sumazino ir edp ir lubas ir pacias ismokas, edp ir lubos paliete ir kitas soc. grupes, bet nei vienos grupes neturincios teises gauti kitu draudziamuju pajamu, nepaliete taip stipriai, plius tai laikinos ismokos ir nekompensuojamos.... is esmes ikelsiu kreipimasi i DG kuris buvo issiustas nuo NAMS tikiuosi autoriu kolektyvas nesupyks (nezinau ar tai galutine redakcija), manau dizioji dalis argumentu ten pateikti
'Lietuvos Respublikos Seimas 2009 12 09 d. priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą (toliau Įstatymas). Asociacija Nacionalinis aktyvių mamų sambūris (toliau NAMS) įdėmiai stebėjo ir aktyviai dalyvavo šio Įstatymo priėmimo procesuose, tačiau į daugelį NAMS pasiūlymų nebuvo atsižvelgta, o paskutinis mėginimas Seimo nariams parodyti Įstatymo ydingumą ir galimą prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai nesulaukė dėmesio.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų skaičiavimo tvarka ekonominio sunkmečio laikotarpiu iki priimant Įstatymą jau buvo pakeista tris kartus. Nesibaigiantys motinystės išmokas reglamentuojančių teisės aktų kaitaliojimai, chaotiškas papildomų taupymo būdų ieškojimas motinystės(tėvystės) išmokų sąskaita, tik pasibaigus (ar net nepasibaigus) vienam išmokų mažinimo etapui, liudija, kad Vyriausybės bei Seimo darbas yra neadekvatus jų siekiams efektyviam krizės įveikimo plano sukūrimui ir įgyvendinimui. Tokiais veiksmais nepaisoma teisinio apibrėžtumo principo, keliama nuolatinė įtampa visuose visuomenės sluoksniuose, mažinamas pasitikėjimas Valstybe ir jos teisine sistema.
Norėtume atkreipti Jūsų Ekscelencijos dėmesį į akivaizdžius žemiau pateikiamus Įstatymo trūkumus:
Dėl Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir 3 straipsnio.
1. Įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi ir 3 straipsniu, atsižvelgiant į 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinta Vyriausybės teisė leidžiant teisės aktus keisti minimalias ir maksimalias socialinio draudimo išmokų ribas, atitinkamai pačius išmokų dydžius asmenims jau po to kai jie įgyja teisę į atitinkamo dydžio išmokas. Iki Įstatymo priėmimo einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio pasikeitimas įtakodavo tik naujai skiriamų pašalpų dydį. Paskirtų ir mokamų socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimas kiekvieną kartą Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį neatitinka teisinio apibrėžtumo principo reikalavimų, kadangi pašalpų gavėjai nėra apsaugomi nuo tolimesnio pakartotinio šių išmokų mažėjimo, jiems nesudaroma galimybė tinkamai jam pasirengti. Be to, tokiu teisiniu reguliavimu Vyriausybei suteikiama teisė savo sprendimu, be įstatymų leidėjo įsikišimo, riboti konstitucines nuosavybės teises. Nustačius tokį teisinį reguliavimą maksimalių motinystės (tėvystės) pašalpų gavėjų gaunamos pašalpos, tikėtina, bus mažinamos keletą kartų per motinystės (tėvystės) atostogų laikotarpį, netenkant gan žymios jau paskirtos pašalpos dalies (jau nuo 2010 m. sausio 1 d. pakeitus draudžiamųjų pajamų dydį maksimalių motinystės( tėvystės) pašalpų gavėjų gaunamos pašalpos sumažėtų apytiksliai 22 procentais, o jei draudžiamosios pajamos būtų mažinamos pakartotinai nepasibaigus motinystės (tėvystės) atostogoms, būtent šios asmenų grupės pašalpos vėl būtų mažinamos didžiausiu procentu, ir galėtų pasiekti ir 40 50 procentų ribą), tuo pažeidžiant proporcingumo principo reikalavimus. Kita vertus, mažiausių pašalpų gavėjų interesai Įstatymu taip pat nėra apsaugoti, kadangi tiek paties ribinio dydžio nustatymas, tiek jo keitimo galimybė Įstatymu palikta visiškai priklausoma nuo Vyriausybės valios.
2. Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis taikoma ir motinystės išmokoms, avansu išmokamoms už visą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį. Šių atostogų metu sumažėjus einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms, susidarys permokos motinoms už laikotarpį nuo draudžiamųjų pajamų pasikeitimo iki jų nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kurias reikės grąžinti. Tokiu būdu išbalansuojamas šeimos biudžetas, keliama bereikalinga įtampa kūdikio besilaukiančiai moteriai, mažinamas pasitikėjimas teisiniu saugumu Valstybėje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta manome, kad teisinis reguliavimas įtvirtinantis Vyriausybės teisę poįstatyminiu aktu riboti jau paskirtas ir mokamas socialinio draudimo išmokas, taip pat nustatyti ir keisti ribinius išmokų dydžius, tikėtinai prieštarauja Konstitucijai.
Dėl Įstatymo 10 straipsnio.
1. Įstatymo 10 straipsnio 1-3 dalimi įteisintas ne tik naujai skiriamų bet ir jau paskirtų ir mokamų motinystės (tėvystės) pašalpų mažinimas nuo 2010 m. liepos 1 d. Šis mažinimas, atsižvelgiant į keičiamą einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, sieks iki 37 % pirmaisiais ir iki 48 % antraisiais vaiko priežiūros metais (priedas Nr. 1).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybei tenka pareiga vykdyt tuos turtinio pobūdžio įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė įstatymu nustatydama tokį reguliavimą, pagal kurį asmuo, atitinkantis įstatymo nustatytas sąlygas, įgyja teisę į tam tikrą [išmoką]. Taigi asmuo, kuris atitinka įstatymo nustatytas sąlygas [išmokai] gauti ir kuriam ši [išmoka] paskirta ir mokama, turi teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką, t.y. teisę į nuosavybę. Pagal Konstitucijos 23 straipsnį ši teisė turi būti saugoma ir ginama.(LR Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimas)
Europos žmogaus teisių teismo ir Konstitucinio Teismo praktikoje suformuotos šios nuosavybės teisių ribojimo sąlygos: teisėtumas, būtinumas ir proporcingumas. Teisių ribojimas (pvz. susidarius sunkiai ekonominei ir finansinei situacijai valstybėje keičiant valstybės prisiimtų finansinių įsipareigojimų, susijusių su pašalpų bei kitų išmokų apskaičiavimu ir mokėjimu, teisinį reguliavimą) bus teisėtas tik jei naudojamos priemonės bus proporcingos (adekvačios) siekiamam tikslui, t.y. bus išlaikyta visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra bei nebus paneigta pati teisės esmė: Atsižvelgiant į motinystės išmokų gavėjų (ypač gaunančių didžiausias išmokas) skaičių, tai, kad motinystės išmokos yra laikino pobūdžio ir biudžeto taupymas šioje konkrečioje situacijoje labai nedidelis, manome, kad jau paskirtų motinystės(tėvystės) pašalpų mažinimas Įstatymu nebuvo būtinas, o atsižvelgiant į jau paskirtų išmokų mažėjimo procentą ir neproporcingas. Kadangi motinystės (tėvystės) pašalpų gavėjai negali gauti kitų draudžiamųjų pajamų, toks pašalpų mažinimas juos palies ypač skaudžiai ir taip apribos galimybę vaikui augti su motina/tėvu Akivaizdu, kad dėl tokių priemonių taikymo visuomenės gaunama nauda neadekvati konkretaus asmens ir jo šeimos , tarp jų mažamečių vaikų, patiriamai žalai.
Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad jeigu pertvarkant socialinių garantijų sistemą ar atskirų socialinių garantijų struktūrą yra sumažinama socialinių garantijų apimtis, juo labiau, jeigu tam tikrų socialinių garantijų nebelieka, turi būti nustatytas teisingas patirtų praradimų kompensavimo asmenims, kuriems tokios socialinės garantijos buvo pagrįstai nustatytos, mechanizmas. (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimas). Motinystės(tėvystės) išmokos, priešingai nei kitos išmokos, nėra tęstinės. Šių išmokų dalies praradimo neįmanomos kompensuoti per jų mokėjimo laikotarpį, didinant bazinius dydžius kaip kad yra ir nedarbingumo ar ligos išmokų atveju. Tai dar kartą patvirtina, kad motinystės išmokų mažinimas šią teisę jau įgijusiems asmenims pažeidžia šių asmenų nuosavybės teises ir teisėtumo principo reikalavimus,
2. Keturių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (75 procentų keturių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų) ribos taikymas visų motinystės(tėvystės) išmokų atžvilgiu nėra suderinamas su Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, įtvirtinančia apdraustojo teisę dviejų ir daugiau vaikų gimimo atveju gauti padidintą pašalpą (pašalpa didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių: gimus dvynukams 2 kartus, gimus trynukams 3 kartus ir t.t.). Pagal Įstatymo 10 straipsnio nuostatas tokioms padidintoms (padvigubintoms, patrigubintoms ir t.t.) pašalpoms taikoma ta pati keturių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (75 procentų keturių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų) riba kaip ir vieno vaiko susilaukusio ir jo priežiūros atostogose esančio tėvo (motinos) pašalpai. Tokiu būdu Įstatymo 10 straipsnio nuostatomis apskritai paneigiama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme įtvirtinta (ir iki Įstatymo įsigaliojimo įgyta) apdraustojo teisė į dvigubo, trigubo ir t.t. dydžio pašalpą. Pažymėtina, kad dėl įstatymų tarpusavio nesuderinamumo, tėvai, kurie teisę į motinystės(tėvystės) išmokas, mokamas dvynukų ar trynukų priežiūros atostogose esantiems asmenims, įgis nuo 2010 m. liepos 1 d., priešingai nei tie kurie šią teisę bus įgiję iki tol, turės teisę į dvigubų ar trigubų lubų dydžio išmokas.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, prašome Jūsų, Gerbiama Prezidente, nepasirašyti Seimo priimto įstatymo.'
, lenkiu galva. Viskas teisingai ir aiskiai isdestyta. Gaila, kad valdziai tai ne motais
Pagal ju idiotiskus istatymus, vis mazinant draudziamasias pajamas ir peskaiciuojant jau paskirtas ismokas, pastoviai liktumem skolingi valstybei. Nu gi visiska nesamone
