Dienos sentencijos, gražios, pamokančios.8 tema

Fermerio sodyboje žaidė keletas šuniukų, kuriuos jis norėjo parduoti.
Surašęs skelbimą, kad parduodami 4 šuniukai, ėmėsi kalti jį prie sodybos tvoros.
Bekaldamas paskutinę vinį, fermeris pajuto kažin ką nedrąsiai
timptelint jo kelnių klešnę. Nukreipė žvilgsnį žemyn -
tiesiai jam į akis žvelgė berniukas.
"Pone," - pasakė jis. "Aš noriu pirkti vieną iš jūsų šuniukų".
"Na," - atitarė fermeris, šluostydamas varvant prakaitą, - "šie
šuniukai gerų tėvų ir nemažai kainuoja"...
Akimirkai berniukas nuleido galvą...
Tuomet kažin ką sumanęs kyštelėjo ranką gilyn į kišenę ir ištraukęs
pilną saują smulkių monetų ištiesė fermeriui:
"Turiu trisdešimt devynis centus. Ar tiek užteks, kad galėčiau
apžiūrėti šuniukus".
"Žinoma, " -  linktelėjo fermeris ir švilptelėjo. "Šen, Doli!" - pašaukė jis.
Iš būdos linksmai išsiropštė Doli ir sekama keturių pūkuotų kamuoliukų,
nurisnojo link šeimininko.
Mažylis prisispaudė veideliu prie tvoros. Akutės žibėjo džiaugsmu.
Šuniukams sugužėjus artyn, berniukas pastebėjo kažin ką brazdant būdoje.
Lėtai išsiropštė dar vienas pūkų kamuoliukas. Tik šis buvo pastebimai mažesnis.
Išvirtęs iš būdos kažin kaip keistai keberiodamasis šunytis iš visų
jėgų stengėsi pasivyti savo gentainius...
"Aš noriu šito," - užtikrintai šunyčio pusėn nukreipė pirštuką berniukas.
Fermeris pasilenkė prie berniuko - "Sūneli, tu juk nenori šito šunyčio.
Jis niekada negalės su tavim bėgioti ir žaisti kaip šie kiti šuniukai".
Berniukas žengtelėjo tolyn nuo tvoros ir pasilenkęs kilstelėjo plačią
kelnių klešnę aukštyn.
Abipus kojytės styrojo plieniniai strypai, tvirtai prisriegti prie
specialaus bato.
Žvelgdamas fermeriui į akis berniukas paaiškino:
"Matote, pone, aš ir pats negaliu labai greitai bėgioti - o jam
reikia, kad kas nors suprastų..."
Sudrėkusiomis akimis fermeris linktelėjo ir pakėlė nuo žemės mažiausią šunytį.
Rūpestingai apglėbęs, perkėlė jį į berniuko glėbį.
"O kiek kainuos?" - susirūpino berniukas.
"Nieko," - brūkštelėjo ranka išdavikę ašarą fermeris, - "Meilė neturi kainos..."

Pasaulis pilnas žmonių, kuriems reikia, kad kas nors suprastų...

Ryškiausi pokyčiai po vaikų gimimo yra šie:

-Vaikų klegesys tampa tavo namų muzikiniu fonu.
-Didžiausia svajonė - išsimiegoti.
-Pradedi pastebėti visas nėščias moteris ir mažus vaikus. (Kur jie buvo anksčiau?)
-Knygų lentynas papildo naujausios knygos apie vaikų auklėjimą.
-Namų interjeras įgauna naują tendenciją - žaislai, žaisliukai...ar yra nors viena vieta namuose be jų?
-Pusryčiai - 15 val. tapo įprastu reiškiniu.
-Pradedi suprasti teletabius. Jie tau netgi patinka.
-Įgauni sugebėjimą užmigti vos padėjus galvą. Dažnai šalia vaiko. Su drabužiais.
-Žurnalus moterims pakeičia žurnalai vaikams ir apie vaikus.
-Šlubuoja atmintis: nebeprisimeni, kada paskutinį kartą buvai kine/teatre ar restorane be vaikų.
-Iš kitos pusės lavėja matematikos įgūdžiai - žinai vaiko kiekvieną priaugtą gramą ir centimetrą.
-Tapai visavertės mitybos eksperte (nori, kad vaikas gautų kuo daugiau vitaminų).
-Tapai medicinos eksperte - žinai ką ir kuo gydyti, dar ir draugei patarsi, susirgus jos vaikui.
-Tačiau auklėjimo ekspertės įgūdžiai greitai išgaruoja. Taip lengva būdavo auklėti svetimus vaikus.
-Pradedi suprasti, ką norėjo pasakyti tėvai: „Kai turėsi savo vaikų, mus suprasi". Tėvai buvo teisūs.
-Atsiskleidžia mamos neįtikėtinos kūrybinės galios - kaip kitaip surengsi smagią šventę ar paįvairinsi paprastą dieną?
-Susidraugauji su visomis kiemo moterimis, kurios augina vaikus.
-Kūnas irgi keičiasi: tampi panaši į pop muzikos karalienę - Madoną (matėte jos rankų raumenis?).
-Tavo smegenys dirba kaip interneto paieškos sistema Google. Per dieną iškyla šimtai klausimų: Kodėl nemiega? Per ilgai miega? Nevalgo? Kodėl visą dieną valgė? Kodėl neramus? Kada iškelti į kitą kambarį? ir panašūs klausimai.
-Padidėjo mano širdis. Nežinojau, kad taip beprotiškai mylėsiu savo vaikus.

Dažnai likimas laukia tame kelyje - kurio vengi.
****
Gyvenimas nieko neduoda nemokamai, ir viskam, ką atneša likimas, slapta yra nustatya kaina.

Stefanas Cveigas
****
Stebuklas visada yra kažkur arti nevilties.

Erichas Marija Remarkas