Vedinimas nuosavame name - 2

sugalvojau dar viena mita tautai, kodel rekuperatoriaus nereikia Lietuvoje vaikai turi persirgti raudoniuke, vejaraupiais, gelta ir dar velnei zino kuom, o pvz airijoje, gal yra ir daugiau tokiu saliu, vaikai turi persirgti miningitu tai rekuperatorius yra tikras blogis, nes namie nebebutu salcio, bei skersveju kaip kad atverus langus

lyginant su naturalia ventiliacija - istraukimas per stoga, padavimas uz radiatoriaus..

teisingai apskaiciavus - veiks neka blogiau uz priverstine ventiliacija..

o galima ir priverstine padaryti - be rekuperacijos..

ir lieka tik islaidu klausimas.. kada atsipirks papildomi tukstanciai? Gal galyte pateikti kokiu konkreciu skaiciavimu? 5 val per para - 600 kubu - 3000 kubu oro.. vid lauko temp STR kiek ten ? +6? tai kiek isleks silumos i ora per sezona be rekuperacijos ir kiek grazins rekuperatorius?

Nu ir aš parašysiu. Jeigu lauke -20, namie +20, tai kur dingsta drėgmė kuri susidarys? Rekuperatoriuje? Padarytas drenažas ir ji pasišalins? Netgi mašinose su kondicionieriais atsitinka taip, kad vedinimo kanaluose atsiranda visokie pelėsiai ir reikia kanalus chemijos pagalba valyti. O kaip rekuperacineje sistemoje?

Jei teko matyti rekuperatoriuose su plokšteliniu šilumokaičiu yra toks vamzdelis kondensato nuvedimui. Vat ten visa drėgmė ir dingsta.
Papildyta:


Nesunku prisimesti.
Oro kiekis m3 x 1,2 x temperatūrų skirtumas (tvid - tiš) = reikalingas šilumos kiekis orui pašildyti nuo tiš iki tvid. (čia grubi formulė)
Tada primeti koks tavo rekuperatoriaus efektyvumas %, padaugini ir gauni.
Čia irgi grubiai, nevertinant visų kitų veiksnių ir procesų.

Čia reikia papildyti: plokšteliniu metaliniu šilumokaičiu. Jei šilumokatis iš celuliozes, tai kondensato nebuna.
Papildyta:


O kas čia per tvid ir tiš.? ir iš kur tas koeficientas 1.2?

Dekui uz atsakyma is anksto.

Lauke -20 o patalpoje +20, rekupo naudingumas 80% tai esant patalpos oro drėgmei virš 10% nori nenori drėgmė išsiskiria.

tvid - patalpos temperatūra
tiš - lauko temperatūra
1,2 - oro tankis

Pamiršau oro kiekį padalinti iš 3600

<Jei teko matyti rekuperatoriuose su plokšteliniu šilumokaičiu yra toks vamzdelis kondensato nuvedimui. Vat ten visa drėgmė ir dingsta.>


Tai mašinose irgi yra drenažo vamzdelis, bet vistiek susiduriama su pelėsių, gribelių problemomis vėdinimo kanaluose. Mašinoje išvalyti gana paprasta, o name?

jei vėdinimo sistemoje neįrengtas šaldymas, o žiemą oras į patalpas tiekiamas jau pašildytas bent jau iki 16oC kaloriferio ar rekuperatoriaus pagalba, tai jokia drėgmė ortakiuose nesusidaro.

Iš esmės tai galima daryti įvairiais būdais ir vieni bus tikslesni, kiti grubesni, bet norint tiksliai nustatyti sąnaudų skirtumą reikia labai tikslių duomenų: pastato atitvarų šiluminė varža, šildymos sitemos šilumos šaltinio techniniai parametrai ir eksploatacijos sąnaudos ir t.t. Be to abejoju, kad apsiribojant vien skaičiavimais, tegu ir labai detaliais bei tiksliais butų galima labai tikslų rezultatą gauti, todėl net nenoriu pradėti to daryti, ar tuo labiau veltis į gręsiančius ginčus. Esmė tame, kad tyrimai šia tema yra daryti ir ne vienas šaltinis teigia, kad vėdinant patalpas per langus (vėdinant per orlaides sienose šilumos nuostoliai yra faktiškai tie patys, nes tai tas pats natūralus gravitacinis vėdinimas) šilumos nuostoliai sudaro vidutiniškai 20 procentų. Naudojant pažangių technologijų rekuperatorių beveik visa šiluma lieka patalpoje. Tuo remiantis ir galima skaičiuoti kiek sutaupysite ir per kiek laiko rekuperacinė sistema atsipirks skaičiauojant tiesioginį ekonominį efektą. Esmė tame, kad ji tikrai atsipirks - klausimas tik per kiek ir tai jau priklauso nuo konkretaus namo.

Kitas dalykas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį, kad skirtumas tarp kokybiškų orlaidžių įrengimo kainos ir rekuperacinės sistemos įrengimo kainos matuojamas ne dešimtimis tūkstančių, o daugiausiai keliais tūkstančiais (jei naudosit kokybiskas orlaides, tai skirtumas apskritai gali sudaryti vos kelis šimtus). Taigi tikrai siūlau pamąstyti ar verta tokiu abejotinu būdu "taupyti".

Ir vėlgi aš noriu dar kartą pabrėžti, kad jokiu būdu nesakau, jog orlaidžių įrengimas sienose yra netinkamas, nenaudotinas jokiais atvejais ar panašiai. Aš manau, kad tai tikrai geras sprendimas statant pavyzdžiui daugiabučius namus. Taip yra todėl, kad rekuperacines sistemas, taip pat kaip ir autonominį butų šildymą bei panašias sistemas rįžtasi diegti retas NT investuotojas. Tačiau individualioje statyboje aš esu didelis rekuperacinių vėdinimo sistemų šalininkas, nes tikrai nematau lygiaverčių alternatyvų.

tai skaiciu nebus..

Skaičiai turi tokią bjaurią savybę - mėgsta draugauti su kitais skaičiais . Jei nėra išeitinių duomenų skaičiavimui tai nėra ir skaičių, o kaip ir sakiau, tuos išeitinius duomenis nėra taip parasta surinkti ir įvertinti. Tuo labiau, kad ir paklausimas yra gana abstraktus ir daugiau retorinis. Na o burti "iš lempos" ir "plauti smegenis", kaip čia mane jau bandė kaltinti, tikrai nematau prasmes.

Kita vertus visada mielai padedu žmonėms tikrai besidomintiems vėdinimos sitema. Galiu padėti pasiskaičiuoti preliminarią sąmatą, pasirengti darbinį brėžinuką, pakonsultuoti. O turėdamas tokius duomenis kiekvienas žmogus gali lyginti, vertinti ir pats susirasti priimtiniausią sprendimą.

Kaban, juk taip mėgsti pagal save pasiskaičiuot... Duota formulė tikrai nėra teisinga
Pasikartosiu STR-e +6C vidutinės šildymo temperatūros nėra, Prie tokios temperatūros šildymo sezono trukmė ilgėja, štai vėl netikslumai ir nesusipratimai.
jei 3000m3/h tai ir delta t 20C tai reikės 20kW. dauginam iš šildymo sezono trukmės 210d gausim 4200kW tiek jums reikės kad tiekimo sistema į patalpas paduotų +20C. jei rekupas su 90proc efektyvumu, tai elektriniai tenai arba šildymo sistema turės kompensuoti 420kW.