mes dovanojom tokias skrynutes, maas kurias as pati nudekupaavau, i jas idejome po pora mazuciu baltu bateliu, ir priedejome zodziu apie gyvenima kelia izingznius kazka tokio...nu tokio labai sentimentalaus ir labai asmenisko...
liko labai patenkinti, nes tai buvo dovana nuosirdi kuriai ideta daug sirdies silumos
atmenu kad rsaaiu kazkaip taip...
mes nenukrentam is dangaus ir nieatsirandam su rasa, mus uzaugina ir ispuoseleja mylincios ir geros tevu rankos.
ir nors dar vakar dovanojom jums pirma sypsena, zengeme netvirtus pirmus zingsnius ir tareme pirmus zodzius, siandiens supranbtam kad vaikyste prabego mazuciais zingniais pasellusiai greitai..nors dar patys jauciame esantys dideli vaikai, bet zengeme tvirtu svarankisku zingzniu kurdami svao seima....ar akkaip, panasiai dievazi nebepamenu