QUOTE(Vilienė @ 2011 05 12, 17:37)
Bet kurio pastato šildymo sistemos projektavimas prasideda nuo šilumos nuostolių. Susiskaičiuokite, atimkite pritekėjimus ir matysit kas liks. Aišku šaltinis turi būti bent su 25% atsarga. Kaip matėte iš mano apytikslių skaičiavimų, nieko įspūdingo, jei šildytis elektra tiesiogiai, tik iki 1000Lt per sezoną.
Dar momentas: yra taškas, kuriame diapazone nuo -23C iki +20C prasideda tikrasis šildymas, t.y. iki nuostolius dengia pritekėjimai, mano atveju tai ~ -4C, reiškia iki -4C aš be vargo išsiversiu be jokio papildomo šildymo, viską dengs pritekėjimai. Todėl darau išvadą, kad mano šildymo sezonas žymiai patrumpės, kas dar labiau padrąsina prieš tiesioginį šildymą elektra.
Su oriniais siurbliais bėda ta, kad jų šiluma brangsta tada kai jos labai reikia, kai stipriai atšala. Ką sako prekybininkai apie cop artejimą į 1: kiek LT buna dienų, kai laukia -20 ir žemiau? 6-7 per metus. Ar neišgyvensite tų kelių su paprastu tenu?
Viskas būtų ne taip blogai, jei siurbliai kainuotų tiek, kiek iš tikrųjų turi kainuoti - arti kondicionieriaus kainos, kad ir dvigubai.
Deja neviskas taip paprasta su tais skaičiavimais. Prisiminkite diskusiją dėl vėdinimo poreikio. Vieniems užtenka 30 m3/h žmogui, kitiems per valandą reikai pakeisti visą namo tūrį. Skirtumas 5 kartai. Arba žmogaus išskiriama šiluma. Vėl skirtumas 5 kartai. Labai sunku apskaičiuoti geresnio sandarumo ir šalčio tiltelių sumažėjimo poveikį.
Galėčiau paimti dabartinį savo 200 kvm namą. Sienos R-4, Stogo R-5, Langų U - 1 Šildymo poreikis prie 0 C - 5,4 kW; -10C - 8 kW, -20 C - 11 kW. Tarkim pasyvus toks namas būtų 2 kartus šiltesnis. Dar atimu 20 procentų, kad sumažinti namo plotą iki 160 kvm. Gautume šilumos poreikį prie 0 C - 2,16 kW; -10C - 3,2 kW, -20 C - 4,4 kW.
Su atsarga reikėtų bent 6 kW šilumos šlatinio.
Pritekėjimais aš nelabai drįstu pasikliauti dėl jų nepastovumo. Bendra pritekėjimų suma gal ir nemaža. Šviečiant saulei, ar smarkiai ką nors kepant gal ir visai nereikės kitų šildymo prietaisų. Tačiau mažai gaminant, pusei gyventojų išvykus kelioms dienoms ar pan. Pritekėjimų gali labai sumažėti.
Grubiai pritekėjimus galėtume paskaičiuoti maždaug taip,
Tarkim sunaudojame per dieną 15 kW elektros (450 kW per mėn) iš kurios 10 kW virsta šiluma. Žmogus išskiria 70W. Tarkim po 1 kW per parą (nevisa parą būna namie). Gauname 14 kW per parą. Per 20 kvm pietinių langų 11, 12 ir 01 mėn. vidutiniškai galėtų pritekėti 0,6 kW per dieną 10 ir 02 mėn 1,4 kW per dieną . Galėtų, nes dėl g faktoriaus per 2 kamerų langus pritekės tik pusė to kiekio. Kita bėda, kad 11, 12 ir 01 mėn Lietuvoje būna tik 30-45 saulėtos valandos. Reiškia tuos 9 saulės kW gausime per 5 - 6 dienas. Turint 40 kvm dviejų kamerų langų 11,12,01 mėnesiais galima tikėtis vidutiniškai 1,2 kw, o 10 ir 02 mėnesiais 2 kw per dieną. Viso gaunasi kuklūs 15 - 16 kw per parą, arba 0,65 kWh Nelabai randu iš kur dar galima tikėtis pritekėjimų.
Beja Lietuvoje nėra jau taip šalta kaip mums atrodo. Vidutinė šildymo sezono temperatūra yra apie 0, o šalčiausio mėnesio sausio -6 (pajūryje -2). Suskaičiavau, kad praėjusią žiemą Kaune buvo tik 144 valandos žemiau -15, o tų valandų temperatūros vidurkis apie -18. Praėjusią žiemą keturių šalčiausių mėnesių (11, 12, 01, 02) vidutinė temperatūra Kaune buvo -3,3.
Prie vidutinės šildymo sezono temperatūros, kuri yra apie 0 jūsų namo šilumos poreikis turėtų būti 1,7 kW. Reiškia, net ir turint mažesnius pritekėjimus (0,7 kW), vidutiniškai pakaktų 1 kW šildymui. Tiesa tokiu atveju šildymo išlaidas reikėtų skaičiuoti ne trim, bet šešiems mėnesiams. Gautume 4320 kW metams šildymui. Visgi manau, kad nesineriant iš kailio (tik šiltinimo ir langų pagalba) pavyks gauti 2,2 kW šilumos poreikį prie 0 temperatūros. Minusavę pritekėjimus gautume 6480 kW metams šildymui.
Na šie skaičiai kiek skiriasi nuo jūsų. Gali būti kad kažkur klystu - pataisykite. Manau, kad jūsų namas šiltesnis (pasyvesnis) dėl didesnių investicijų arba skirtingų skaičiavimų. Arba ir to ir to.
Reziumė
Investavę 30 000 į pasyvinimą. Turime metinį šilumos poreikį 6500 kW 160 kvm namui (7800 kW 200 kvm).
Šildantis elektra kainuotų 2600 lt (160 kvm) ir 3120 lt (200 kvm)
Maksimalus reikalingas šilumos šaltinio pajėjumas nemažiau 6 kW.
Koks šilumos šaltinis (ar jų kombinacija) efektyviausiai tokius poreikius tenkintų? Reikėtų atsižvelgti į investicijos dydį, šilumos kW kainą ir naudojimo patogumą.