Gražios mintys apie vaikus

Štai ką gauni augindamas vaiką...

1. Pavardės prątęsimą.

2. Dievo šmėkščiojimą kasdien.

3. Krizenimą po antklode kasnakt.

4. Meilės - daugiau nei tavo širdis gali sutalpinti.

5. Daug bučinių ir apsikabinimų.

6. Nesibaigiančią nuostabą dėl kalnų, skruzdėlių, debesų ir šiltų pyragėlių.

7. Ranką įsikibti (dažniausiai išteptą uogiene).

8. Kompaniją burbulų pūtimui, aitvarų leidimui, smėlio pilių statybai ir bėgimui per šaligatvį lyjant lietui.

9. Kažką, su kuo gali kvailai pasijuokti, nepriklausomai nuo to, ką tądien pasakė tavo bosas arba koks buvo akcijų kursas.

10. Teisę niekada nesuaugti.

11. Gali piešti pirštais, žaisti slėpynių, gaudyti jonvabalius ir tikėti, kad egzistuoja Kalėdų Senelis.

12. Tau nereikia teisintis, kad žiūri Pūkuotuko nuotykius šeštadienio rytais, eini į Disnėjaus filmus ir buri iš žvaigždžių.

13. Gali pasikabinti vaivorykščių, širdelių ir gėlyčių ant šaldytuvo durų.

14. Esi herojus, nes nukeli skraidančią lėkštę nuo stogo, nuimi dviračio ratus, kad ištrauktum įstrigusią skiedrą, pripildai baseiną, treniruoji futbolo komandą, kuri niekada nelaimi, bet visada gauna ledų po kiekvienos treniruotės.

15. Tu gauni teisę pirmas stebėti tokius istorinius įvykius kaip pirmas žingsnis, pirmas žodis, pirmas liemenukas, pirmas pasimatymas, pirmas kartas už vairo.

16. Tu tampi nemirtingas. Tu išaugini dar vieną šaką savo genealoginiame medyje ir, jei tau sekasi, daug šakelių, vadinamų anūkais.

17. Gauni psichologijos, mitybos, kriminalinės teisės, komunikacijos ir žmogiškojo seksualumo išsilavinimą tokį, kokio negali suteikti joks universitetas.

18. Savo vaiko akyse esi lyg Dievas.

19. Gauni nepalyginamą meilę.

20. Įgauni magiškos galios išbaidyti visus baubus ir siaubūnus iš po lovos, pagydyti sužeistą širdį, sutramdyti naktinį vakarėlį, padėti gyvenimo pamatus ir mylėti be galo, taigi vieną dieną...

Lygiai kaip tu, jie mylės savo vaikus, neskaičiuodami, kiek tai kainuoja

kiek daug gražių žodžių


Man labai patiko šie žodžiai, kuriais pasidalino .Vėja.
Tikiuosi ji nepyks, kad juos čia įkėliau


Trapi, lyg krištolo lašelis,
Lengva, lyg pūkas erdvėje,
Mažutis spurdantis spurgelis
Karštam likimo lopšyje
Sūpuoja begalinę viltį,
Kad žeme ši - dosni, gera,
Kad ne sušalti, o sušilti
Ji Dievo buvo sutverta.
Mažutis spurdantis spurgelis
Lopšy visus namus talpins,
Kur visos keturios kertelės
Į vieną kupstą susipins.
O laikas bėgs... Tik naktys ilgos
Užtruks lopšinės kelyje,
Dienas sukibusias ant smilgos
Liūliuos birželis savyje.
Sapnus globos mažutes elfės,
Sesutės pasakėlę seks,
O meilėj puoselėtos terpės
Pasaulyje visoms užteks.
Trapi, lengva, švelni, mažutė-
Brangiausia Dievo dovana
Atejusi į laiko būtį,
Kaip vasara tokia lengva.


Mamytės, gal kuri turite dar kokių palinkėjimų . Reikia parašyti į kūdikio knygelę palinkėjimą, bet nieko nesumąstau.
Nenoriu didelių eilėraščių, noriu gražių nuoširdžių žodžių ...

Gražūs nuoširdūs žodžiai parašomi iš savo širdies, o ne kažkieno padiktuojami.
O jei vistik reikia diktuoti, nepatingėk prašau perversti senąją temą.

Mama mane mokė GERBTI KITO DARBĄ:
- Jei susiruošėt vienas kitą pribaigti, tai eikit į lauką, aš ką tik grindis išploviau!
Mama mane mokė TIKĖTI DIEVU:
- Melskis, kad ta dėmė išsiplautų!
Mama mane mokė GALVOTI LOGIŠKAI:
- O todėl, kad aš taip pasakiau, va, kodėl!
Mama mane mokė GALVOTI APIE PASEKMES:- Jei išdribsi dabar per langą, tai į parduotuvę nesivesiu, taip ir žinok!
Mama man aiškino apie PRIEŽASTIES IR PASEKMĖS SANTYKĮ:
- Jei nenustosi bliauti, gausi per šikną!
Mama mane mokė, kad NĖRA NEĮMANOMŲ DALYKŲ:
- Užsičiaupk ir valgyk sriubą!
Mama man GRŪDINO IŠTVERMĘ:
- Kol nesuvalgysi, nuo stalo nesitrauksi!
Mama mane mokė NEPAVYDULIAUTI:
- Pasaulyje milijonai vaikų, kurie neturi tokių gerų tėvų, kaip tu!
Mama mane mokė DRĄSIAI ŽIŪRĖTI Į ATEITĮ:
- Na, palauk, aš su tavim dar namuose pakalbėsiu!
Mama mane mokė SKAITYTI KITO MINTIS:
- Apsivilk megztinį, aš žinau, kad tau šalta!
Mama mane ruošė SUAUGUSIŲ GYVENIMUI:
- Jei nevalgysi, niekada neužaugsi!
Mama mane mokė GENETIKOS PAGRINDŲ:
- Į ką tu atsigimei?! Visai kaip tėvas!

iS http://tonas.lt

DVI, nors nieko tinkamo man neparašei, bet AČIŪ už parodytą dėmesį . Ne visi yra tokie talentingi, kad galėtų gražiai tas mintis iš širdies surašyti į baltą popieriaus lapą...


O senoji temelė tikrai puiki, kaip ir ši .

BERNIUKAS IŠ INTERNATO

Nematė jisai niekad motinos savo,
Nors kaime už miesto gyvena jinai…
Jis vienas tylėjo, kai choras dainavo:
Jog „mes laimingiausi pasauly vaikai”.

Čia nieks neateidavo jo aplankyti,
Bet verkiant aš jo nemačiau niekados...
Sapnavos jam jūros, kraštai nematyti, -
Tačiau ir tenai jis nerado mamos.

Tą naktį rugsėjo, kai virš internato
Praskrido nematomas gervių būrys,
Jis verkė… Bet niekas tada nepamatė,
Kaip skrido su gervėmis jis…

/Juozas Erlickas/

visgi nepatinka man tokie eilėraščiai..nors tai nuoga tiesa, bet... liūdna tokius skaityti ..

Ir man nepatinka... Daug liūdnų yra, bet tokių nededu, nes tik ašaros rieda... Šitas kažkaip užstrigo

vaikai- gyvenimo geles.

Anksčiau būdavo dar toks tęsinys prie šito posakio Tad vyrai, dovanokime moterims gėles

arba
... parduodu sėklas

Arba .... Bet tegu jie zydi kieno kito sode