Vedinimas nuosavame name - 2

hehe, nu sugalvokyte sau tuos pradinius duomenys as tai nematau jokiu cia bedu - mazdaug visu ismatavimai panashus - keli kambariai, keli miegamieji, virtuve blabla.. kokia cia problema na pofig, nesvarbu..

kitas klausimas.. agal jusu nuoroda:

"Olandų gamintojo BRINK kryžminio-priešpriešinio oro srauto rekuperatoriai Renovent HR sugrąžina iš panaudoto oro iki 95% šilumos."

"Panaudotą orą rekuperatorius Renovent HR ištraukia iš virtuvės, vonios bei kitų sanitarinių patalpų ir atšaldytą per šilumokaitį bei išfiltruotą išmeta į lauką."

kiek as girdejau, negalima i rekuperatoriaus paduoti ora is voniu bei virtuviu - filtrams greitai bus ales kaput nuo vandens garu - o cia vdrug galima.. tai kaip yra? mano interesas praktishkas - planavau is vonios ora mesti lauk, o i rekupa paduoti tik is kambariu, tai ka, pratesti ortaki ir is vonios prie rekupo?

Pas manes ventiliacijos projekte
Is vonios ismetimas padarytas tiesiai i ventiliacijos naga,salia kamino.
Nezianu ar itakojo filtrai,bet pagrinfinis argumentas.
Jei bus neijungtas tuo metu rekupas, tai nebus vedinimo ten
Taigi, papildomas ventiliatorius su taimeriu, ar tia kartu su sviesa ar pan, ir yra istraukimas, tada kada reikia!

Čia jau esmė yra tame, kokiu principu veikia pats rekuperatoriaus šilumokaitis. Sakykim jei šilumokaitis yra rotacinis, per jį varyti orą iš san. mazgų ir virtuvės nepatartina, nes paduodamas ir ištraukiamas oras iš dalies maišosi (pakankamai nežymiai, bet visdėlto yra susisiekimas) ir todėl gali grįžti į patalpas nepageidautini kvapai. Plokšteliniuose rekuperatoriuose (Renovent rekuperatoriai yra komplektuojame būtent su plokšteliniu šilumokaičiu) oro srautai yra atskirti vienas nuo kito ir kvapai nepersiduoda. Bet su drėgnomis patalpomis vėlgi yra niuansų - kadangi pavyzdžiui "Alasca" plokštelinis šilumokaitis yra iš hidroforinio popieriaus, į jį nerekomenduojama jungti vėdinimo iš patalpų, kuriose santykinė drėgmė nuolat viršija 85%. Paprastai gyvenamuosiuose namuose net ir vonioje tokia drėgmė nuolat nesilaiko, bet gana dažnai yra vengiama jungti san. mazgus ir virtuves į bendrą rekuperaciją "kad kartais kas nors nenutiktų". Konkrečiai mes savo klientams, kai įrenginėjame rekuperacinę sistemą su plokšteliniu rekuperatoriumi, rekomenduojame san mazgus ir virtuvę visgi jungti prie rekuperacinės sitemos tam kad būtų palaikoma nuolatinė oro apykaita ir šiose patalpose, neprarandant šilumos. Ir papildomai siūlome įrengti buitinį ventiliatorių, įjungiamą atskirai (gali būti su taimeriu ir panašiai) ir išmetantį ora tiesiogiai lauk, trumpalaikiui įjungimui, kai patalpoje padidėja oro užterštumas ar yra didelis kiekis drėgmės.

Papildomai, rekomenduoju pasinagrinėti Komfovent rekuperatorių modeliais, kurie yra kombinuojami su virtuviniu gartraukiu ir turi rekuperatoriuje tam skirtą sekciją, kurioje oras iš gartraukio atiduoda šiluminę energiją, bet nesimaišo su vėdinimo sistemoje cirkuliuojančiu oru.

Siandien gavom pasiulyma rekuperatoriui Renovent HR large 4br su imontuotu apvedimo voztuvu vasarai ir triju padeciu jugikliui su filtro indikacija. Bendra suma 6471lt. Kaip galvojat normali kaina?

Šitam konkrečiam modeliui tai yra normali kaina (kataloginė, su nedidele nuolaida). Beje, visgi rekomenduočiau pamąstyti apie programuojamą elektroninį valdymo pultelį. Jis yra maždaug trim šimtais litų brangesnis už jums pasiūlytą 3 padėčių jungiklį, bet įsigiję programuojamą valdiklį turėsite galimybę daug efektyviau išnaudoti rekuperatorių.

Jei aktuali kaina, o ne tai kad rekuperatorius būtų būtent šito gamintojo, pasidomėkite kitų gamintojų produkcija.

As buciau abiems rankoms uz rekuperatoriu, jei man kazkas irodytu, kad tai 1. tikrai sveika . Irodymas man butu- ilgalaike multicentrine nepriklausomu sertifikuotu centru ir medicinos ekspertu pravesta studija . Kol kas tokios neradau. Jusu, gerbiamieji, nuomone isklausiau, ja gerbiu, bet , deja, neturit kuom ja pagristi. Jei kas nors rasit man tokia nuoroda i rimta saltini-mielai ja pasinaudosiu.
Kaban, visiskai su Tavim sutinku, del filtru, valymo ir buitinio, praktinio naudojimo . Noreciau papildyti. Cia buvo mineta, kad ortakiuose kondensato nesusidaro, tegu. Bet taip pat buvo pamineta, kad buvo rasta juose dulkiu. O dulkese, kaip zinau, veisiasi erkutes. Kurios sukelia alergija. Ir jei del tu paciu dulkiu ciuzini rekomenduojama keisti kas 5-7 metus, nejau jus ortakius keisite kas kazkiek metu? Jei ne- kokiu budu ruosiates juos valyti nuo dulkiu?
Dar klausimas specui-sakot, pagal STR angos ismetamo ir paduodamo oro turi buti ne maziauo kaip 6 m. atstumu. O rotaciniuose rekuperatoriuose oras net kazkiek MAISOSI (Jus cituoju). Tai kaip su tais reikalavimasi? Zinau, kasakysite, kad tas kiekis niekingai mazas ir tt. Bet kad ir ploksteliniuose rekuperatoriuose - ar tikrai srautai atskirti 6 m atstumu?
Kazkas bande diskutuoti su main, kad jei gyveni name, tai tik tinginiai namuose sedi, kiti lauke dirba, terasoj kava gurksnoja, name tik miega. Nu, tegu as busiu tingine, bet saltus ziemos-velyvo rudens-ankstyvo pavasario vakarus tikrai leisiu namuose. O net jei ir vasara as ten tik miegosiu- tai jau 8 val., o tai 1/3 paros. Ir sveika namo aplinka man dar kaip rupi.
Kazkas minejo senele astmatike, kad jai labai pagerejo. Sutinku, ir rasiau savo postuose, kad ligoniams (ypac senyvo amziaus, ar labai sunkiomis astmos formomis sergantiems), tai gali buti net kaip gydymo priemone, su salyga, kad filtrai bus nuolat valomi. Nes isfiltruojamos ziedadulkes, kurios ir sukelia tuos pablogejimus. Ir tai neaiskus ilgalaikis poveikis del tu paciu mano anksciau minetu dulkiu ortakiuose, tarkim, po 5-10 m.
Bet mes gi ne apie ligonius kalbame, o apie sveikus zmones, ir vaikus, kurie gims ir augs tokiuose namuose. O jiems - gal ir tos ziedaulkes nera taip jau ir blogai? Ar jus tikrai manot, kad yra labai gerai, kad vaikas, iseidamas pavasari is namu, kur tu ziedadulkiu nera, i lauka, kur ju daug, nepatirs imnuniteto ''ísprotejimo'' del koncentracijos svyravimu ir tai tikrai neisprovokuos tos pacios astmos, kurios sunkios formos gydymui jus busite priversti vaika vos ne ikalinti savo rekuperuojamuose namuose? As nesu del to tikra, jei sugebesite man irodyti, kad taip tikrai nera- laukiu nuorodos i rimta saltini (labai gerbiu irodymais pagrista medicina - tokia egzistuja, gerbiamieji!).
Vel gi lyrinis nukrypimas i savo praktika, papasakosiu a[pie alergiska savo dukryte. Dabar jai 7 metai, o kai buvo 3 metukai, nusipirkome sodyba. Pries tai pasikonsultavome su savo gydytoja, ( itin kompetetinga specialiste, mokslu daktare, apsiginusia disertacija Vokietijoje kaip tik alerginiu ligu tema), ar verta mums ta vaika i kaima vezti, juk moskes, ziedadules tokiom smuginem dozem. Tai jos atsakymas buvo- pirkite, vaziuokite, stebekite, dozuokite, vaikas turi GYVENTI toki gyvenima, koki gyvena visi zmones. Primas savitgalis- kazkoks vabzdys vaikui ikando i koja - istino visa blauzda ir peda taip, kad du gydytojai tevai leke i artimiausia ligonine konsultuotis, ar tai ne pulinys kazkoks, ar tikrai alergija. Tai buvo tikrai alergine reakcija. Bet - nenustojome vaiko vezti i sodyba, sezono pabaigoje reakcija i vabzdziu ikandimus buvo gerokai mazesne, o po keliu sezonu tokia, kaip ir visu normaliu zmoniu. Alergologijoje egzistuoja toks gydymo budas-mazom dozem i organizma ivedami alergenai, taip organizmas 'treniruojamas"ir pratinamas normaliai reaguoti i alergena. Supraskite, galbut TURI BUTI ore ir ziedadulkiu, ir moskiu? Gal net ir tas 8 val., kol jis miega? Tiek dar nezinomuju medicinoje, jus ne neisivazduojate!
Viskas patikrinama tik praktika, daznai ilgalaikia. O jos nelabai ir yra. Todel kiekvienas sprendzia sau.
2. ekonomiskai naudinga. Nesu turtinga, todel ja butinai paskaiciuosiu (turtingi zmones gali nevargti ir neskaityti). Na, skaiciuosiu dar grubiau, nei kabanas. Tarkim, nedideliam siltam namukui sildyti planuoju isleisti 500 Lt sezono metu (net nesvarbu, dujom ar elektrai), bet nemanau, kad tai jau tokia absurdiskai maza suma. Vedindama naturaliai, prarasiu 20 proc, t.y. 100 Lt/men, arba 600 lt per metus. Sistemos irengimas kainuos apie 10000 Lt (ortakiu, sorry, nei as, nei vyras nevedzios). Sistema atsipirks po 16 metu. Jei mokesiu uz ja grynais. Neskaiciuoju nei jos sunaudotos elektros, nei filtru kainos. Jei pirksiu uz paskola, atsipirkimas bus arti 30 m. Na, EVOY pasakytu, kad nejau 30 m. negyvnsiu? Tikiuosi gyventi, bet toks ilgas atsipirkimo terminas netenkina. Be to,niekas neirode, kad tai sveika. Na, vedinimas butinas, kazkokia sistema tikrai teks irengti, tegu ji kainuoja (naturali ventiliacija) 2-3 000 Lt, skirtumas sumazeja iki 8000 Lt., atsipirkimas tarkim 13 m , perkant be paskolos, 26 perkant su paskola. Man tai per ilgas terminas.
Isvada : ventiliacijos klausimas man vos ne idomiausias, kas liecia namo statyba. Nesu pries rekuperatorine sistema-galbut po N metu mes isirengsim ja, kai bus irodyta, kai tai sveikatai nekenkia, ir kai tai bus ekonomiskai naudinga. Dabar gi tenka pasieskoti kito, amziais patikrinto sprendimo - sviezio oro is lauko - galbut , aukojant tam tikra komforto lygi ir pinigus- del sveikatos. Kad sveikata- brangiausias turtas, 'znauju ne po naslyshke'".
Dar nezinau, kokiu ispildymu bus ta ventiliacija - orlaides ar skyles sienoje. Gal tai bus ne taip komfortiska. Net pats specialistas vedinimo, su 20 m patirtim, intuityviai norejo orlaides. Sutinku paaukoti 100 Lt per men sildymo sezono metu silumos ismetimui i ora (jei jau taip galvoti, tai ir maistas yra pinigu ismetimas, tai tegu dar 100 lt bus ismesti del gryno oro). O pasisakyti gi galima

Nikvik, jūs absoliutumo trokštate, gyvenime absoliučių dalykų labai reta, netgi juoda po ilgų tyrimų gali pasirodyti tamsiai mėlyna, o jums atrodanti balta ne tokia jau ir balta... Į viską reikėtų žvelgti paprasčiau. Buvo anksčiau minėta, kad vėdinimu (norminiu) name prarandama apie 20proc. šilumos, deja statant pasyvų ar artimą jam namą (kaip supratau jūs to siekiate) santykinai jūs prarasite daugiau šilumos. Asmeniškai aš pastato šilumos nuostolių su vėdinimo nuostoliais nesiečiau. Tuo pačiu jei jau artimą pasyviam namui ruošiatės statyti, tai tikrai geriau jau sandarų namuką pasistatyti ir mechaninę (kontroliuojamą sistemą įsirengti), nes gali pasirodyti kad sandarus šiltas namas nebe toks jau ir sandarus, o skersvejuotas, arba pridusęs ir tikrai ne sveikas...
Tikrai aš jokio straipsnio neparašiau ir mokslinių tyrimų nedariau ir nesiruošiu daryti ir įtikinėti jūsų nesiruošiu dėl naudos sveikumo ar pan, jūs turit tvirtą nuomonę ir per daug gilinatės ten kur neverta (ta prasme mokslininų įrodymai ir pan. - viskas yra nuperkama, kaip ir straipsniai apie skiepų naudą ar kenkimą ir pan.)
Jei jau dėl tų žiedadulkių tai tikrai pakankamai jų prisikvėpuojame išeidami į lauką, Namuose jų kaip ir nelabai reikia... Jei jau trokštate ir viduje ekstrymo, tai išsijiimkit sezono metu filtrus, arba įsidėkit grubaus valymo... Nu čia kiekvienam pagal supratimo laipsnį taip sakant Dėl užsiteršusių filtrų, keiskit dažniau, kas trukdo nueiti ir įvertinti jų būklę? Juk varstyti langą ir lakstyti pas vaikus į kambarį pasiruošę bėgioti ir tikrinti oro kokybę Dėl dulkių ortakiuose, iš esmės didelėse sistemose daromos pravalos, kas 6m lygtais, dažniausiai ties alkūnėmis ar atšakomis. Difuzorius tarnauja kaip pravala. Projektuotojui galima susakyti savo pageidavimus ir jis numatys vietas kur galima būtų prieiti ir išvalyti, žinoma reikia tik neužmiršti gipskartonio lubose priėjimą prie tų vietų numatyti.

100 LT tai tik teoriškai. Kuo namas šiltesnis tuo procentas didesnis.
Praktiškai gaunasi visai kitaip.
Paimkime kad ir 150m2 namuką. Jo tūris 450m3
Jūsų namas visiškai sandarus ir Jūs jį pravėdinate (pakeičiate visą orą) 3 kartus per dieną - ryte, per pietus, vakare (tai iš bėdos bus pakenčiama).
Gaunasi 1350m3 per parą
Imam kad vidutinė šildymo sezono temp lauke bus 0oC
Šitam oro kiekiui pašildyti iki 20oC reiks 9 kW šiluminės energijos (paimkim elektrą) - tai bus 4 Lt per dieną, per mėn 120Lt.
Čia variantas kai nenaudoji gartraukio, ir WC nėra jokio ventiliatoriaus ar ištraukimo kanalo. Pridėjus dar šiuos dydžius (kiekvienas gyvena skirtingai, tai neskaičiuosiu) gausis dar didesni nuostoliai.
Plius jausmas kai gyveni vėdinamoje patalpoje, o ne sandėlyje.
Dėl filtrų - gali jo ir nedėti, užtenka oro paėmimo groteles numatyti su tinkleliu kad nepatektų vabzdžiai ar pnš.
Jei pastoviai vėdinimo sistema veiks, kas namuose būtina, jokios dulkės nesikaups ortakiuose. Jei jau taip svarbu pravalymas - galima nuėmus groteles ar difuzoriu pravalyti. Namuose juk nėra labai ilgų tarpų.

Paantrinsiu Gudruolei apie Nikvik pasisakymus.

Visu pirma rekuperacine sistema gyvenamuosiuose namuose neturi buti kategoriskai sietina su energijos atgavimu ir kaip gyvybes eleksyru del gryno oro. Didziaja dalimi rekuperacine sistema yra komforto dalykas, kuris organizuoja oro apykaita, valo ora, taupo silumos energija ir t.t. Cia kaip automobilio kondicionirius (lyginant komforto lygi): atidarytas langas = naturali vedinimo sistema; mechanine vedinimo sistema = kondicionierius, kurio temperatura valdoma rankenele be aiskios temperaturos uzduoties; rekuperacine sistema = daugiazone klimato valdymo sistema.
Del oro srautu maisymosi skirtingu tipu rekuperatoriuose, tai pagal gamintojo charakteristikas ten oro srautai pasimaiso iki 5% (rotaciniuose rekuperatoriuose).
Del sveikumo irodymu, tai nezinau ka cia beirodineti: kas geriau filtruotas vanduo ar nefiltruotas; filtruotas oras ar nefiltruotas; uzsistovejes oras ar nuolat atnaujinamas ir t.t. Absoliutaus neigimo atveju prie visko galima prisikabinti. Jei nori, kad tavo vedinimo sistema tikrai butu sveika tai galima sumontuoti sistema uz keliasdesimt ar kelis simtus tukstanciu, tai tada bus ir specializuoti medicininiai filtrai, ir mikrobiologiniai filtrai, mikroklimato palaikymas ir t.t. Tik nenorek, kad butu standartine rekuperacine sistema sulyginama su profesionalia medicinine iranga. Bet ir nereikia absoliuciai neigti, kad organizuota oro kaita, filtruojamas oras nepagerina kvepuojamo oro kokybes.
Del ortakiu dulkejimo. Teko ardyti 4-6 metus eksploatuotu vedinimo sistemu gyvenamuosiuose namuose. Orakiu isore tikrai apdulkejusi, taciau is vidaus plika akimi dulkiu sankaupu nesimato. Beja is patalpos paimamos dulkes ismetamos laukan, o pries oro tekejimo krypti tikrai negali grizti i patalpa. Tas pats su paduodamu oru- filtrai sulaiko dulkes ir i patalpa paduodamas svarus oras. Tos erkutes faktiskai didziaja dalimi galetu veistis ant filtru, taciau sistemingai juos valant/keiciant ir si problema issprendziama. Niekas nesneka apie 100% efektinguma, taciau lyginant su naturaliu vedinimu tai skirtumai turetu buti akivaizdus.
Apie 6 metru atstumus tai cia yra apie is lauko paimamo oro ir laukan ismetamo oro tasku minimalus atstumas tarp ju. Rekuperatoriuje srautai tokiai atstumais tikrai neatskirti
ir t.t. ir pan....


Kirtiss> del santykines oro dregmes sanmazguose (ypac vonioje) nebuciau toks tikras kad retai tebuna ~80-90%. Keliuose gyvenamuose namuose kur buvo sumontuoti ventiliatoriai su dregmes jutikliais, teko vaziuoti ir didinti dremes lygi iki 90%, nes pavasariniam periode (kai isjungiamas sildymas) iki mazdaug vasaros vidurio ventiliatoriai burgzdavo beveik nesustodami, nes i nama skverbiasi dregmes, kurios realiai niekas nenaikina. Tik nustacius riba netoli 90% atsirado ventilatoriu darbo ritmiskumas.

O kaip su vaikais kurie gyvena miestuose? ziedadulkiu ten nera, nuvaziuoja karta i menesi pas mociute i kaima, o gyvenant kaime ar uzmiestyje, vaikai prisigaudo tu ziedadulkiu budami lauke, tai kas gali atsitikti tokio blogo jei jie nekvepuos tom ziedadulkem miegodami ar valgydami? pagal jus reikia grudinti vaiku imuniteta, taip as sutinku, bet jusu grudinimas pasidaro jau 24val/para

Gerai kad priminė Spakainas Minimalus atstumas tarp paėmimo ir išmetimo laukan angų jau nebėra griežtai reglamentuotas 6metrais viskas priklauso nuo aptarnaujamų patalpų oro kokybės, aukščių skirtumo ir padėties Yra ale grafikas toks STR'e.

Nežinau, ar su slaptažodžiais prisižaidžiau, ar Borzika ne iš tos kojos atsikėlė- šiandienai bus toks nikas.

Kaban, vis dar gainiojate karosus po SM tvenkinį? Trenkėte mechaninei/rekuperacinei į patį saulės rezginį! Nors gal tas velnias nėra toks baisus- ypač, jei alternatyvos „be variklio“ bent jau niekuo ne geresnės. Vienas niuansas: patalpų ventiliacija darinėjant langus- tėra savotiškas galvos kišimas į smėlį. Vietoje to, kad šios „grožybės“ būtų filtruojamos ar „konservuojamos“ kanaluose- paprasčiausiai tiesiog pasklis po patalpas. Nemažą dalį iš šio pasklidusio „gėrio“ „prafiltruos“ Jūsų ir Jūsų vaikų plaučiai. Kur tame matote kokį tai privalumą?
Vis tik pritariu Tamstos pagrindinei minčiai: nėra tikslinga ignoruoti akivaizdaus sistemos trūkumo. „Vaistai“ senokai atrasti: atsiras poreikis- atsiras ir servisas. Jei namuose reguliariai plauname grindis- kuo blogesni ventiliacijos kanalai? Tuo labiau, kad toli gražu ne kasdien to reikia- net jei šviežio oro samprata nenumato bent jau grubaus filtravimo...

Nikvik. Jei ieškote atsakymų- gal būt verta į rekuperacinę paprasčiausiai žvilgtelėti kiek iš kito taško (sudaryti alternatyvią priežasties/pasekmės seką), bei sistemą palyginti su alternatyvomis:
1. Niekur nepabėgsime nuo akivaizdaus fakto: kuo labiau brangs kuras- tuo sandaresnės ir geriau apšiltintos „душегубк'ės“ bus statomos. Jau šiandien jos- kaip čia pasakius... Jei jau sutariame (tikiuosi), kad be ventiliacijos toks būstas nėra tinkamas gyventi net ir pačiam sveikiausiam žmogui- belieka tik pasirinkti ventiliacijos variantą.
2. Įrengimo ir eksploatavimo kaštais mechaninė ventiliacija čia pasirodys mažiausiai patrauklia. Tačiau laikomės prielaidos, kad mylite save ir savo šeimą, ir pasirinkimą lems mechaninės ventiliacijos pagrindinis privalumas: ji vienintelė pajėgi užtikrinti, kad į patalpas būtų patiekta reikiamas kiekis šviežio oro. Ne tik šviežio- bet dar ir apvalyto tiek, kad kad oras patalpose visada bus švaresnis nei už lango... Taipogi tikiuosi neprieštarausite nuomonei, kad kiek pridusęs, pelėsio sporų ir visų be išimties apdailos medžiagų išskiriamo „turto“ prisodrintas oras nėra kuo tai sveikesnis už reguliariai atnaujinamą? Ventiliuoti skersvėjais? O ką darysite, kai už lango spustelės -30°C? Savo namus paversite kondensato gamybos/pelėsio dauginimo cechu? Iš to seka, kad ant svarstyklių dedate Jūsų vaikų sveikatą ir kelis tūkstančius Lt. Ką rinksitės? Net ir žinodama, kad investicija į mechaninę ventiliaciją niekada neatsipirks? Kaip ir į visus be išimties laidą su kištuku turinčius ir kokį tai specifinį poreikį tenkinančius prietaisus namuose: šaldytuvą, TV, kompiuterį ir t.t. Ar diskutuosime klausymą „Kuo Jūsų vaikams TV naudingesnis už šviežią orą“? Ar diskutuosime klausymą „Keliomis tabletėmis mechaniškai ventiliuojama aplinka Jūsų vaikams bus sveikesnė nei kiek pridususi“?
3. Belieka tik pasvarstymai dėl dar vienos dėžės namuose- iki rekuperacinės beliko tik vienas žingsnis (tiksliau- keli tūkstančiai Lt). Kadangi kalbame tik apie kelis tūkstančius kainuojančią skardinę dėžę- atsipirkimas bus tikrai ne 30 metų. Net ir ne 10 metų- jei teisingai suvesime visas sąlygas (nepamirštant ir pirmame punkte paminėtų). Ištraukus iš konteksto, vien šildymo sezono metu rekuperacinės sutaupytos kWh gal ir atrodo nelabai įspūdingai. Tačiau:
* Kartais vasarą norisi patalpas atvėsinti- kas su šia užduotimi susitvarkys geriau nei rekuperacinė?
* Nepamirškime apie „stebuklingą vamzdį“, kuris gerokai pakoreguoja visas sąlygas skaičiavimams. Kad tas vamzdis iš tikro stebuklingas- įvertinsite kai lauke spustelės šaltis, ar plieks karštis.
* Kiek mėnesių išsiversite nekurdami katilo šildymo sezono metu? O jei į sistemą pajungti saulės kolektoriai?
* Kiek kainuos rekuperacinės atsisakymas, jei Pasyviam namui bandysite išspausti tuos „15 kWh/m² per metus“: papildomai šiltinsite, keisite stiklo paketus?
* Be to, yra dar toks dalykas, kaip „Maksimaliai sveikas ir komfortiškas mikroklimatas patalpose“. Gal tai ir skonio reikalas, bet jei to sieksite- kaip išsiversite be rekuperacinės, kuri vienintelė tokia „pigi devyndarbė“ tarp visų kitų alternatyvų?
Priminsiu: visi išvardinti ir neišvardyti malonumai kainuos keliais tūkstančiais Lt, kuriuos pagal durną įprotį konvertuosiu į pora m² sumažintą namo kvadratūrą planuojančiam statybas...
Ar dar reikia ilgalaikės multicentrinės nepriklausomų sertifikuotų centrų ir medicinos ekspertų pravestos studijos ir sąmatos su Ingridos Šimonytės parašu?

P.S. Nepamenu tiksliai, kiek moksliukai yra paskaičiavę žmogaus vidutinį amžių (berods virš 120 metų) jei šis nenuodytų savęs maistu, saugotų savo aplinką, kiek daugiau judėtų ir t.t. Deja, bet mechaninė rekuperacinė ventiliacija leidžia padėti tik vieną varnelę ilgame sąraše. Vis tik: centas prie cento...