymui. Paimkime alaska rekuperatoriu: lauke -23, o patalpoje +20 po rekuperacijos i patalpas paduodamas +14.5, o i lauka ismetamas -15 laipsniu oras, bet jeigu is lauko paduodama ora nuo -20 pasildysite iki pvz 0, tai po rekuperacijos i patalpa bus gerokai siltesnis paduodamas oras, bet ir i lauka bus ismetamas nebe -15 bet + (kazkiek) laipsniu oras.

As vis del to sutinku su drakosos nuomone

Zidinys nebus pagrindinis silumos saltinis, tai jeigu jis veiks tik kartai ir pasildys ora tik kartais, ar atsipirks tu sistemu apjungimas? Te bunie ir tokia sistema, kai vamzdis nuvedamas iki rekuperatoriaus ir pakele keleis laipsniais tiekiama ora. Papildomai reikes ortakio nuo zidinio iki rekuperatoriaus, reikes kazkokio sujungimo mazgo, pamaisymo voztuvo, temperaturos daviklio, ventiliatorius (vartojantis el) bet pagrindinis dalykas tai kelnes zidiniui, tikriausiai ju nedarytumt jei neplanuotumet orinio sildymo namie.
Ar nepigiau ir patikimiau pasistatyti zidini su vandens konturu ir sklaidyti visa jo tiekiama siluma po namus? + ruosti karsta vandeni.
Kiek kuriamas zidinys ir kada? mes asmeniskai uzsikuriame rudenio ir pavasario vakarais, kai sedi svetaineje ir ziuri telika ar dar kazkuom uzsiimi, ir dazniau ziema. Miegoti mieliau kai kambaryje temperatura nera auksta, todel rudeni ir pavasari zidinys maloniai prisildo svetaine (Kai atidarom kambariu duris, tuputi pasyla ir ten), o kambariuose islieka gaiviai vesu. Ziema, prisisildom svetaine su zidiniu, o jei truksta kazkuriuoi patalpoi keliu laipsniu, si darba atlieka radiatoriai. Jug pas visus dabar yra sudetos termogalvos ir termodavikliai, tai visur kur truksta silumos, sistema pasildys automatiskai. Nebutina zidinio kepinti tiek, kad atsirastu didziuliai silumos pertekliai. Jus norite zidinio siluma kompensuoti silumos nuostolius patirtus vedinantis, bet is kazkur ta siluma turi namie atsirasti, kad ja kompensuoti, tai jeigu bus sildymo katilas (KKK, dujinis ar geo) kuris sildys patalpas, tai tegul jis ir sildo tek kiek reikia. Jug nera taip, kad radiatoriais pajegu isildyti patalpas tik max iki 20 laipsniu per tam tikra laika ir visus siluminius (5% su rekup) nuostolius nebeimanoma kompensuoti su ta pacia sistema, kad reikia apjungti papildomas sistemas (zidinys, el. tenai).
Kitas faktorius, kuri jau minejau, tai patalpos oro maisymasis (apie tai daugiau turbut kaban galetu pakalbeti, jis draugauja su fizika). Jei ora tieksit i patalpas aukstesnes temperaturos, nei esamo patalpu oro temperatura, Tai sviezias, siltas oras, ipustas be didelio slegio, stoves patalpos palubeje ir bus istrauktas per kitame patalpos kampe esanti istraukimo difuzoriu, o tas vesesnis patalpu oras taip ir liks tunoti palei grindis nepakeistas.

Apie koki jus pajungima snekate? Atsibuskit ir isiskaitykit kas rasoma. Isvedioro paemimo anga virs zidinio ir viskas Ar tai cia pajungimas? Vistiek nesutrauks visos zidinio silumos i ortaki.. Nu vienu zodziu. kam reikia tas supras ir pasirinks. o nenorint suprasti-suprasti nepavyks. Cia kaip visada. Yra tikinciu yra ir eretiku.

Jei jau toks sprendimas tai kam iš vis tas rekuperatorius, nes tu ir taip pašildai visą lauko orą dar prieš patenkant į rekuperatorių.
O apie ekonomiją manau visai kalbos negali būti.

Jei gerai supratau tai jus nenorite zidiniui daryti kelniu, o tiesiog ora siurbti is apsiuto kamino?
Tada ten turetu buti pakankamai svaru, be jokiu vatu ir t.t., kad nesklistu visoks slamstas po namus

Kita beda ta, jog ten nera toks jau karstas oras, kaip kelnese, todel norint pasildyti tiekiama ora is zidinio teks issiurbti nemazai silto oro, kas isbalansuos nekuperacine sistema, svilps ortakiai ir difuzoriai.
Isivaizduokit jog rekuperatorius tiekia ~500m3/h sviezio oro i patalpas ~16 laipsniu. Tai kiek jums tektu paimti ~25 laipsniu oro is zidinio, kad pasildyti 16 laipsniu iki kokiu 20? Tarkim paimsit 500m3/h, tai paduodamo oro kiekis pagrindiniame ortakyje padvigubes, pasikeis ir greitis. Patalpoi kur stoves zidinys, rekuperatorius nebesugebes salinti oro, nes is tos patalpos jau bus issiurbinejama ~500m3/h, kuris kazkaip tures buti kompensuojamas, gal per padavimo ortakius, o gal per duru apacias is kitu patalpu? Kitose patalpose kur kubatura tarkim 30m3 bus paduota ~60m3/h (jei planuojama oro apykaita 1x/h) ir toje patalpoje ar greta esancioje istraukimo difuzorius siurbs 30m3/h arba bus priverstas virsslegio siurbti daugiau, o kiek neissiurbs per duru apacia viskas eis i zidinio patalpa.
Zinoma galima sudeti didesnio diametro ortakius, bet kai neveiks zidinys, nebus tokios oro apykaitos ortakiuose, sumazes slegis ir kaikuriuose patalpose bus paduodamas ne tikslus oro kiekis. Cia zinoma jokio tikslumo, gal bus taip, o gal kitaip. Faktas, jog kiek rekuperatorius paduoda oro i patalpa tiek is ten ir turi pasalinti, kitaip maisysis patalpu oras ir nebeaisku kiek to uztersto oro bus pasalinama, o kiek sviezio.

na yra 2 budai:

1. ora nuo zidinio pajungti po rekuperatoriaus, tada jau pasildytas rekuperatorijue oras susimaisho su siltu is zidinio i eina i kambarius

pliusas - rekupaui jokio pavojaus, minusas - i kambarius eina ne grynai sviezas oras

2. ora nuo zidinio pajungti i rekuperatoriu - tada jis susildo gryna ora ir jis siltas paduodamas i kambarius..

pliusas - ateina tik grinas oras, minusas - efektyvumas sildymo nuo zydinio mazesnis, pavojus rekupui, filtrams ir t.t.


man asmenishkai labiau patinka 1 variantas, kadangi zidini su ortakiais jau turiu ir planuoju rekupa pajungti butent i si vamzdina

antru variantu turi omeni zidinio ora jungti i ismetimo kanala? kad karstas oras nesimaisytu su svieziu saltu oru?

Na tip tavo atveju viskas jau praktiskai padaryta, tiesiog kartu su vieziu oru bus padudamas ir sviezias oras, jei ortakiai ne per siauri ir pus pajegus praleisti toki oro kieki nesukeldami triuksmo tai gerai.

Nežinau ar verta vaikytis šilumos grąžinimo efektyvumo rekordų? Gal verta prioritetus „persukti“ link nepalyginamai svarbesnių momentų: bendrų eksploatavimo kaštų ir triukšmo lygio patalpose.

Reikės kada pasiieškoti statistikos: ar šiais laikais koks nors vokietis naujo individualaus namo statyboje įsirenginėja vėdinimą pvz. be „stebuklingo vamzdžio“? Ar tai tik tautiškasis išmislas tokio nepasikloti? Aišku: gaudama žemės (ar saulės, ar ...) jau pašildytą orą- rekuperacinė efektyvumo rekordų nepasieks. Tik kam apart pardavėjų tie rekordai rūpi? Juk vartotojo kišenei svarbu tik vienas momentas: „šviežias oras + šiluma patalpose + sveikas mikroklimatas“ pasiekti geriausiu kainos/kokybės santykiu ir mažiausiais bendrais eksploataciniais kaštais. Jei prisiminti, kad pvz. „stebuklingo vamzdžio“ eksploatavimo kaštai per visą eksploatavimo laikotarpį kur tai netoli 0,00 Lt, o kWh jis „gaudo“ ne ką prasčiau už šilumokaitį rekuperatoriuje: „Šilumos grąžinimo efektyvumas“ vs „Bendri eksploatavimo kaštai“- pirmieji neturi jokių šansų. Gal būt verta „atsikoduoti“ nuo pardavėjų reklaminių %- tai tik trukdo pamatyti bendrą vaizdą. O dėl mechaninio rekuperacinio vėdinimo išpildymo variantų tikrai galima diskutuoti- tik tai jau bus neesminės detalės.

Jei įsirenginėjant sistemą, Nr. 1 statyti skleidžiamą triukšmą (kas būtų visai logiška)- gerokai sumažėtų galvosūkių „Kurį brendą rinktis?“ ir „Kaip čia dar atpiginti?“. Atsiprašau, bet jei sistema reguliariai minimum „šnabždės“ (40 dB) visose patalpose, o per šalčius/karščius tiek „įsidrąsins“, kad pradės net „balsu reikšti nepasitenkinimą“- reiškia tik vieną: žmogus dar nepakankamai prisiklausęs „baubų“ apie triukšmą.

Gerbiamieji! Didžiausia prabanga šiandienai- sveika gyvenama aplinka. Juk nelabai ko vertomis bus namo apdailos įmantrybės, jei Jūsų anūkui seneliu pristatys invalido vežimėlyje kretančią Alshaimerio ir Parkinsono simbiozę. O viena iš priežasčių bus- ne iki galo apgalvoti sprendimai savo būsto statybose.

P.S. Jei neaiškiai sudėliojau mintis: visomis keturiomis už mechaninį rekuperacinį vėdinimą- tik ne kaip atskirą elementą, o kaip vieną iš sistemų derinio (Namo) sudėtinių!

kaip atrodytų principinė oro paėmimo nuo židinio, į rekuperatorių principinė scema? Ar įmanoma padaryti kai lubų aukštis 240cm. kiek mažėja aukštingumas?

priklausomai nuo to, kaip suprojektuota ventiliacija.. siaip zidinis duoda daug silumos, pas mane nuo zidinio iki palepes prie ventiliatoriaus atskiras 200 vamzdis eina.. poto po kambarius 100 isvedziota..


as uz 1 varianta del to, kad is esmes visos sildymos sistemos sildo esama ora.. ir radiatoriai ir zidiniai ir belekas kitas.. jei ta ora paduoti i rekuperatoriu - tai jis perduos dali savo silumos ateinanciam is salcio orui - bet tik dali, o dalys iskris lauk.. tai reishkia efektyvumas sildymo iskart krenta.. jei sumaishyti sviezia pasiltinta ora po rekupo su karstu orus is zidinio - tai i kambarius bus paduodamas sviezias bei siltas oras - kol zidinis dega.. jei nemazinti galingumo rekupo - tai oro bendrai eis daugiau - gali padideti triuksmas.. bet gal galima mazinti? arba isvis isjungti rekuma tam momentui.. cia nieko nera sudetingo ar stebuklingo..

Dėl to nevertėtų nė kiek žeminti lubas. Tik šiaip- priklauso nuo to, kokių tikslų siekiate:

Apsaugoti sistemą nuo didesnių šalčių
Jei čia pavyks ką tai įžiūrėti- „skarbonkė“/šilumokaitis prieš rekuperatorių. Šiuo atveju paduodamą orą pašildo ŠS, tačiau galima jungti bet ką- įskaitant kanalu atvesti karštą orą nuo židinio.
Vis tik, jei ieškoma Lt išreikštos naudos, pasirinkimui lieka tik vienas variantas: „Erdwärmetauscher“ (pažodžiui- „Žemės šilumos šilumokaitis“). Gal būt dar kiek ne į temą- oriniai saulės kolektoriai.

Patalpų pašildymui
Už rekuperatoriaus statoma dar viena „skarbonkė“ (jei pageidaujamo varianto nėra sumontuota rekuperatoriuje):
1. Šildytuvas. Tokiu būdu iki reikiamos temperatūros pašildomas į patalpas tiekiamas oras. Pašildymo variantai įvairiausi: pradedant elektra ir baigiant karštu vandeniu iš didesnės talpos boilerio.
arba
2. Šilumokaitis (kas tai panašus į rekuperatoriuje sumontuotą). Variantas daugiau mažiau iki reikiamos temperatūros pašildyti į patalpas tiekiamą orą pvz. ortakiu nuo židinio atvestu karštu oru. Kokių tai nuostolių nėra: karštas oras ortakiu tik „užsuka“ pas šilumokaitį, palieka kelis °C, ir toliau keliauja į kurią tai patalpą. Svarbiausia: oro srautai nemaišomi. Mechaninis vėdinimas dar turi pavadinimą „Kontroliuojamas vėdinimas“: koks jis bus „Kontroliuojamas“, jei „apsiženys“ su sunkiai prognozuojamu ir visiškai nepastovaus charakterio karštu oru iš židinio... Vis tik pritarčiau Kirtiss: šį variantą reikėtų labai gerai apsvarstyti- net jei jau visiškai nėra jokių kitų alternatyvų rekuperatoriaus tenams... Geriau jau vėdinimas sau- židinys sau.