Vedinimas nuosavame name - 2

Pasižiūrėjau pagal jūsų duotas nuorodas ir savo variantą. Temperatūrą ir drėgmę viduje ir išorėje leidžia keisti - pamodeliuoti galima įvairius variantus. Tik aš vokiškai labai jau mažai suprantu, bet savo sieną su žodynu susidėliojau. Ačiū už nuorodą.

Įdedu nuorodą, kur lauko temperatūra ir vidaus drėgmė nustatyta žiemos šalčiams siena.

Padarėte gėda ant visos LT... Tačiau apsaugojote nuo kitos: jau buvau susiruošęs rašyti autoriui, kad įvestų dar porą pasirinkimų, o šie pasirodo jau yra- tik ne kiekvienas mato... Gerai būčiau atrodęs prieš vokietį- taip galima žmogui suformuoti nusistatymą/nuomonę apie visus lietuvius...

Atsidėkodamas už tai kad apsaugojote nuo gėdos prieš vokietį- patarimas kaip matyti spalvotus vaizdelius su temperatūromis ir drėgme mūrinėje atitvaroje. Kuriame nors šiltinimo sluoksnyje įveskite „karkasą“. Baigusi dėlioti sluoksnius, spustelėkite „Balken einfügen“. Iššoks lentelė, kur jau bus pasirinktas šiltinimo sluoksnis. Tuščiuose langeliuose įrašykite pvz. pirmame „100“, antrame „5“ ir spauskite „OK“. Taip galėsite matyti kas vyksta Jūsų sudėliotoje atitvaroje. Problema tik tame (gal vėl ko nepastebėjau), kad neparodomas skirtumas tarp šiltinimo vata ir polistirolu: ne visi „baubai“ vatai- bus „baubais“ polistirolui.

Jei jau prisiminta, pabandysiu užbaigti dėlioti: kodėl dujų silikato blokus verta šiltinti, ir ką duoda iš tokių blokų pamūrytai sienai mechaninis vėdinimas. Pasinaudokime gudriai suręstomis SKV lentelėmis:

* Eilutėje „Atsparumas šalčiui (ciklais)“ matote išdidžius ARKO M „50 ciklų“. Tai reiškia, kad laboratorijose nustatė: šis blokas pajėgus peržiemoti minimum tokį kiekį žiemų. Aišku: jei statybos metu pažodžiui vykdysite gamintojo rekomendacijas. Jei improvizuosite ir darysite klaidas (uždarydami kelius drėgmei pasišalinti iš atitvaros, ir reguliariai užšaldydami drėgmę bloke)- apie jokius „100 metų“ kalba jau neis. Ta pati eilutė parodo, kad jei improvizuoti ir daryti klaidas su dujų silikato blokais- kalba neis ir apie „50 metų“...
Tačiau: jei mūras tinkamai apšiltinamas (t.y. „nekankinamas“ minusinėmis temperatūromis)- minėtas rodiklis tampa praktiškai beverčiu, ir pagal šį rodiklį visi blokai tampa „lygiaverčiais“.

* Sekantis žingsnis- mechaninis vėdinimas. Eilutėje „Įmirkis“ vėl matote išdidžius ARKO M „16 %“, priešpastatytus labai jau ne kaip atrodantiems dujų silikato „59 %“. Tai reiškia, kad laboratorijose nustatė: jei drėgmė pateko į dujų silikato blokus- oi kaip ilgai ją iš ten išprašinėsite...
Tačiau: jei namas turi vėdinimo sistemą, leidžiančia apsaugoti mūrą nuo perteklinės drėgmės „sandėliavimo“ sienose- minėtas rodiklis tampa praktiškai beverčiu, ir pagal šį rodiklį visi blokai vėlgi tampa „lygiaverčiais“.

Blokus apšiltinus bei apsaugojus nuo drėgmės, atmetus visokias mažai ką reiškiančias smulkmenas (spintelių kabinimas ir t.t.)- lieka svarbiausia eilutė „Šilumos laidumo koef. λ10 (W/(mK)“. Imant tik tai kuo prekiaujama/prieinama pagal kainą LT: realiomis eksploatavimo sąlygomis dujų silikato blokai tampa Nr. 1: kai jais „pasirūpinama“- tai ir jie geriausiai „rūpinasi“ kaip sumažinti būsto šildymo kaštus.

Taip, šitoje analizėje daug tiesos, bet ir ryškiai matomos ARKO M gamintojų užsakytos reklamos

Ta pati teksta as ju tinklapyje skaiciau

Gaila kad tik keli atrinkti veiksniai paanalizuoti, o ne visi taip pat esminiai - stipriai, medziagu kiekiai, konstrukciniai sprendimai ir kt.
Galbut del to vel pagrindinis rodiklis ir pasiliktas λ, nors tam yra skirtos apsildymo medziagos.

Kodėl ne paanalizuoti? Ir dar kaip paanalizuoti- tik reziume neišskirtas į atskirą pastraipą: „atmetus visokias mažai ką reiškiančias smulkmenas (spintelių kabinimas ir t.t.)“.

Jei jau užkliuvo λ, bei kilo klausymų dėl konstrukcinių sprendimų. Kad būtų aiškiau- paimkime ekstremą. Nesunku palyginti pvz. Pasyvaus namo sieną iš Arko M blokų ir Pasyvaus namo sieną iš YTONG blokų. Ar čia tik man taip atrodo: eilutėje „Stipris gniuždant (tvirtumas) MPa“ įvardytas privalumas „10,0–20,0“- kur tai išgaravo kaip rūkas saulei pašvietus. Nebent „tvirtesne“ laikyti atitvarą, kurios ⅔ sudaro ant visokių skardelių ar pan. besilaikanti mineralinė vata- nei tą, kurios šiltinimo storis vis dar telpa į sąlygines „proto ribas“ bei didžią visos atitvaros dalį sudaro mūras. Spėju, kad Pasyvaus namo vatos/polistirolo siena (pagal dominuojančią medžiagą Arko M „buterbrode“) nelabai turės besąlygišką pranašumą „tvirtume“ įrodančių argumentų net ir prieš „artimiausią savo sesę“ (pagal dominuojančią medžiagą „buterbrode“)- bet kurią Pasyvaus namo karkasinę atitvarą... „Nereikia mums pasyvių sienų“? Kam nors gal ir reikia. Be to: po kelerių metų prireiks visiems- nori ar nenori...

P.S. Užbėgdamas už akių Spakainui. Pastarieji postai tik iš pradžių atrodo visai ne į temą. Gal būt jie ir visai į temą: jei prisiminsime, kad įtaisius „drenažą“ lauko atitvaroms- tam tikromis sąlygomis (ir ne taip jau retai) bus sutaupoma kartais daugiau kWh, nei per rekuperaciją. Ypač tai liečia iš kempinių sumūrytus namus (dujų silikato namų savininkai: jei ką- čia pajuokavau). Gal būt verta parodyti rekuperacinę kaip vieną iš sistemų derinio (Namo) sudėtinių, ir iš visų namo pakampių surankioti visus pvz. „Ką gero nuveikė rekuperacinė“? Tik taip pavyks atsakyti į klausymą „Kiek iš tikro kainuoja mechaninis rekuperacinis vėdinimas?“. Čia tokia asmeninė nuomonė.

Cia yra tema apie tai.
As tai matau daug minusu sitoje sistemoje. Sujungus rekuperacine sistema su oriniu sildymu, tektu izoliuoti visus ortakius, nes is zidinio istraukiamas oras yra karstas. Reiketu visur pristatyti silumos davikliu, sklendziu ir t.t., kad nepustu per karsto oro, kad esant aukstai temperaturai patalpose rekuperatorius veiktu, o sildymas ne. Butu labai sunku subalansuoti vedinima ir srautus, nes kai prikaistu koks nors vienas kambarys (pietinis), jo sildyma reiktu pristabdyti arba isviso sustabdyti, automatiskai pasikeistu slegis kituose patalpose, o nebesildoma patalpa, nebesivedintu. Sildymo ortakiai ireninejami truputi kitaip nei vedinimo, kad nenukentetu apdaila aplink difuzoriu ar sildymo groteles. Oras paduodamas i patalpas turetu buti vesesnis nei patalpos temperatura, kad geriau maisytusi, jei i patalpa, per lubas paduosim silta ora (siltesni uz patalpu) jis laikysis patalpos virsuje ir jeigu istraukimas bus toje pacioje patalpoje, tai tas siltas, sviezias oras bus istraukiamas per istraukimo difuzoriu palubeje, o apacioje esantis senas vesesnis oras taip ir nepasikeis.
Gal kolkas pakaks

Pastabos iš esmės teisingos ir pagrįstos. Norint dubliuoti šildymo ir vėdinimo sistemas reiktų iš esmės keisti pačią vėdinimo sistemą, kitaip išdėstyti ir t.t. Be išdėstytų trūkumų dar paminėčiau tai, kad oriniam šildymui - bent jau pradiniam etapui, kol atšalusios patalpos yra įšildomos, reikia gerokai didesnio oro greičio ir oras patalpoje turi keistis greičiau, nei vėdinimo sistemoje, karšto oro cirkuliavimui reikalingi kitokie ortakiai, kitokios tarpinės jungtims ir panašiai.

Todėl jei name norima daryti orinį šildymą nuo židinio, kaip pagrindinį, tai geriausias sprendimas yra būtent išskirti šias dvi sistemas ir daryti jas atskiras.

Bet tai, ką minėjo biesas66, ir apie ką aš jam pasakojau mūsų asmeniniame susirašinėjime, buvo ne pagrindinis orinis šildymas, o židinio šilumos panaudojimas paduodamo gryno oro pašildymui, kai šildymo sistema yra atskira (biesas66, kiek pamenu, planuoja dujinį šildymą). Tokiu atveju santykinai nedidelio diametro ortakis (tam tikslui geriausiai tiktų nerūdijančio plieno ortakis su specialiomis karščiui atspariomis tarpinėmis) nuo židinio yra pajungiamas į trasą, per kurią iš patalpų ištraukiamas oras yra paduodamas į rekuperatorių. Šitoje trasoje karštas oras susimaišytų su santykinai vėsesnio oro srautu iš patalpų ir bendroje sumoje tik nežymiai padidintų šio oro srauto temperatūrą. Tinkamai parinkus diametrus, oro kiekius ir sureguliavus srautus, rekuperatorių pasiektų ne 18-20 laipsnių temperatūros oras, kaip paprastai, o apie 25, ar, jei reikia, kiek daugiau laipsnių. Atitinkamai tokios temperatūros oras netgi prie ne pačios aukščiausios rekuperatoriaus šilumos grąžos, pašildytų iš lauko paduodamą gryną orą iki kambario temperatūros ir tam nebereikėtų papildomų šildymo išlaidų. Oras iš rekuperatoriaus į patalpas būtų paduodamas ne karštas, o tiesiog kambario temperatūros, kaip ir normalioje vėdinimo sistemoje, tik būtų išnaudojama židinio šiluma tam, kad būtų kompensuojami rekuperatoriuje bet kuriuo atveju susidarantys šilumos nuostoliai (didesni, ar mažesni - 25-5 %, priklausomai nuo rėkuperatorias tipo).

Nors teoriškai apjungti vėdinimo ir orinio šildymo sistemas įmanoma ir, netgi atsižvelgus į aukščiau serzas ir mano išvardintas problemas, visgi galima jas apeiti/išspręsti, bendroje sumoje tai vargu ar būtų tiek ekonomiškai efektyvu, kad vertėtų tai daryti.

galima sumaisyti oro srautus nuo zydinio ir is rekuperatoriaus - ir paduoti i kambarius..
investicijos minimalios, ortakiu nereikia dublioti..

Taip, galima, bet:

1. Kaip minėjau anksčiau, orinio šildymo ir vėdinimo sistemos iš esmės naudoja skirtingus oro judėjimo greičius ir kiekius. Jų suderinimas atskirais atvejais sudėtingas. Mažas srauto judėjimo greitis gali neužtikrinti tinkamo šildymo lygio - perdidelis greitis gali sukelti girdimą ošimą.

2. Orinio šildymo ir vėdinimo trasų sujungimo mazgai turi būti atlikti kruopščiai ir "suvesti" tinkamu kampu, kad oras judėtu ta kryptimi, kuria norima, kad jis judėtų ir tokiu greičiu, kokiu jis turi judėti. Tam gali būti reikalingos papildomos sklendės, kanaliniai ventiliatoriai ir t.t.

3. Jei vėdinimas apjungiamas su oriniu šildymu, šilto paduodamo oro išleidimui netiks standartiniai lubiniai difuzoriai. Sistemą reiks projektuoti tokiu būdu, kad oras būtų paduodamas pageidautinai per grindis ar prie grindų per tam pritaikytas groteles.

4. Priklausmai nuo sistemoje judančio oro temperatūros, gali nebetikti standartiniai cinkuotos skardos ortakiai (tam tikroje temperatūroje cinkas ima skleisti kvapą) ir standartinės guminės tarpinės.

Į visa tai atsižvelgus gali gautis paprasčiau, pigiau ir geriau daryti atskiras sistemas. Gali gautis, o ne visada bus, nes atskirais atvejais gali būti naudinga sistemas apjungti.

lygiai taip pat ir aš sugalvojau pasidaryti. turėtų būti

1. yra sildymas ir ira pasilidimas kalba eina ne apie centralizuoto orinio sildimo sujungima, o apie zidinio panaudojima.. nuo zidinio eina siltas oras - jis galima paskirstyti per esamus vetiliacijos takus.. tiksliau gal atvirksciai, ventiliacija leisti per zidinio ortakius, kurie 90% laiko nedirba :0 zidini gi kurenam ne nuolat..

2. Nu visi darbai turi buti kruopsciai padaryti ir apgalvoti

3. pas mane eina oras siltas nuo zidinio per lubinius difuzorius - puikiai veikia.. o prie grindu as nenoreciau kad butu - kazkaip neidomu butu jei vaikai ten su jais zaistu

4. na del skardos tai abejociau, kad kazkas ten blogai bus, oras varo ten kokiu - 40-50 laipsniu maximum, gumos galima ir nenaudoti, sandarinti aliuminine juosta.. tikrai ner cia jokios bedos..


Mane labiau domina klausimas, kaip rekupo efektyvumas bus jei i ji paduoti nuo zydinio 50 laipsniu ora.. ishvis jis sustvarkys su tokiu oru..
o filtrai ? nesukeps?