Geoterminis šildymas - 6

Pasyvus namas turi buti ne 2, bet tris kartus šiltesnis. Standartiškai, apsidraudžiant, Kaunui nuostoliai skaičiuojami prie delta t=43laipsniai, -23 lauke ir +20 viduje. Abejoju ar dabartinis namas yra sandarus - tai dar viena vieta, kur jūsų nuostoliai atsilieka, ne tik dėl varžos. Ir trečias klausimas kaip vėdinatės - čia irgi galima ženkliai taupyti. Taip gaunasi trys kartai šiltesnis. Todėl negalima tik varžą dauginti iš dviejų ir tikėtis kad nuostoliai mažės atitinkamai.
PN nepastovumas nėra aktualus. PN atjungus šildymą, be pritekėjimų temperatura patalpose neturi kristi daugiau nei 1C per parą. Jūs vis išėjot iš namų, grįžot po paros ir radote laipsniu vėsesnį orą - negi tai problema?
Papildyta:


Kad jau pasikuklinot su žmogiškaja šiluma Paliuko pateiktuose duomenyse visi skaičiai triženkliai, kai kuriomis sąlygomis net keturženkliai
Su elektra negaliu sutikt, kad du trečdalai virs šiluma. PN turi nors ir laisvą, bet apynasrį elektrai - 120kWh/m2, todėl Iljičiaus lemputėmis šildytis nepavyks. Pastebėjot kaip Veikmė giriasi pliusiukų skaičiumi prie A klasės elektros prietaisų?
Pats nežinau kaip skaičiuojami pritekėjimai, kol kas remiuosi Pagyvenus praktika. Todėl tikiuosi ~1.5kW. Jūsų skaičiavime taip supynta kWh ir kW kad sunkiai suprantu...kad ir paskutiniai skaičiai: tikriausiai 15-16kWh padalinam iš 24 ir gaunam galią 0.65kW?
Papildyta:


Skaičiai skiriasi dėl nuostolių - jau minėjau kodėl, ir dėl pritekėjimų. Nors 0.7kW vs 1.5kW nėra didelis skirtumas, bet finale su nuostoliais skaičiai skiriasi ~ 2.5karto, čia elektra ~1000Lt vs ~2600Lt.
Iš to ir reziumė visai ne blizgantis Sunku pasakyti, kuris klystam, jūs dar galit skaičiuot, man beliko patikrinti praktikoje

Investicijos: 1m2 sienos pilnai 260-270lt be apdailos, turiu R9.2. Langai ~16000, paketas R2 bet finale dėl rėmų kris iki R1.5 su trupučiu, čia ~31m2. Stogas R11.9, sunku suskaičiuot kiek litu, bet tikrai ne dešimtim štukyčių. Todėl drąsiai aukoju "pakastinius" 30.000 Nieko įspūdingo neišleidau.
Kaip darosi madinga pabaigti postą: beje Veikmė deklaruoja, kad paskutinis PN yra tik 7?% brangesnis nei standartinis, jei kalbam apie dėžutę tai tuos procentus pavertus litais 30.000 nepasieksim.

Jau aptarėm vėdinimo temoj, nesikartosiu, kam įdomu ten užmes akį. 360m3/h yra švaistūniškas vėdinimas. Bandžiau pagooglinti, bet greitai nepavyko, pažadu po trečiadienio pargrįžęs namo įmesiu danų rekomendacijas - išsaugotos namų kompe.
Teisingai pastebėjote, kad vėdinimas PN yra labai svarbu, kodėl? Todėl, kad prarandamas natūralus, per kiauras sienas, ir tenka daryti mechaninį. Jums nepatiks - danai su vokiečiais nerekomenduoja jūsų mėgiamo rotacinio rekupo dėl ne pilnai atskirtų oro srautų.

Jūsų pasiūlymas viską suskaičiuoti yra labai teisingas. Tai padarius ir aiškėja, kad pritekėjimai ir yra visa esmė. Jei tikėsime, kad pritekėjimai sudaro 1,5 kWh, tai per šildymo sezoną (6 mėn) susidaro 6480 kWh. Tokiu atveju papildomai investavę į standartinį namą "supasyvinimą" ir sumažinę jo metinį šildymo poreikį nuo 20000 iki 10000 kWh bei atėmę pritekėjimus gausime 3520 kWh.
Tačiau jei kaip sakote tiek elektros pasyviam namui naudoti nelabai padoru, tai mano paskaičiuotus pritekėjimus reikėtų dar pamažinti tarkim iki 0,5 kWh. Ir metinis pasyvaus namo šildymo poreikis padidėtų iki (10 000 - 1173) 8827 kWh per metus.
Mano supratimu tai esminis skirtumas. Pirmu atveju šildymui galima drąsiai rinktis elektrą, antru reikia galvoti apie kažkokią kitą šildymo sistemą.
Gero darbelio man uždavėte su Pagyvenusios pritekėjimų skaičiavimais. Labai nelegvai pavyko rasti, nes tema kaip ir ištrinta, rodo tik per paiešką, tačiau vėlgi tik dalį žinutės. Iš tos info kurią pavyko rasti susidarė įspūdis, kad pateikti skaičiai buvo labai apytiksliai, beto pateikti visai kitu tikslu. Kita vertus nežinau dėl kokių priežasčių Pagyvenusios namas pagal aprašymą yra kaip kuklus standartas, tačiau ji teigia, kad dujų sunaudoja 2 kartus mažiau už standartinį namą. EVOY bandė aiškintis kaip čia gaunasi, bet kaip supratau nelabai sėkmingai. Todėl būtų tikslingiau remtis kokiu nors patikimesniu šaltiniu.
Žinoma geriausia viską parodys jūsų realūs matavimai. Tačiau tokiems dideliems pritekėjimams turėtų būti ir koks nors realus teorinis paaiškinimas.
Nevisai sutinku, kad jums liko tik praktikoje įsitikinti. Šilumos šaltinio dar nepasistatėte. Tikrai būtų verta viską gerai suskaičiuoti. Juk dar nevėlu užuot pirkus elektrinį katilą ir didelio ploto saulės kolektorių suderintą žiemai, investuoti į brangesnį ir ekonomiškesnį šilumos šaltinį, o saulės kolektorius palikti karšto vandens ruošimui vasarą. Saulės kolektorius 11,12 ir 01 mėnesiais jums surinks apie 20 -30 kWh per mėnesį ir net šilto vandens ruošimui turėsite naudoti elektrą. Siulau bent paskaičiuoti tokį variantą.

Čia dar kiek info. Mano namas statytas prieš 4 metus, vėdinamas rekuperatoriumi.
Žmogaus išskiriama šiluma anot Paliuko iki 100 W, pagal STR 70 W. Reikia vertinti, kad žmogus namie būna ne visas 24 h per parą.
Čia naudinga nuoroda šilumos nuostolių ir pritekėjimų skaičiavimui.
Skaiciavimas

Saulės kolektorių turėjau dabartiniame name, seną, gal 8m plokščiajį, netinkamai sumontuotą, bet vis tiek pusę metų dvi šeimas aprūpindavo karštu vandeniu. Dabartiniai vakuuminiai bus žymiai efektyvesni, teisingai sumontuoti, todėl tikrai juos turėsiu, neina net kalba "reikia - nereikia". O kad jie brangūs tai mitas, 5000 už 4.8kW, ką galite nupirkti siurblių sortimente už tokius pinigus? Nebent dujinį...
Elektrinis šildytuvas irgi kapeikas kainuoja, keli šimtai litų paaukot eksperimentui nebėda. Todėl kol kas vis dar noriu eksperimentuoti
STR senai netikiu, kažkokie biurokratai jį ruošė, STR ir realybė dažnai prasilenkia. Todėl linkstu į vakarietišką standartą, kur teko matyti žmogų spinduliuojantį 500W o ne 70W, tai labiau panašu į Paliuko pateiktus - dar vienas akmenėlis į STR daržą.
Kad vėdinatės rekuperatorium yra labai pagirtina, bet nieko nepasako apie namo sandarumą, kas prieš 4m statant kaži ar buvo prioritetas...gal dar tiek pat prarandate per infiltracijas? Čia tik spėju, realiai tik door test'as gali atsakyti...

Žinutės neberadau, bet bandau prisiminti. Ten skaičiavimai buvo mano „prognozė“ priestatui, paremta einamo mėnesio dujų sąnaudom ir šilumos nuėmimu name (pagal srautą ir temperatūras). Prognozavau prasisukti su 9000 kWh priestato šildymui per metus. Kadangi momentinės sąnaudos gan stipriai skyrėsi nuo grubiai paskaičiuotų pagal priestato atitvarų varžas, aš skirtumą nurašiau skaičiavimo klaidom. „Pritekėjimams“ juos Vilienė pats nusprendė priskaičiuoti, neprisiimu atsakomybės, jei jo šeimynai teks vieną žiemą intensyviau pabėgioti namuos tuos pritekėjimus generuojant, bet bus ramesni išsidūkę

Kadangi šildymo sezonas baigtas, galima ir "viščiukus suskaičiuoti".
Mes turim 63 kv. butą senam dvibučiame name ir per nešildomą tambūrą bei sandėliuką su rūsiu (viso 23 kv.) prie jo prijungtą 192 kv. šildomo ploto priestatą. Priestatas šildomas nuo senam bute esančios dujinės kolonėlės, trasa 15 m ilgio vamzdžiai (7 m per nešildomą tambūrą ir sandėliuką, paguldyti ant rūsio perdengimo) izoliuoti 2,5 cm storio polipropileno įmaute.

Šiemet šildėme seną butą ir naują priestatą visą sezoną. Dujų sąnaudos nuo 2010-05-01 iki 2011-04-30 yra 2380 m3, arba 22134 kWh (pagal metodiką iš gamtinių dujų eina apie 9,3 kWh/m3).

Karštam vandeniui ir seno namo šildymui atminusuoju 1100 m3 dujų (remiuosi ankstesnių metų, kol dar nešildėm priestato ir jame negyvenom, dujų sąnaudomis nuo 2007-05-01 iki 2008-04-30 sunaudota 1120 m3; nuo 2008-05-01 iki 2009-04-30 sunaudota 1060 m3). Tiesa, būtent šitas minusavimas kliuvo evoy, kaip "nepatikimas". Tada priestato šildymui ir nuostoliams nešildomose patalpose lieka apie 1300 m3. Visu trečdaliu daugiau nei 9000 kWh arba 970 m3, "prognozuoti" pagal rudens mėnesių momentines sąnaudas . Labai gaila, kad pagal dujų sąnaudas niekaip negaliu paskaičiuoti nuostolių perdavime per nešildomas patalpas. O jie tikrai yra – šią žiemą temperatūra „nešildomose“ patalpose taip ir nenukrito žemiau 0, sandėliuke išlaikiau obuolius nepridengtus niekuo.

Bet net ir visus 1300 m3, arba 12090 kWh paskyrus priestato šildymui, gaunasi 63 kWh/m2 per metus, arba 2,8 kW vidutinė galia per šildymo sezoną, jei šildymo sezoną imam 6 mėnesių. Kaip standartui su natūralia ventiliacija sakyčiau normaliai, bet iki pasyvaus dar trūksta 6 kartus

Šie skaičiukai pagal dujų sąnaudas gaunasi beveik dvigubai mažesni, nei aš suskaičiavau reikalingą projektinę šildymo galią pagal STR‘ą. Vilienė tai priskyrė pritekėjimams, aš – STR‘o „atsargos koeficientams“ ir savo klaidoms.
Bet po to atsitiktinai susidūriau su straipsniuku, kur sako, kad tai visgi STR‘o metodikos „atsarga“, taupymas ir pritekėjimai. Straipsniukas neilgas, jei kam įdomu .

Labai jums pritariu, kad nepasitikite STR. Aš tiesą pasakius dar labiau nepasitikiu įvairiais leidėjais, atradėjais ir pardavėjais. Dažniausia jie turi vienokių ar kitokių interesų ir stengiasi apmulkinti paprastą žmogelį. Todėl viena vertus reikia pačiam išsiaiškinti, kita vertus įvairius šaltinius kelis kartus patikrinti. Na dar galima pasitikėti žmonėmis kurie daro sau ir neturi tikslo pudrinti smegenų.
Kaip jau minėjau man ši problema labai svarbi ir atrodo esmininė. Jei nieko prieš paimkime pavyzdžiu jūsų namą.
Jūsų minėtoje diskusijoje su Pagyvenusia, radau jūsų pateiktą jūsų namo šilumos nuostolių skaičiuoklę prie delta t 43. Šilumos nuotoliai gaunasi 3,7 kWh. (Bet čia jūs tikriausia pamiršote įvertinti rekuperatoriaus darbą). Perskaičiavau kas gautusi prie delta t 20, kadangi tokia yra vidutinė šildymo sezono temperatūra. Šilumos nuostoliai tokiu atveju gaunasi 1,5 kWh (jau įvertinus rekuperatorių). Per šešis mėnesius susidaro 6480 kWh. Čia be pritekėjimų.
Pasyvus namas V temoje, 25 puslapyje netyčia užtikau jūsų nurodytą grafiką iš kurio matosi PN metiniai šilumos praradimai ir gavimai. Čia nurodoma, kad vidiniai pritekėjimai yra apie 10 kWh/kvm. Jūsų namo atveju tai būtų 1600 kwh per metus. Dar reikia sudėti saulės pritekėjimus. Jie per 30 kv langų sudarys 13,5 kwh per 11, 12, 01 mėn. Ir 31,5 kWh 10 ir 02 mėn. Tarkim 6 šildymo sezono mėnesį pritekėjimai bus didesni ir sudarys 75 kWh. Viso per 6 mėn gausime apie 180 kWh. Bet kuriuo atveju pritekėjimai iš saulės žiemos mėnesiais Lietuvoje pakankamai nereikšmingi. Tuo galima įsitikinti ir iš gudrussildymas.lt pateikiamo monitoringo. Atėmę šiuos pritekėjimus 6480 - 1600 - 180 gausime 4700 kWh per metus. Elektra po 0,4 cnt 1880 lt. Gavosi tik du kartus daugiau už optimistinį variantą. Jei skaičiavimai teisingi manau tikrai netragedija pasišildyti ir elektra. Bus labai įdomu pamatyti realius matavimus.
Manau, kad mūsų skaičiavimuose toks skirtumas susidaro tik dėl vieno dalyko saulės pritekėjimų. Austrijoje ar Vokietijoje matyt šis skaičius gerokai didesnis.
Laikantis tradicijų citata iš KTU mokslininkų atliktų Veikmės namo stebėjimų:
"Bendros energijos sąnaudos visoms pirmojo lietuviško pasyvaus namo reikmėms per keturis šalčiausius mėnesius sudarė 49,7 kWh/m², nors karštas vanduo buvo ruošiamas ne tik kondensaciniu katilu, bet ir elektriniu boileriu." Tai yra apie 10 000 kWh per keturis žienos mėnesius. Tarkim 800 kwh (4 mėn x 200) pavirto šviesa, atliko mechaninį darbą ir šiluma nevirto. Vistiek lieka 9200 kWh (2300 kWh per mėn). Šis skaičius sakyčiau gana pagrįstas, nes viena buvo daromi gana rimti stebėjimai, antra Veikmei jis yra labai nenaudingas. Jis gana tiksliai parodo, kad standartinį namą apšiltinus ir užsandarinus pagal PN reikalavimus šilumos nuostoliai sumažėtų apie du kartus. Norint geresnio rezultato reikia ieškoti papildomų priemonių.

Tada man kyla labai didelis klausimas, kur ten pasyvumas tame veikmės name. Mano standartas pagal atitvarų šiltinimą ir langus priestatas plius gerokai pagyvenęs tarpukario medinukas gruodį-kovą (šiais metais pagal sąnaudas kovą ėmė šiek tiek daugiau, nei lapkritį) ėmė po 60,5 kWh/m2 : elektra 1400 kWh, dujos (460+400+350+300)*9,3 = 14043 kWh, viso 15443 kWh į 255 kv.
Jau pradedu nekantrauti laukdama Vilienės skaičių. Visgi man norisi tikėti, kad pas jį skaičiukai bus arčiau jo paties prognozių, o ne veikmės faktų. Panašu, kad arba Veikmės pasirinktos technologijos visiškai neracionalios statant pasyvų namą, arba pridarė jie ten visokių neapgalvotų brokų.

Na čia tik studentės darbas, nereikėtų labai pasitikėti nežinant kokį pažymį gavo.
Didžiausia bėda tyrimo objektas.
Kokie ten daugiabutyje šalčio tiltai nei jis iš vis nešiltintas. Daugiabučiame name žmonės gyvena kompaktiškiau ir pritekėjimai turi didesnę įtaką. Dar vieną galimą paklaidą pamini ir pati autorė- žmonės gyvenantys mažame miestelyje ir greičiausia gaunantys mažas pajamas, labai tikėtina, kad yra linkę taupyti ir kažin ar palaiko 20 - 21 laipsnį patalpose. Kaip suskaičiuoti daugiabutyje vėdinimo nuostolius, jei sudėjus plastikinius langus ten vėdinimas labai sumažėja.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad mes su jumis naudojame "supaprastintą" STR metodiką - neskaičiuojame šalčio tiltų ir infirtracijos. Vistik tai labai gerai iliustruoja kaip nelengva realiai suskaičiuoti šildymo išlaidas.

Jūsų gauti rezultatai tikrai įspūdingi. Jūsų šildymo išlaidos du kartus mažesnės nei mano panašaus standartinio namo su rekuperatorium, bei tokios pat kaip veikmės pirmojo Lietuvoje pasyvaus namo. Logiškai mąstant tam turėtų būti kokia nors priežastis. Patikslinkime keletą detalių. Ar gyvenote visą šildymo sezoną, kokia vidaus temparatūra buvo palaikoma, koks maždaug langų plotas, ar nėra dar kokio nors šilumos šaltinio?

Ten santrauka konferencijai skirto straipsnio. Juos tikrina tie, kur į bendraautorius rašosi save. Savu laiku ir rašiau, ir tikrinau O iš esmės pagal tyrimo objektą sprendžiant, tai ant tų duomenų ne vienas darbas bus paruoštas.


Šildėm visą šildymo sezoną. Laikom namuos 18-20 laipsniu (termometrai 1,5 m nuo šildomų grindų sukabinti). Papildomas šilumos šaltinis yra (bus) krosnelė. Šiais metais nenaudojom, nes malkų neturėjom.

Nuo Veikmės atsiliekam. Manau atsilikimas dar padidėtų, jei sulygintume temperatūras. Įtariu pas mus 1-2 laipsniais žemesnė palaikoma. O iki pasyvaus standarto (10 kWh/m2) tai oi kaip toli.

Tokių sąnaudų pagrindimo nereikia toli ieškoti.
Žema temperatūra (ir ji saviregulaicijos principu keičiasi tarp 18-20, žemesnė būna prie žemesnės išorės temperatūros);
Grindinis šildymas visam name, maksimaliai efektyvus ir tolygus šilumos paskirstymas (pas mus nėra balansinių vožtuvų ant kolektoriaus, visi kontūrai vienodo ilgio);
Greitas reagavimas į pritekėjimus (reguliuojama pagal grįžtamo vandens temeratūrą, jautri analoginė Heimeier pamaišymo galva);
Šilumos iš pritekėjimų "perskirstymas" (siurblys dirba nuolat, be jokių stabdymų; jeigu tik grįžta šiltesnis vanduo, uždaromas padavimas iš talpos ir termofikatas užsukamas per visą namą, taip šilumą iš pietinės pusės pernešant į šiaurinę);
Sandarumas (langus patys visus apipūtėm ir užklijavom hidroazoliacinę montavimo juostą; iš vidaus papildomai šiltinom ekovata; tose vietose, kur po termovizijos matėsi stiprūs nesandarumai apėjom su makrofleksu visus tarpeliu prieš pučiant ekovatą);
"Pasyvaus" lygį atitinkantis vėdinimas. Nors rekuperatoriaus mes nedarėm, bet oro kiekius skaičiavau ir "klepsius" pritekėjimui montavom pagal pasyvaus standartus - 4 asmenys po 30 m3, viso 120 m3/val. namui.

Pražiopsojau, kad nurodėte tik 4 mėnesių sąnaudas. Čia greičiausia bus dalis neatitikimo.
Gal dar galėtumėte nurodyti dujų ir elektros sąnaudas per visus metus?

Dujų sąnaudos nuo 2010-05-01 iki 2011-04-30 yra 2380 m3;
Elektra nuo 2010-05-01 iki 2011-04-30 yra 4300 kWh.

Turiu prisipažinti, kad neprisimenu, ką tiksliai rašiau
Projektuojant suskaičiavo 3.7kW, pats lyg 3.4kW gavau - dabar jau jūsų turiu klausti Bet rekupą tikrai vertinau, analogiškai Pagyvenus pateiktiems. Trūko kantrybė skaičiuoti pagal STR, ten metodika tipo lb tiksli bet labai paini...
Esmė nekinta. Sulaukiam šalčių, pasimatuojam, pasidalinam ir žiūrim ką turim.
Kas man labiausiai nepatinka Veikmėj - sienų konstrukcija. Visiškai nepasitikiu vata, o kadangi sponsoriai vatiniai tai ir namai "vatiniai". Nežinau, kaip jiems ten su sandarumu sekas, savam tvariny tikiuosi geresnių rezultatų.
Vienas iš gyvų pvz - naujas tėvų namas, židiny sudegina tris pliauskas ir GKPistai verkia, kad paluby Taškentas, dirbt neįmanoma, čia kai lauke -15 buvo. Akivaizdu, kad poreikis labai nedidelis, nors ir šildomo tik 86m2. Dėl valdymo nebuvimo, perkaitinimo, židinys išmestas lauk, manau gailisi kad nepaklausė, kai įkyriai įrodinėjau kamino žala o ne naudą.