Vedinimas nuosavame name - 2

Kazkaip tema off topic nuejo
O vata ir nebutinai klijuot reikia - yra ne vienas alternatyvus variantas kaip smeiges, profiliai ir t.t.

O kam tiek daug siltinate? Juk ytong beveik nereikalauja siltinimo...
Taigi, kokia sienos R pas jus gauvosi?

Subtiliai sugrąžinote prie temos, pateikdama puikų pvz. kaip turėtų būti skaičiuojamas rekuperacinės atsipirkimas. Tuo pačiu pademonstravote kaip turi būti sprendžiamos problemos- neišskiriant atskirų elementų iš visumos. Pritaikykime Jūsų variantą Vilmatukės atitvarai (teko improvizuoti- programėlė dar nėra iki galo baigta):

* Parinkus geresnių charakteristikų šiltinimo medžiagą, bei pastorinus patį šiltinimą- Kirtiss išvardyti „baubai“ nustumiami į šiltinimo medžiagą.

* Vien minėtos priemonės neturėtų tokio efekto: blokai vis vien „siurbs“ drėgmę, o drėkstant mūrui- stipriai didės bendras atitvaros šilumos laidumas (didės namo šilumos nuostoliai). Mechaninis rekuperacinis vėdinimas atitvaroms tampa „melioracija“, leidžiančia lauko sienoms išnaudoti reklaminiuose bukletuose surašytas panaudotų medžiagų charakteristikas.

Išskyrus rekuperacinės indėlį į sumažėjusius šildymo kaštus (šiuo konkrečiu atveju- ir šilumos nuostolių mažinimą), pridėjus keliasdešimt kartų sumažėjusius lauko atitvarų vertės atstatymo kaštus, bei panašių „smulkmenų“ prirankiojus po visą namą- per ilgesnę eksploataciją susirinks tikrai solidi suma. Kaip tai savaime peršasi išvada: „Kas gali paneigti...“- rekuperacinė yra nebrangiai kainuojanti pinigų spausdinimo mašina.

Neneigiam rekuperacinės sistemos efektyvumo, tik dabar pasidarė neaišku, kaip Kirtiss išvardyti "baubai" gali būt nustumiami į šiltinimo medžiagą, jei EPS jų nepriima(skirtingai nuo vatos)? Jei Jūs teigiat, kad rekuperacinė išgelbės namą,apšiltintą 120mm neoporu nuo "susmukimo", tai ok, klausimų nebėr-montuojam rekuperacinę
Papildyta:

Tai vatą iškeitėt į neoporą dėl kainų skirtumo ar ir dėl kitų kokių tai priežasčių? Ir tikrai, velniams čia 120mm, jei net 365mm blokams,anot gamintojų, šiltinimas nereikalingas.

Аš manau, kad tai turbūt supranta visi, bet visgi ramumo dėlei pasakysiu papildomai, kad paskui vėl kam nors "Kirčio baubai" naktį nesisapnuotų Namas apšiltintas neoporu ar kuo kitu nesusmuks (bent jau per normalų eksploatacijos laiką - kas bus po 100 ar 200 metų nežinia, bet tai vargu ar ką domina) esmė tame, kad mano išvardintas neigiamas poveikis sienos medžiagoms gali sąlygoti įvairius įtrūkimus, spalvos pasikeitimus ir panašius dalykus. Aš manau ne kartą esate užsidave klausimą: "kodėl vieno namo išorės apdaila laiko be remonto virš 10 metų, o kitų fasadas jau po poros sezonų apsilaupo?". Atsakymas ir yra būtent tuose "baubuose" - tiesiog netinkamai buvo parinktos ir tarpusavyje suderintos medžiagos, o atskirais atvejais dar ir darbų atlikimo technologijos nesilaikyta.

O dėl nustūmimo į EPS, tai prašau suprasti, kad kalba eina ne vien apie tiesioginį vandens garų ar vandens, kaip skysčio, "stumdymą", bet pirmiausiai apie tai, kuriame taške sienoje susidaro sąlygos, kuriose kondensuojasi vanduo. pakankamai apšiltinus sieną tas taškas slenkasi į išorę ir atsiduria apšiltinimo medžiagoje (tai nereiškia, kad ten atsiranda vanduo - jis ten tiesiog turi sąlygas susidaryti). O dėl EPS pralaidumo ir nelaidumo, tai viskas yra santykiniai dalykai. Jis nėra toks laidus kaip pavyzdžiui akmens vata - tai faktas, bet jis nėra visiškai nelaidus - tai faktas taip pat. Teoriskai netgi plienas kambario temperatūroje "garuoja", bet turbūt nebijote padėti peilio ant stalo, kad per dieną jis neišgaruotų

Be to rasos taškas priklauso ne tik nuo temperatūros, bet ir nuo santykinės drėgmės, bei medžiagos tankio. Būtent todėl tinkamas vėdinimas patalpoje ir reguliuojama santykinė drėgmė leidžia taip pat ženkliai pastumti rasos tašką į išorę.

Taip, tai supranta visi, išskyrus mane . Tam, kad baubai nesisapnuotų - ar gali kondensuotis vanduo EPS'e? Jei taip, tai koks tas pakankamas apšiltinimas, kad tas taškas susidarytų būtent ten? Anksčiau Jūs teigėt, kad sąlygos kondensatui būtinai susidarys iki EPS'o, ko pasekoje blokai visuomet bus drėgni. Atsiprašau už įkyrumą

Pati atsakėte į savo klausymą: jei nepriima- reiškia ir problemos nebelieka...

Gal nesupyksite, jei Jūsų mūrinuką kiek „konvertuosiu“– kitaip sudėtinga iliustruoti „gėrio“ ir „blogio“ priešpriešą atitvaroje. Be to, programa leidžia tik vieną pasirinkimą: +20°C/-10°C (vidaus/lauko temperatūra). Jei lauke spustelėtų -30°C, mėlyna spalva iš karto „sustiprėtų“. Ką tai reiškia blokams- galėjote stebėti, jei kieme buvote palikusi „žiemot“ mūro darbų atliekas. Tie patys trys variantai: 1, 2, 3.

P.S. Jei nerimtai- kalba sukasi apie „Kas juoksis paskutinis“. Pasirinkdama tokią įnoringą medžiagą mūrui, sukėlėte ne vieną kreivą šypseną „arkininkų“ stovykloje. Jei viską iki galo atliksite tinkamai- kreiva šypsena papuoš Jūsų veidą (kai lyginsite šildymo kaštus)...

Tai vatą iškeitėt į neoporą dėl kainų skirtumo ar ir dėl kitų kokių tai priežasčių? Ir tikrai, velniams čia 120mm, jei net 365mm blokams,anot gamintojų, šiltinimas nereikalingas.
[/quote]

Buvom visu 100% uz vata ir tik vata. Bet kai architektas paaiskino, jog tai nera butinybe, isirengiant rekuperacijos( vamzdynai statant nama jau buvo isvedzioti, belike tik nusipirkti pati rekuperatoriu ir ji prijungti), todel pasirinkom neopora. Taip gamontojai sako, kad uztenka. Draugai pasistate is sios firmos blokeliu 36.5cm storio ir nesiltino is isores(gyvena ir nesusala) Mes ir trys metai ekplotuojam be jokio apsiltinimo ir normaliai, bet atsirado galimybe ji apsiltinti, tai kodel to nepadarius. Siemet dar pasidarem ir termonuotraukas idomumo deliai. Namukas tikrai tvarkingai atrodo nuotraukose, tik kur eina monolitinis ziedas, truputi yra skirtumas temperaturu. Siltindami is lauko, tikimes sumazinti sildymo islaidas ir tiek. Stogas ir apsiltintas 30-35cm vatos. Pagyvensim pamatysim, kaip bus istikruju. Musu gyvenima tikrai turetu atlaikyti.

Su Kristiss pagalba mano abejingumas rekuperaciei sistemai vis mazeja:) Is pradziu baide kaina,tad rasdavau visokia kruva pasiteisinimu.Tokiu kaip seniau nebuvo ir nereikejo,galima ir be jos issiversti,darinesiu langus ir t.t.. Bet kadangi as noriu ekonomisko namo ,pradedu suprasti kad rekupas tam tikrai reikalingas. Kas liecia del kainos.. Visi skaiciuoja kiek kainuoja pats rekupas ,na ir dar darbai. Mato tik tokia kaina. bet. Yra niuansu. Rekupa vedi,vadinas nereikia ventiliacijos sachtu-sutaupai. Ir dar vienas malonus atradimas kad gali panaudoti zidinio siluma (kai kureni)per rekupa,pasildyti ieinanti ora Taigi,atkrinta zidinys su ortakiais. Kiek kainuotu ortakiai zidiniui? Plius nereikia ventiliacijos kanalu.(pilus darbas) Isminusuojam is rekupo kainos ir kas lieka is rekupo kainos? Taigi. ka noriu pasakyti. Pirma kaina atrodo -oi daug. Bet kai pradedi delioti delione po viena detale,vaizdas isryskeja ir nebetaip baisu darosi.

Taigi tokie mano pastebejimai. Gal kam pravers.

Galima placiau apie zidinio ir rekuperacines sistemos sujungima?

Jei teisingai supratau: rekupas per istraukiama kanala paima ora nuo zidinio ir traukia laukan, ta ismetamo oro siluma kazkiek (prilauso nuo rekupo NK) pasildo svieza salta ora

Taip. Rekupas surenka siluma ir pasildo itraukiama is isores ora.