"Pyktis ir pavydas eina greta. Nuolatinis pavydas atveda iki begalinio pykčio, taip kyla ir karai". [Oskaras Vaildas]
"Jeigu uzdarysite duris visoms klaidoms, tiesa liks uz duru...."
Penkeriu vaikas be jokio gailescio trauko vabalo kojytes, nes jam TIK IDOMU. Gailescio dar nesupranta, jis ateina su patirtimi.
Man nereikia pilkų žmonių. Jie neįdomūs ir vienodi. Man nereikia žmonių, kurie neturi ką pasakyti ir visuomet pokalbį pradeda fraze: Labas. Kaip sekasi? Tarsi jiems rūpėtų. Man nereikia žmonių, kurie yra normalūs ir įprasti. Man nereikia žmonių, kurie visuomet pritaria daugumai ir niekuomet nedaro nieko neįprasto. Man nereikia normalių žmonių. Normalūs žmonės gyvena normaliuose namuose, daro normalius dalykus ir dirba normalius darbus. Normalius žmones galima sutalpinti į rėmus. Nes jie yra tipiški. Juos galima apibūdinti vienu žodžiu : blondinė, mergišius, skustagalvis. Man reikia kitokų žmonių. Tokių, kuriuos sunku apibūdinti. Jie nepaprasti, nes jie kitokie. Jie nebijo išsiskirti, nebijo būti savimi ir save išreikšti. Jie nelaiko savęs savyje. Jų neįsprausi į dėžę su užrašo iš vieno žodžio. Jų nepažinsi per vieną dieną. Tokių žmonių man reikia.
QUOTE(floridija @ 2009 11 27, 23:44)
"Yra legenda apie pauksti, kuris gieda tiktai viena vieninteli karta gyvenime, bet graziau nei kas kitas sioje zemeje. Palikes lizda, jis leidziasi ieskoti erskeciu krumo ir neturi ramybes tol, kol suranda. Tada pragysta tarp dygiu saku ir spausdamasis krutine prie ilgiausio, astriausio spyglio, persiveria sirdi. Mirties akimirka, uzmirses viska, jis gieda taip, kad jam neprilygsta nei vieversys, nei lakstingala. Nepaprasta jo giesme, vienintele gyvenime, ir uz ja atiduodama gyvybe. Taciau visas pasaulis klausosi nusciuves ir Dievas sypso danguje. Nes tai, kas geriausia, atitenka per didziausias kancias. Bent taip sako legenda."
Koalina Makalou "Erskeciu pauksciai"
Koalina Makalou "Erskeciu pauksciai"
Labai patiko šita knyga ir šitie žodžiai
Girdyk karvę nors ir kakava, vis vien neišmelši šokolado 
.
J.S.Lecas
o kas tau sakė, kad turi būti laimingas?
R.Gavelis
Vakarais, kai pulkai naktinių drugelių skrenda į mano žvakę, vis mąstau: o ką daryt, kad į šviesą veržtųsi ir žmogus?
Padegu tėvo dvartą.
Ir šit jau lekia su naktinėm pižamom smagūs kaimynai...
Yra žmoguje tie šviesieji pradai! Tik reikia mokėt juos pažadint.
J.Erlickas
. J.S.Lecas
o kas tau sakė, kad turi būti laimingas?
R.Gavelis
Vakarais, kai pulkai naktinių drugelių skrenda į mano žvakę, vis mąstau: o ką daryt, kad į šviesą veržtųsi ir žmogus?
Padegu tėvo dvartą.
Ir šit jau lekia su naktinėm pižamom smagūs kaimynai...
Yra žmoguje tie šviesieji pradai! Tik reikia mokėt juos pažadint.
J.Erlickas
QUOTE(gyvenu gerai @ 2009 11 28, 15:30)
Vakarais, kai pulkai naktinių drugelių skrenda į mano žvakę, vis mąstau: o ką daryt, kad į šviesą veržtųsi ir žmogus?
Padegu tėvo dvartą.
Ir šit jau lekia su naktinėm pižamom smagūs kaimynai...
Yra žmoguje tie šviesieji pradai! Tik reikia mokėt juos pažadint.
J.Erlickas
Padegu tėvo dvartą.
Ir šit jau lekia su naktinėm pižamom smagūs kaimynai...
Yra žmoguje tie šviesieji pradai! Tik reikia mokėt juos pažadint.
J.Erlickas
Dievinu šį rašytoją. Gal pasikartos, bet parašysiu dar vieną jo mintį.
"Praeina meilė - lieka pagarba. Bet su gerbiamu žmogumi tai negali krėsti visų tų kvailysčių Užtat ir vėl ieškom tų, kurių negerbiam "
J. Erlickas
QUOTE(Mable @ 2009 11 28, 16:09)
Man irgi jis labai patinka
. Įmesiu dar keletą 
Tuščios viltys
Praėjo žiema... Ir pavasaris praeis...
Ateis ir praeis vasara... Paskui ruduo..
Galvoju: ir ko jie čia valkiojasi?
Kliūtys kelyje
Žiemą, žvelgdamas pro langą, vis jaudinuos, kad žmonės gali nenueit, kur reikia.
Štai ponas, klampojantis per gilų sniegą, toks panašus į kolūkietį.
Moteris, stumianti automobilį, - visai kaip tarybinė.
Žiema labai kenkia Lietuvos įvaizdžiui.
Grožio kontūrai
Tyli naktis... Tamsiam danguj spindi šaltos žvaigždės...
Kas man iš to?
Įlendu į krosnį ir tupiu.
Vakare tu pakuri krosnį. Rūkdamas, rėkdamas rėplioju aukštyn. Išlendu pro kamino skylę - koksai dangaus gražumas!
Bet kiek reikia iškentėt, kad tai įvertintum!
Spinduliai
Pavasario naktimis mėgstu padeginėt kaimynų trobesius.
Daugelis žolę degina... Vabalėliai taigi visai nekalti. Apie žmones to nepasakysi. Kitas gal ir susimąstys...
Ir nauda, ir pramoga.
QUOTE(gyvenu gerai @ 2009 11 28, 18:47)
Man irgi jis labai patinka . Įmesiu dar keletą
Tuščios viltys
Praėjo žiema... Ir pavasaris praeis...
Ateis ir praeis vasara... Paskui ruduo..
Galvoju: ir ko jie čia valkiojasi?
Kliūtys kelyje
Žiemą, žvelgdamas pro langą, vis jaudinuos, kad žmonės gali nenueit, kur reikia.
Štai ponas, klampojantis per gilų sniegą, toks panašus į kolūkietį.
Moteris, stumianti automobilį, - visai kaip tarybinė.
Žiema labai kenkia Lietuvos įvaizdžiui.
Grožio kontūrai
Tyli naktis... Tamsiam danguj spindi šaltos žvaigždės...
Kas man iš to?
Įlendu į krosnį ir tupiu.
Vakare tu pakuri krosnį. Rūkdamas, rėkdamas rėplioju aukštyn. Išlendu pro kamino skylę - koksai dangaus gražumas!
Bet kiek reikia iškentėt, kad tai įvertintum!
Spinduliai
Pavasario naktimis mėgstu padeginėt kaimynų trobesius.
Daugelis žolę degina... Vabalėliai taigi visai nekalti. Apie žmones to nepasakysi. Kitas gal ir susimąstys...
Ir nauda, ir pramoga.
. Įmesiu dar keletą Tuščios viltys
Praėjo žiema... Ir pavasaris praeis...
Ateis ir praeis vasara... Paskui ruduo..
Galvoju: ir ko jie čia valkiojasi?
Kliūtys kelyje
Žiemą, žvelgdamas pro langą, vis jaudinuos, kad žmonės gali nenueit, kur reikia.
Štai ponas, klampojantis per gilų sniegą, toks panašus į kolūkietį.
Moteris, stumianti automobilį, - visai kaip tarybinė.
Žiema labai kenkia Lietuvos įvaizdžiui.
Grožio kontūrai
Tyli naktis... Tamsiam danguj spindi šaltos žvaigždės...
Kas man iš to?
Įlendu į krosnį ir tupiu.
Vakare tu pakuri krosnį. Rūkdamas, rėkdamas rėplioju aukštyn. Išlendu pro kamino skylę - koksai dangaus gražumas!
Bet kiek reikia iškentėt, kad tai įvertintum!
Spinduliai
Pavasario naktimis mėgstu padeginėt kaimynų trobesius.
Daugelis žolę degina... Vabalėliai taigi visai nekalti. Apie žmones to nepasakysi. Kitas gal ir susimąstys...
Ir nauda, ir pramoga.
labai grazu
Paukščių takas-mylinčių širdžių sūpuoklės. Tačiau vieniša mylinti širdis niekada nepakils į tenai.
Gyvenimas - tarsi saldainiu dėžutė, niekada nežinai, koki paimsi.
QUOTE(Pingvinukas @ 2009 11 28, 11:27)
man ir patiko, bet dar reikėjo ir pabaigą pacituoti
nes tik tada šie žodžiai įgauna dar gilesnę prasmę
"Prisiminti tuščią širdį-neįmanoma.Ji niekada tuščia nebuvo. "
"Mes visi renkames gyvenimo kelia - kuo norime buti, su kuo bendrauti, kur praleisti laika. Bet daznai tenka permastyti vertybes, kai pamatome, jog praejo daug laiko, o mes vis dar stovime toje pacioje baloje."
"Mes visi renkames gyvenimo kelia - kuo norime buti, su kuo bendrauti, kur praleisti laika. Bet daznai tenka permastyti vertybes, kai pamatome, jog praejo daug laiko, o mes vis dar stovime toje pacioje baloje."
Paslaptis- tai lyg paukštis narvelyje, ji vis veržiasi i laisvę
iš vaikystės įstrige žodžiai
iš vaikystės įstrige žodžiai
Viskas pigu, ką galima sutvarkyti už pinigus. E. M. Remarkas
