Dienos sentencijos, gražios, pamokančios.8 tema

Nesmerkite vedusio vyro, kuris nuolat žiopso į kitas moteris, nes jam viskas atleistina. Nevilties apimtas jis nežino ką daro.

Nežadinkite manyje žvėries. Jis ir taip neišsimiega .

Muzika yra toks dalykas, kuris gali visai pakeisti žmogui nuotaiką. Muzika ir vynas! Abu sutrauko mūsų vidines grandines.

Labai gražu ir teisinga

Aš gera lovoje, galiu miegot nors ir visą parą

Tarp žmonių gyvenk taip, lyg Dievas tave matytų. Kalbėk su Dievu taip, lyg žmonės tave girdėtų.

Seneka

****

Gyvenimo trumpumo mes negauname, o pasidarome jį patys.

Seneka

****

Pasaulį paliksim lygiai tokį pat kvailą ir bjaurų, kokį radome į jį atėję.

Volteras

Pasiskolinsiu

Do not walk in front of me I may not follow; do not walk behind me I may not lead; walk beside me and just be my friend... (Albert Camus)

Žmogus visą gyvenimą praleidžia tikėdamasis ir miršta dar turėdamas vilties.

Volteras





Prašom

Fermerio sodyboje žaidė keletas šuniukų, kuriuos jis norėjo parduoti.
Surašęs skelbimą, kad parduodami 4 šuniukai, ėmėsi kalti jį prie sodybos tvoros.
Bekaldamas paskutinę vinį, fermeris pajuto kažin ką nedrąsiai
timptelint jo kelnių klešnę. Nukreipė žvilgsnį žemyn -
tiesiai jam į akis žvelgė berniukas.
"Pone," - pasakė jis. "Aš noriu pirkti vieną iš jūsų šuniukų".
"Na," - atitarė fermeris, šluostydamas varvant prakaitą, - "šie
šuniukai gerų tėvų ir nemažai kainuoja"...
Akimirkai berniukas nuleido galvą...
Tuomet kažin ką sumanęs kyštelėjo ranką gilyn į kišenę ir ištraukęs
pilną saują smulkių monetų ištiesė fermeriui:
"Turiu trisdešimt devynis centus. Ar tiek užteks, kad galėčiau
apžiūrėti šuniukus".
"Žinoma, " - linktelėjo fermeris ir švilptelėjo. "Šen, Doli!" - pašaukė jis.
Iš būdos linksmai išsiropštė Doli ir sekama keturių pūkuotų kamuoliukų,
nurisnojo link šeimininko.
Mažylis prisispaudė veideliu prie tvoros. Akutės žibėjo džiaugsmu.
Šuniukams sugužėjus artyn, berniukas pastebėjo kažin ką brazdant būdoje.
Lėtai išsiropštė dar vienas pūkų kamuoliukas. Tik šis buvo pastebimai mažesnis.
Išvirtęs iš būdos kažin kaip keistai keberiodamasis šunytis iš visų
jėgų stengėsi pasivyti savo gentainius...
"Aš noriu šito," - užtikrintai šunyčio pusėn nukreipė pirštuką berniukas.
Fermeris pasilenkė prie berniuko - "Sūneli, tu juk nenori šito šunyčio.
Jis niekada negalės su tavim bėgioti ir žaisti kaip šie kiti šuniukai".
Berniukas žengtelėjo tolyn nuo tvoros ir pasilenkęs kilstelėjo plačią
kelnių klešnę aukštyn.
Abipus kojytės styrojo plieniniai strypai, tvirtai prisriegti prie
specialaus bato.
Žvelgdamas fermeriui į akis berniukas paaiškino:
"Matote, pone, aš ir pats negaliu labai greitai bėgioti - o jam
reikia, kad kas nors suprastų..."
Sudrėkusiomis akimis fermeris linktelėjo ir pakėlė nuo žemės mažiausią šunytį.
Rūpestingai apglėbęs, perkėlė jį į berniuko glėbį.
"O kiek kainuos?" - susirūpino berniukas.
"Nieko," - brūkštelėjo ranka išdavikę ašarą fermeris, - "Meilė neturi kainos..."

Pasaulis pilnas žmonių, kuriems reikia, kad kas nors suprastų...

Labai gražu , net kažkaip susigraudinau

Čia iš kur?