Vedinimas nuosavame name - 2

Evoy, ir visi kiti protingi vyrai! Jokiu budu neneigsiu ventiliacijos butinumo. Statyti ruosiames tikrai silta sandaru nama. Ventiliacijos svarbos jokiu budu neneigiu. Noriu uzduoti Jums visiems klausima - nejau siuolaikiniame etape NEEGZISTUOJA JOKIOS SIUOLAIKISKOS DECENTRALIZUOTOS sistemos, kuri sandariame name pajegi uztikrinti pakankama ora kaita? (sutikite, ir rekuperacine, ir mechanine yra is esmes tas pats, kaip ir minejo EVOY, tik viena deze daugiau) Vienas jusu minejote apie sienoje imontuotus minirekuperatoriukus, tik sekete, kad yra trukumas - maisosi ieinantis ir iseinantis oras. Bet taip mastant, tai ir per atvira langa ar orlaide oras maisosi, ar ne taip . Kodel ne tokia?
P.S. Labai aciu visiems pasisakiusiems!

Dėl oro maišymosi ir nesimaišymo. Esmė yra tame, kad norint tikrai sveikos aplinkos namuose reikia pasiekti, kad oras su žmonių iškvėptu anglies dvideginiu, baldų, kiliminių dangų, kitų apdailos medžiagų išskiriamomis medžiagomis (su kvapu ir bekvapėmis), drėgmės pertekliumi (kurį vėlgi sukuria ir žmonės ir buityje naudojamos primonės bei medžiagos) turi būti pašalinamas iš patalpos. Būtent pašalinamas, o ne atskiedžiamas, nes norint gerai jaustis reikia kvėpuoti grynu oru be minėtų priemaišų. Jūs, kaip medikė, aš manau, geriau už mane žinote kokiu medžiagų ir kuom kensmingų susidaro nevėdinamose patalpose. Va cia ir iškyla klausimas kaip visgi tą "atidirbtą" orą pakeisti.

Dėl lango atidarymo, tai Jūs iš esmės esate teisi, kad tokiu atveju oras pirmiausiai tiesiog atsiskiedžia grynu oru, bet pilnai nepasikeičia. Bet kadangi praktiškai visuose namuose yra kazkokia ištraukiamoji ventiliacija (natūrali, arba priverstinė su ventiliatoriais) san. mazguose, virtuvėje, tai ilgėliau palaikius atvirą langą, veikiamas gravitacinių jėgų (šiltas patalpų oras kyla ventiliacijos kanalais ir pasišalina lauk per ventiliacijos kaminėlius stoge ir panašiai, o šaltas oras iš lauko yra įtraukiamas į jo vietą per atvirą langą į patalpą) oras ima cirkuliuoti visame name (bute). Bėda tik tame, kad taip langą atvira laikyti nepatogu dėl mūsų jau keletą kartų aptartų priežasčių.

Su orlaidėmis įrengtomis prie langų ar sienose vėlgi veikimo schema yra panaši ir vėlgi panašūs trūkumai/nepatogumai.

O ale "rekuperacinės" orlaidės faktiškai traukia ir išleidžia tą patį orą, nes tiek patalpos viduje, tiek išorėje šitie srautai perima orą vienas iš kito ir susimaišo - todėl nei iš lauko ištraukiamas oras yra visiškai grynas, nei į patalpą jis pilnai pasiduoda, nes iškart ir vėl yra išmetamas lauk, o ir iš tolimesnių patalpos kampų oras nėra efektyviai ištraukiamas lauk. Žodžiu gaunate šiek tiek praskiestą, grynesnį orą, bet tai nėra pilnas ir efektyvus vėdinimas.

Pradžioje apibrėžkime bent kokias tai sąlygas- kitaip teks užsiimti Sizifo darbu ir išradinėti universalų „receptą“ visiems gyvenimo atvejams:
* Planuojama arba vyksta namo statybą.
* Kartu skaičiuojami sistemų įrengimo, vertės atstatymo ir visi be išimties eksploatavimo kaštai pvz. 30 metų (pati viešai pasižadėjote tiek gyventi).
* Kuro ir elektros energijos kainų augimui taikomi bent jau standartiniai 3 % metams.
Prie šių konkrečių sąlygų: įprastas mechaninis rekuperacinis vėdinimas neturi jokių konkurentų pagal bendrus kaštus ilgesnėje eksploatacijoje.

P.S. Patiko Kirtis vartojamas terminas „atskiedžia“- labai tiksliai apibūdina procesus.

Nesikartosiu del keliu klausimu kur atsake kolegos, o pridursiu del keliu issakytu minciu sitame post'e:
sutikite, ir rekuperacine, ir mechanine yra is esmes tas pats, kaip ir minejo EVOY, tik viena deze daugiau - sutikti galima, jeigu nevertinsime paprastos mechanines sistemos ismetamos silumines energijos tiesiog laukan ir rekuperacines sistemos silumos atgavimo. Taip pat is atskiru elementu sukomplektuota mechanine sistema gerokai sunkiau pasiduos vieningam subalansavimui bei reguliavimui, nei rekuperacine.
Vienas jusu minejote apie sienoje imontuotus minirekuperatoriukus, tik sekete, kad yra trukumas - maisosi ieinantis ir iseinantis oras. Bet taip mastant, tai ir per atvira langa ar orlaide oras maisosi, ar ne taip . Skirtumas tame kad per atvira langa/orlaide maisosi (skiedziasi) lauko oras su is patalpos salinamu oru, o sienoje imontuotame minirekuperatoriuje maisosi (skiedziasi) is lauko paimamas oras su is patalpos salinamu oru, bet prie to dar prafiltruojamas nuo smulkiu mechaniniu daleliu, ko negaunate atidare langa.
nejau siuolaikiniame etape NEEGZISTUOJA JOKIOS SIUOLAIKISKOS DECENTRALIZUOTOS sistemos, kuri sandariame name pajegi uztikrinti pakankama ora kaita? is esmes nesuprantu kas tiksliai turima omenyje decentralizuota sistema, taciau betkokia sistema, kuri uztikrina kazkoki uzduota pastovu veiksni/busena, kad tai atliktu tolygiai ir organizuotai tai ji turi buti centralizuota, subalansuota ir t.t. Naturalus procesai taip lengvai nepasiduoda, kad juos visada galima butu suvaldyti, kaip pvz naturalus vedinimas prie atitinkamu slegiu skirtumu patalpoje ir lauke gali vietoj ismetimo veikti kaip padavimas ir atvirksciai.

Dar pridursiu prie kitu pasisakiusiuju. Rekuperacine sistema turi pakeisti patalps ora min 1x/h. tinkamai sureguliuota ir paskaiciuota ji ta darba ir atliks, jei reikes ir su kaupu. sienose sumontuoti rekuperatoriukai atliks 1x/h istraukimo darba, bet tai neuztikrins blogo oro istraukimo, i ta viena karta pakeista ora isiskaitys ne tik patalpos senas oras, bet ir pacio rekuperatoriuko ipustas sviezias oras bei ipustas senas patalpu oras susimaises su lauko oru ipustu atgal i patalpas, cia jau labai sudetinga butu paskaiciuoti kiek sviezio oro patenka i patalpa su tokia sistema. Atidarius langa, oras keiciamas patalpoje "prasiskiedimo" budu, bet visa tai vyksta labai greitai, dabar greitai neberadau skaiciuku, bet gal kuris is specialistu zino ir pamines, praverus orlaides, oras pasikeicia kazkiek tai kartu per valanda gal kokius 5, o pradarius visa langa oras keiciasi super greitai, tai tas pasimaisiusio oro sugrazintas kiekis i patalpas nebera zymus ir per keliolika minuciu jis prasiskiedzia iki 0 bet per tas keles vedinimo minutes is patalpos pasalinamas ne tik senas siltas oras, bet ir atvesinamos pastato dalys, sienos, grindys, radiatoriai ir t.t. kurias reikia vel prisildyti.

Labai dekinga viesiems paisaliusiems, kap ir aisku viskas. Supratau, kad inzinerine mintis tokioje banalioje kiekvienam zmogui itin aktulioje problemoje, kaip oro pakeitimas patalpoje 21 amziuje labai toli nenuejo. Nanotechnologijos, medicina, genu inzinerija rodo neitiketinus rezultatus, o banalios aerodinamikos-mechanikos zmogus dar nesugeba tinkamai suvaldyti - paduot tiek, kiek reikia sviezio oro i patalpa pagal individualius patalpos poreikius, ir istraukti tiek, kiek jo reikia is tos pacios patalpos, ir salia to, neprarasti isildyto oro silumos. Sioje plomeje mastant, rekuperatorius (silumos atgavimo prietaisas) atrodo tikru proverziu sioje srityje. Is esmes,vieninteliu rekuperacines vednimo sistemo trukumu laikau butent centralizuota oro padavima vamzdynais - kitu trukumu kaip ir neiziuriu (na, tarkim, kaina paliksime ramybeje, juk visi , kaip supratau, vazineja Mersedesais ir Lexusais ir nori maksimalaus komforta uz nesvarbu kokius pinigus ).
Tobula, pagal mane , sistema butu tokia - sviezio lauko oro pdavimui vistik tos nelaimingos jusu peikiamos skyles (lange ar sienoje) su labai grubiu filtru vasaros metu nuo musu ir uodu (darome prielaida, kad namas svarioje zonoje uzmiestyje o ne Ozo-Kalvariju sankryzoje, ir gyvena jame sveiku zmoniu , o ne ligoniu, seima). Tiesa, tos skyles turi buti gudrios -per sias skyles oras turi buti priverstinai paduodamas, bet paduodamas tik tiek, keik reikia, kad oras pasikeistu 1x/h. Tiesa, jame turetu buti davikliai, kurie, padidejus vedinimo porekiui (tarkim, padidejus dregmes ar CO2 koncentacijoms), atitinkamai oro pdavima padidintu. Istraukimui isivaizduoju skyles kur nors lubuose, per kurias oras vamdziais centralizuotai eitu link vieno vamzdzio, kurio gale stovetu ptietaisas, kuris atmtu is to oro siluma r perduotu, tarkim, karsto vandens paruosimui. Istraukimas irgi turetu buti priverstinis, gal net siek tiek didesnis uz pdavima, ka susidarytu nedidelis isretejimas, kuris treniruos mus sirdis - kraujagysliusistema ,kip kalnuose. Nemanau,kad toka sistema kakzkas tokio jau nerealaus, kad per artimiausius 10 metu, niekas tokios sistemos nesukuru. Gal as optimiste? Ar nezinau, kad tokios jau egzistuoja.
Siuo metu, kaip supratau, tobuliausia sistema yra rekuperacine priverstine mechanine - ekonominiu silumos atgavimo poziuriu bei komforto prasme. Neaiskus tik ilgalaikis poveikis sveikatai (asmeniskai man).
Naturaliu procesu suvaldyti dar nesugebama, nes oras, vejas ir tt nevaldomi. Minirekuperatoriukai sienose neuztikina pakankamos oso kaitos, nes tiesiog per mazos skyles, ir maisosi per daug ismetimo -padavimo srautai.
As mastau apie priverstini reguliuojama oro istraukima is patalpu centralizuotai ortakiu pagallba (tokia sistema bent jau egzistuoja, tikiuosi, specai?) ir kokias nors nevisai kiauras skyles sienoje. Progresui einant tolyn, bus patobulintos skyles skienose, ir ideta deze silumos atgavimui ties istraukimu. Irengimo kastai, nemanau kad bus labai dideli, sistema galima bus ateityje tobulinti.
O del to, kad gyventi ruosiuosi dar 30 m-taip, ruosiuosi, bet manau, kad 30 m. netarnaus man vedinimo sistema (rekuperacine turiu omeny) vien del tos piezasties, kad nemaciau dar ne vieno elektronikos prietaiso, kuris tarnautu 30 metu ir nesugestu per ta laika, ar moraliskai ir techniskai nepasentu-na, mano jaunysteje technikos stebuklu laikytas kasetinis magnetofonas dabar is esmes yra raritetas, o net ir mano mciutesaldytuvo nenaudoja 30 metu. Ir pirkdama bet kokia technika, orientuojuosi i laikotarpi, ne ilgesni kip 10 metu.
P.S. Laba dekinga visiems pasisakiusiems, kad sugaisote laiko ir tiek daug koncentruotai isdestetete labai naudingos informacijos, kuria idejau i savo dar kolkas nelabai uztersta statybomis galvele Dar 1 kurse politologijos destytoja , uzdavusi klausima, kas pasaulyje ya brangiausio, is musu kvaileliu neisgirdo teisingo atsakymo. Ar Jus atspejote, kas tai yra ? Teisingas tsakymas - INFORMACIJA.

Sioje vietoje nereikia isradineti dviracio kai jis israstas. Skyle sienoje oro pritekejimui - gaunate nereguliuojamos temeperaturos lauko ora. Ivairiu sklendziu ir automatikos pagalba galima suvaldyti atsidaryma/uzsidaryma pagal uzduotas uzduotis. Standartine rekuperacine sistema sita klausima issprendzia. Deze silumos atgavaimui ties istraukimu ir dabar egzistuoja, taciau kam to reikia jei viska apjungia rekuperatorinis vedinimo irenginys? Technikoje daugelis dalyku yra israsti ir naudojami simtais ar tukstanciais metu, tik kas kazkiek laiko patobulinami, idiegiama papildomu naujoviu. Kaip pvz automobilis - vezimas nuo senu laiku yra su 4 ratais, kaip ir automobilis. Laikui einant pasikeite tik kuom tas vezimas varomas - arkliais, garu, benzinu, spiritu, saules energija ir t.t. Bet kad ir ka bedarytum automobilis islieka su 4 ratais (triraciai automobiliai dazniausiai neatitinka sugumo ir stabilumo reikalavimu). Tas pats ir su ivairiom inzinerinem sistemom - esminiai technologiniai atradimai padaryti, issiaiskinti fizikiniai desniai ir tie dalykai dazniausiai tik tobulinami, papildomi. Aisku buna ir nauju isradimu, taciau sioje srityje (inzinerijoje) kazkaip negausu ju, turbut kad perkasti fizika, hidraulika, aerodinamika ir kt. kurkas lengviau nei pavyzdziuose pateiktoje medicinoje, kurioje nepalyginamai didesne ivairove neatpazintu subjektu, nei simtmecius istirtuose fizikiniuose desniuose, kuriais remiasi visa technologija.
Vietoj politologijos kursu patarciau apsilankyti aerodinamikos, hidrotechnikos, silumines fizikos paskaitose ir daugelis klausimu patys susideliotu i savo vietas
Aisku niekada negalima sakyti niekada - gal kokiam siuolaikiniui Niutonui irgi nukris obuolys ant galvos ir jis pervers visas fizikos zinias aukstyn kojom

Prieš porą metų teko vykdyti darbus Norvegijoje, Trondheim mieste centriniame St. Olaf medicinos komplekse statant naują slaugos ligoninės pastatą. Centralizuota rekuperacinė vėdinimo sistema šiame pastate turi elektroniniu būdu centralizuotai per kompiuterius valdomas oro reguliavimo sklendes, kuriomis galima nuolat, atsižvelgiant į sąlygas, reguliuoti oro padavimo ir ištraukimo kiekius pagrindinėse trasose bei ypač jautriose zonose (pavyzdžiui intensyvios terapijos skyriuje) netgi atskirai kiekvienoje patalpoje. Taigi techninės priemonės Jūsų svajonių vėdinimo sistemai iš esmės egzistuoja. Tegu ir veikia tai ne visai taip, kaip Jūs aprašėte, bet tai detalės. Visa esmė tame, kas tokias sistemas gali diegti ir naudoti. Kai mūsų broliai ir sesės lietuviai aimanuoja ir vienas kitą gąsdina, kad rekuperacinė sistema yra labai brangus "ponų išmislas", tai kažkam pasakoti apie automatinio valdymo sklendes atskiroms patalpoms ir panašius "čiūdus" net nekyla minties (bent jau individualios statybos objektuose). Nors vėlgi nikvik gali būti labai teisi, kad po 10 metu daug kas gali pasikeisti su tolimesniu nanotechnologijų diegimu ir panašiai. Gi kažkada labai rimtas, solidžios kompanijos vadovas "rimtu veidu" ir pilnai tikėdamas tuo ką sako, tvirtino kad pasaulyje yra rinka tik maždaug 5 (taip, taip, penkiems) kompiuteriams. Šiandien šitas pareiškimas atrodo lyg labai nevykęs pokštas. Todėl visai gali būti, kad po kokių 10 metų šitame pačiame forume aptarinėsime vėdinimo sistemas su pilnai automatizuotu oro srautų valdymu kiekvienai patalpai ir jų kainos bus dar prieinamesnės nei rekuperatorių šiandien. Bet tuos 10 metų dar reikia vienaip ar kitaip nugyventi, kad pamatytume kaip visgi ten bus

Žr. - Negaliu prisijungti, pamiršau slaptažodį.


Kojos čia niekuo dėtos

Ta proga kviečiu visus prisiminti/susipažinti su taisyklėmis

Sakot jog rekuperacine sistema yra brangi, o paskaicius jusu aprasyma, matosi jog jus norite dar brangesnes sistemos. Visokie CO2 davikliai egzistuoja ir juos galima montuoti, jei tik turie pinigu. Nor dar reiktu paskaiciuoti ant kiek tai yra brangu, tarkime namas 100m2 = ~270m3 jame vidutiniskai rekuperatorius (ar bet koks kitas irenginys) turetu pakeisti 270m3 oro per valanda, istacius CO2 daviklius ir automatines sklendes, rekuperatorius galetu dirbti daug mazesniu pajegumu, nes pvz jusu seimai sedint darbo kambaryje ~15m2 jam tereiktu pakeisti ~40m3 oro. Tai gi, rekuperatoriaus ventiliatoriai dirbtu mazesniu pajegumu ir silumos nuostoliai (~10% jei rekuperatoriaus naudingumo koeficientas =90%) butu ne nuo 270m3 oro, o nuo 40m3. Kitas nepaskaiciuojamas faktorius tas, kad jusu seimai, tarkim 4 asmenys, sedint tame mazame kambarelyje, ora pakeisti prireiks daugiau nei 1x/h ir jus kvepuosite be jokiu sutrikimu.
Jei jus labai gazdina oro padavimo vamzdynas ir ten besikaupiancios dulkes ir panasiai, tai galite pasidaryti toki varianta kaip jus ir aprasete: tolimiausiame patalpos kampe darote istraukima vamzdziu, kuris eina i nedideli rekuperatoriu, stovinti toje patalpoje, prie sienos ir paduodanti ora tiesiai is lauko, be jokiu vamzdziu isskyrus silumokaitis, is rekuperatoriaus ismetama ora vel nuvedate vamzdynais kazkur toleliau kad nesimaisytu su paimamu oru is lauko. Stai jums ir sistema, tik kiek ji kainuos, kai rekuperatorius bus kiekvienoje patalpoje atskirai? ar netrugdys ventiliatoriu garsas? ar nebus sudetingiau valyti visus rekuperatorius atskirai, nei viena centralizuota + padavimo ortakius?
Del to oro isretejimo, tai ar nebus organizmui nuo to tik blogiau? pastovus slegiu skirtumas. I kalnus nuejei ir sedi sau davolnias, o namie pradarys kas duris ar langa, slegis padides, iseisit trumpam i lauka, jau kitas slegis, gryztat ir vel ne tas. Man tai daugiau kelia klausimu, del sveikatos, nei kad oro grubus pravalymas, nuo dulkiu ir ziedadulkiu.
Gal pats rekuperatorius ir netarnaus 30m, bet ortakiai tai gal nesupus per tiek laiko? Tai gi jums po, tarkim, 10m teks pakeisti koki ventiliatoriu, valdikli arba pati rekuperatoriu jei jis jau bus moraliskai atgyvenes, bet ne visa sistema.

Kaip jus isivaizduojate vandens sildyma su +20 laipsniu istraukiamu oru? Nebent sniega kieme tirpinti.

Sveiki
Persiprasau, kad pertrauksiu rimta diskusija , bet noriu paklausti:
kaip protingai/patogiai/kompaktiskai irengti ventiliacija ir jos vamzdzius WC, kuris yra hole po laiptais, o virsuje irgi holas Kad butu aiskiau, pridedu foto.

Paprastai ortakiai isvedami i gretima patalpa ir virs pakabinamu lubu ir nuvedama i artimiausia vedinimo kanala. Is duoto pavyzdzio visiskai neaiski bendra situacija.