QUOTE(serzas @ 2010 05 25, 16:00)
Cia yra tema apie tai.
As tai matau daug minusu sitoje sistemoje. Sujungus rekuperacine sistema su oriniu sildymu, tektu izoliuoti visus ortakius, nes is zidinio istraukiamas oras yra karstas. Reiketu visur pristatyti silumos davikliu, sklendziu ir t.t., kad nepustu per karsto oro, kad esant aukstai temperaturai patalpose rekuperatorius veiktu, o sildymas ne. Butu labai sunku subalansuoti vedinima ir srautus, nes kai prikaistu koks nors vienas kambarys (pietinis), jo sildyma reiktu pristabdyti arba isviso sustabdyti, automatiskai pasikeistu slegis kituose patalpose, o nebesildoma patalpa, nebesivedintu. Sildymo ortakiai ireninejami truputi kitaip nei vedinimo, kad nenukentetu apdaila aplink difuzoriu ar sildymo groteles. Oras paduodamas i patalpas turetu buti vesesnis nei patalpos temperatura, kad geriau maisytusi, jei i patalpa, per lubas paduosim silta ora (siltesni uz patalpu) jis laikysis patalpos virsuje ir jeigu istraukimas bus toje pacioje patalpoje, tai tas siltas, sviezias oras bus istraukiamas per istraukimo difuzoriu palubeje, o apacioje esantis senas vesesnis oras taip ir nepasikeis.
Gal kolkas pakaks
Pastabos iš esmės teisingos ir pagrįstos. Norint dubliuoti šildymo ir vėdinimo sistemas reiktų iš esmės keisti pačią vėdinimo sistemą, kitaip išdėstyti ir t.t. Be išdėstytų trūkumų dar paminėčiau tai, kad oriniam šildymui - bent jau pradiniam etapui, kol atšalusios patalpos yra įšildomos, reikia gerokai didesnio oro greičio ir oras patalpoje turi keistis greičiau, nei vėdinimo sistemoje, karšto oro cirkuliavimui reikalingi kitokie ortakiai, kitokios tarpinės jungtims ir panašiai.
Todėl jei name norima daryti orinį šildymą nuo židinio, kaip pagrindinį, tai geriausias sprendimas yra būtent išskirti šias dvi sistemas ir daryti jas atskiras.
Bet tai, ką minėjo biesas66, ir apie ką aš jam pasakojau mūsų asmeniniame susirašinėjime, buvo ne pagrindinis orinis šildymas, o židinio šilumos panaudojimas paduodamo gryno oro pašildymui, kai šildymo sistema yra atskira (biesas66, kiek pamenu, planuoja dujinį šildymą). Tokiu atveju santykinai nedidelio diametro ortakis (tam tikslui geriausiai tiktų nerūdijančio plieno ortakis su specialiomis karščiui atspariomis tarpinėmis) nuo židinio yra pajungiamas į trasą, per kurią iš patalpų ištraukiamas oras yra paduodamas į rekuperatorių. Šitoje trasoje karštas oras susimaišytų su santykinai vėsesnio oro srautu iš patalpų ir bendroje sumoje tik nežymiai padidintų šio oro srauto temperatūrą. Tinkamai parinkus diametrus, oro kiekius ir sureguliavus srautus, rekuperatorių pasiektų ne 18-20 laipsnių temperatūros oras, kaip paprastai, o apie 25, ar, jei reikia, kiek daugiau laipsnių. Atitinkamai tokios temperatūros oras netgi prie ne pačios aukščiausios rekuperatoriaus šilumos grąžos, pašildytų iš lauko paduodamą gryną orą iki kambario temperatūros ir tam nebereikėtų papildomų šildymo išlaidų. Oras iš rekuperatoriaus į patalpas būtų paduodamas ne karštas, o tiesiog kambario temperatūros, kaip ir normalioje vėdinimo sistemoje, tik būtų išnaudojama židinio šiluma tam, kad būtų kompensuojami rekuperatoriuje bet kuriuo atveju susidarantys šilumos nuostoliai (didesni, ar mažesni - 25-5 %, priklausomai nuo rėkuperatorias tipo).
Nors teoriškai apjungti vėdinimo ir orinio šildymo sistemas įmanoma ir, netgi atsižvelgus į aukščiau serzas ir mano išvardintas problemas, visgi galima jas apeiti/išspręsti, bendroje sumoje tai vargu ar būtų tiek ekonomiškai efektyvu, kad vertėtų tai daryti.