Išties turtingas žmogus yra tas, kurio vaikai bėga į ištiestas rankas, kai jos yra tuščios
Moketi brangiai reikia uz vaikus
kasdien nuo pat gimimo ir ilgai,
Mazylis niekada nebus pigus.
Naktim keliesi kol mazi vaikai,
Eini ziuret,ar miegas ju ramus,
Vis rupinies vaikais ir nerimauji,
Taciau uz tavo varga ir skausmus
Lemtis atseikeja palaimos pilna sauja.
Didziausias- turtas vaiko buciniai,
O rupesciai...jau pamirsti seniai.
Sveikinimas gimus mazyliui
Tebūna kasdienybė panaši į duoną,
Soti ir pilnavertė su kvapnia pluta.
Dosniai dalink žinių aruodą,
Kurį pasės tavo globojama karta
O kai, pavargęs nuo nedėkingumo,
Norėsi viską mesti, prisimink žodžius:
dėl tikslo daug turi iškęst sunkumų,
o tavo tikslas - AUGANTIS ŽMOGUS.
Tebūna kasdienybė panaši į duoną,
Soti ir pilnavertė su kvapnia pluta.
Dosniai dalink žinių aruodą,
Kurį pasės tavo globojama karta
O kai, pavargęs nuo nedėkingumo,
Norėsi viską mesti, prisimink žodžius:
dėl tikslo daug turi iškęst sunkumų,
o tavo tikslas - AUGANTIS ŽMOGUS.
Ta mamytė,
Ta mama
Susiraukia
Bardama.
Ir raukšlelių
Ant kaktos
Jai daugėja
Nuolatos.
Gal patrinti
Lapais mėtų,
Kad raukšlelių
Nedaugėtų?
Gal parnešti
Aspirino?
Gerą vaistą
Vytas žino:
Jei geri
Vaikučiai augs,
Mamos
Niekad
Nesirauks!
Ta mama
Susiraukia
Bardama.
Ir raukšlelių
Ant kaktos
Jai daugėja
Nuolatos.
Gal patrinti
Lapais mėtų,
Kad raukšlelių
Nedaugėtų?
Gal parnešti
Aspirino?
Gerą vaistą
Vytas žino:
Jei geri
Vaikučiai augs,
Mamos
Niekad
Nesirauks!
Tai mano eilės, skirtos vyresnėlei Katerinai... Parašiau, kai jai buvo 10 mėnesių.
Tu atėjai... Tu jau ESI...
Taip keista iš tiesų...
Atrodo Tavo šypsena
Atvėrė mums šioj Žemėj daug naujų spalvų.
Girdi, dukrelė? Tai balandis skrenda
Nešinąs laimės, meilės ir taikos.
Juk kalba žmonės: Kas daugiau praranda,
Tam Dievas gal daugiau paduos...
Dabar žinau, kad vaikas tai pasaulis,
Kuriam gyvena laimė ir viltis
Ir šviečia saulė... Ryški, ryški saulė,
Net tamsoje matau Tavo akis.
Akyse meilė, meilė šiam pasauliui,
Kuris gal ir nuvils, ir nepadės...
Bet Tu ESI ir aš meldžiuos, maldauju,
Kad meilė neapleistų Tavo širdies.
Aš myliu taip, kaip net nesitikėjau
Galėjusi mylėti kada nors
Ir ta gyvybė kuri prasidėjo
Padarė nemirtingais mus.
Gyvensim amžinai mes su tėveliu
Nes Tu ESI, gyvybė amžina!
Aš saugosiu Tave bet kokiam kelyje,
Aš busiu su Tavim visur ir visada.
Kai Tu pajusi, kad Tau trūksta oro,
Aš busiu oras, saugosiu Tave.
Kai Tu galvosi, kad nebėra kelio,
Aš busiu kelias, kuris nuves Tave.
Kai Tu patirsi kokį stiprų skausmą,
Aš busiu vaistas ir skausmai išnyks,
Kai Tu žinosi, kad jau daug prarasta,
Aš busiu atradimas ir viltis.
Tu atėjai ir Tu ESI...
Tu busi amžinai...
Ačiū Tau už tai...
/Natalja Istomina/
Tu atėjai... Tu jau ESI...
Taip keista iš tiesų...
Atrodo Tavo šypsena
Atvėrė mums šioj Žemėj daug naujų spalvų.
Girdi, dukrelė? Tai balandis skrenda
Nešinąs laimės, meilės ir taikos.
Juk kalba žmonės: Kas daugiau praranda,
Tam Dievas gal daugiau paduos...
Dabar žinau, kad vaikas tai pasaulis,
Kuriam gyvena laimė ir viltis
Ir šviečia saulė... Ryški, ryški saulė,
Net tamsoje matau Tavo akis.
Akyse meilė, meilė šiam pasauliui,
Kuris gal ir nuvils, ir nepadės...
Bet Tu ESI ir aš meldžiuos, maldauju,
Kad meilė neapleistų Tavo širdies.
Aš myliu taip, kaip net nesitikėjau
Galėjusi mylėti kada nors
Ir ta gyvybė kuri prasidėjo
Padarė nemirtingais mus.
Gyvensim amžinai mes su tėveliu
Nes Tu ESI, gyvybė amžina!
Aš saugosiu Tave bet kokiam kelyje,
Aš busiu su Tavim visur ir visada.
Kai Tu pajusi, kad Tau trūksta oro,
Aš busiu oras, saugosiu Tave.
Kai Tu galvosi, kad nebėra kelio,
Aš busiu kelias, kuris nuves Tave.
Kai Tu patirsi kokį stiprų skausmą,
Aš busiu vaistas ir skausmai išnyks,
Kai Tu žinosi, kad jau daug prarasta,
Aš busiu atradimas ir viltis.
Tu atėjai ir Tu ESI...
Tu busi amžinai...
Ačiū Tau už tai...
/Natalja Istomina/
Brangus Teveliai,
pasirinkau Jus,kad atejas padaryciau,Jusu gyvenima prasminga...nuspalvinciau kasdienybe,suvirpinciau Jusu sirdis...
Ismokyciau atsakomybes...sutvirtinciau tai ka praleidot pro pirstus...Tai mano norai!
Bet visu didziausias noras!...Saugokit mane!Sypsokites man!Rupinkites ir kiek viena diena MYLEKIT mane labiau ir labiau!
Jusu atsidavimas-mano dvasinis pagrindas.....
Jusu meile-mano ateitis.....
Papildyta:
Cia gal trupti is kito galo(teveliam)bet manau prasme siu zodziu labai gili,bent jau man
pasirinkau Jus,kad atejas padaryciau,Jusu gyvenima prasminga...nuspalvinciau kasdienybe,suvirpinciau Jusu sirdis...
Ismokyciau atsakomybes...sutvirtinciau tai ka praleidot pro pirstus...Tai mano norai!
Bet visu didziausias noras!...Saugokit mane!Sypsokites man!Rupinkites ir kiek viena diena MYLEKIT mane labiau ir labiau!
Jusu atsidavimas-mano dvasinis pagrindas.....
Jusu meile-mano ateitis.....
Papildyta:
Cia gal trupti is kito galo(teveliam)bet manau prasme siu zodziu labai gili,bent jau man
Gimusio vaiko siekiama, ieškoma, jis kaip žvaigždė, Šiaurės pašvaistė, energijos stulpas visatoje. O miręs vaikas - didelė neteisybė.
* * * * *
Kaip motina, sako, negali gyventi be kūdikio.
* * * * *
Sužinoti, ką turi daryti. Kiekvienas vaikas šitai gali duoti. Prasmės jausmą. Trapaus neišvengiamo judesio nuojautą, per mane ir tolyn, per jį, riedant didžiuliam ratui.
Iš Peter Høeg knygos "Panelės Smilos sniego jausmas"
* * * * *
Kaip motina, sako, negali gyventi be kūdikio.
* * * * *
Sužinoti, ką turi daryti. Kiekvienas vaikas šitai gali duoti. Prasmės jausmą. Trapaus neišvengiamo judesio nuojautą, per mane ir tolyn, per jį, riedant didžiuliam ratui.
Iš Peter Høeg knygos "Panelės Smilos sniego jausmas"
QUOTE(Pingvinukas @ 2010 03 10, 11:42)
Gimusio vaiko siekiama, ieškoma, jis kaip žvaigždė, Šiaurės pašvaistė, energijos stulpas visatoje. O miręs vaikas - didelė neteisybė.
* * * * *
Kaip motina, sako, negali gyventi be kūdikio.
* * * * *
Sužinoti, ką turi daryti. Kiekvienas vaikas šitai gali duoti. Prasmės jausmą. Trapaus neišvengiamo judesio nuojautą, per mane ir tolyn, per jį, riedant didžiuliam ratui.
Iš Peter Høeg knygos "Panelės Smilos sniego jausmas"
* * * * *
Kaip motina, sako, negali gyventi be kūdikio.
* * * * *
Sužinoti, ką turi daryti. Kiekvienas vaikas šitai gali duoti. Prasmės jausmą. Trapaus neišvengiamo judesio nuojautą, per mane ir tolyn, per jį, riedant didžiuliam ratui.
Iš Peter Høeg knygos "Panelės Smilos sniego jausmas"
sveikos mamytes,pas jus temukej buvau radus eilerasti mamai,kazkuri paraset gyvenanti uzsieni mamai ,as gyvenu ne lt o noriu ja pasveikintten labai grazus zodziai.kad prazydo darzeli geles toliau nepamenu bet lb grazus gal galit ikelt
Mažas Saulės spindulėlis
Nusiprausė atsikėles
Prausės jis lietaus lašu
Tuom kur kavo po lapu.
Nusiprauses nusipurto
Veida valo žiedeliu
Sako: - Ačiū tau gelyte
Begu dziuginti vaiku,
(kai dukros neidavo uzmigdyti bendrom jegom is visokiu nuotrupu sumeistravau )
Nusiprausė atsikėles
Prausės jis lietaus lašu
Tuom kur kavo po lapu.
Nusiprauses nusipurto
Veida valo žiedeliu
Sako: - Ačiū tau gelyte
Begu dziuginti vaiku,
(kai dukros neidavo uzmigdyti bendrom jegom is visokiu nuotrupu sumeistravau )
Tu gimei ir nušvito dangus
Ir nusitiesė ilgas kelias.
Jis audringas, kaip jūra bus,
Ženki drąsiai, maža dukrele.
Nesustodamos dienos bėgs,
Tu užaugsi graži ir protinga.
Tegu bėdos aplenkia tave,
Tegu džiaugsmo širdy nestinga.
Tegu tavo tėvelių rankos
Tave kelia aukštyn, į saulę.
Tegu tavo mažos rankelės
Apkabina visą pasaulį.
Čia mano kūryba, dukrai krikštynų proga 1997m.
Ir nusitiesė ilgas kelias.
Jis audringas, kaip jūra bus,
Ženki drąsiai, maža dukrele.
Nesustodamos dienos bėgs,
Tu užaugsi graži ir protinga.
Tegu bėdos aplenkia tave,
Tegu džiaugsmo širdy nestinga.
Tegu tavo tėvelių rankos
Tave kelia aukštyn, į saulę.
Tegu tavo mažos rankelės
Apkabina visą pasaulį.
Čia mano kūryba, dukrai krikštynų proga 1997m.
QUOTE(Burbuliuke2010 @ 2010 03 26, 08:46)
Ei, mamyte!..
Keliu plastikinę taurę už Tave ir už visas mamas, kurios sėdėjo per naktį su sergančiu vaiku ant rankų, o valydamos skranduko nepriimtus sumuštinius, gimtadienio tortą ir sultis sakė: "Viskas gerai, branguti, mamytė šalia".
Už mamas, kurios ištisą naktį vaikščiojo po namus su verkiančiu kūdikiu. Už visas mamas, kurios bėgo į parduotuvę su atpiltu pienuku plaukuose, pieno žymėmis ant palaidinės ir sauskelnėmis rankinėje. Už visas mamas, kurios kepė daugybę sausainių mokyklos žiburėliui ir siuvo naujametinius kostiumus. Ir už visas mamas, kurios to nedarė, nes dirbo, kad galėtų išmaitinti šeimą.
Už mamas, pagimdžiusias kūdikius, kurių niekada nepamatys. Ir už mamas, kurios priglaudė tuos kūdikius ir dovanojo jiems savo meilę. Už visas mamas, kurios žiūrėjo vaikų vaidinimus, koncertus ir varžybas, kad paklaustos vaikų: "Ar matei mane?", galėtų iš visos širdies pasakyti: "Be abejo, nė už ką nebūčiau praleidusi". Už visas mamas, kurios vaikui prekybos centre nukritus ant žemės ir verkiant dėl porcijos ledų, šaukė ant jo, o vėliau nekentė savęs, kad nesusivaldė. Už visas mamas, kurios savo atžaloms pasakojo, iš kur atsiranda vaikai. Ir už visas mamas, kurios norėjo, bet taip ir neišdrįso.
Už visas mamas, kurios ne vieną kartą tą patį vakarą skaitė pasakėlę prieš miegą. Ir skaitė dar kartą - "Dar tik vieną pasakėlę". Už visas mamas, kurios iki mokyklos mokė vaikus užsirišti batų raištelius. Ir už visas mamas, kurios vietoje to pasirinko kibukų užsegimus. Už visas mamas, kurios mokė sūnus gaminti valgį ir siūti, o dukteris būti drąsiomis ir stipriomis. Už visas mamas, kurios automatiškai pasuka galvą, kai minioje mažylį išgirsta šaukiant "Mama", net jei žino, kad jų vaikas yra namie arba suaugęs.
Kantrumas?
Paguoda?
Platūs klubai?
Sugebėjimas maitinti kūdikį, gaminti pietus ir siūti sagą į marškinius tuo pačiu metu? O gal tai jausmai? Gal tai skausmas, kurį jauti, kai matai savo vaiką išnykstantį minioje kitų vaikų, kai jis pirmą kartą eina į mokyklą? Troškimas nuvažiuoti ir apkabinti savo vaiką, kur jis bebūtų, išgirdus žinias apie gaisrą, avariją ar kitą nelaimę?
Už jaunas mamas, įsisukusias į sauskelnių keitimo rutiną ir bandančias rasti laisvą minutę pamiegoti. Ir už didelių vaikų mamas, kurios mokėsi ir vis dar mokosi paleisti.
Keliu plastikinę taurę už Tave ir už visas mamas, kurios sėdėjo per naktį su sergančiu vaiku ant rankų, o valydamos skranduko nepriimtus sumuštinius, gimtadienio tortą ir sultis sakė: "Viskas gerai, branguti, mamytė šalia".
Už mamas, kurios ištisą naktį vaikščiojo po namus su verkiančiu kūdikiu. Už visas mamas, kurios bėgo į parduotuvę su atpiltu pienuku plaukuose, pieno žymėmis ant palaidinės ir sauskelnėmis rankinėje. Už visas mamas, kurios kepė daugybę sausainių mokyklos žiburėliui ir siuvo naujametinius kostiumus. Ir už visas mamas, kurios to nedarė, nes dirbo, kad galėtų išmaitinti šeimą.
Už mamas, pagimdžiusias kūdikius, kurių niekada nepamatys. Ir už mamas, kurios priglaudė tuos kūdikius ir dovanojo jiems savo meilę. Už visas mamas, kurios žiūrėjo vaikų vaidinimus, koncertus ir varžybas, kad paklaustos vaikų: "Ar matei mane?", galėtų iš visos širdies pasakyti: "Be abejo, nė už ką nebūčiau praleidusi". Už visas mamas, kurios vaikui prekybos centre nukritus ant žemės ir verkiant dėl porcijos ledų, šaukė ant jo, o vėliau nekentė savęs, kad nesusivaldė. Už visas mamas, kurios savo atžaloms pasakojo, iš kur atsiranda vaikai. Ir už visas mamas, kurios norėjo, bet taip ir neišdrįso.
Už visas mamas, kurios ne vieną kartą tą patį vakarą skaitė pasakėlę prieš miegą. Ir skaitė dar kartą - "Dar tik vieną pasakėlę". Už visas mamas, kurios iki mokyklos mokė vaikus užsirišti batų raištelius. Ir už visas mamas, kurios vietoje to pasirinko kibukų užsegimus. Už visas mamas, kurios mokė sūnus gaminti valgį ir siūti, o dukteris būti drąsiomis ir stipriomis. Už visas mamas, kurios automatiškai pasuka galvą, kai minioje mažylį išgirsta šaukiant "Mama", net jei žino, kad jų vaikas yra namie arba suaugęs.
Kantrumas?
Paguoda?
Platūs klubai?
Sugebėjimas maitinti kūdikį, gaminti pietus ir siūti sagą į marškinius tuo pačiu metu? O gal tai jausmai? Gal tai skausmas, kurį jauti, kai matai savo vaiką išnykstantį minioje kitų vaikų, kai jis pirmą kartą eina į mokyklą? Troškimas nuvažiuoti ir apkabinti savo vaiką, kur jis bebūtų, išgirdus žinias apie gaisrą, avariją ar kitą nelaimę?
Už jaunas mamas, įsisukusias į sauskelnių keitimo rutiną ir bandančias rasti laisvą minutę pamiegoti. Ir už didelių vaikų mamas, kurios mokėsi ir vis dar mokosi paleisti.
angelas vardu Mama.
Labai seniai buvo vaikas, pasiruošęs gimti. Vieną dieną jis paklausė Dievo: - Kaip aš gyvensiu žemėje būdamas toks mažas ir bejėgis?
Dievas atsakė:
- Iš daugelio angelų, aš išsirinkau vieną tau. Ji lauks tavęs ir rūpinsis tavimi.
- Bet pasakykite man, čia Danguje, aš nieko kito nedarau kaip tik dainuoju ir šypsausi. To man pakanka, kad būčiau laimingas.
- Tavo angelas dainuos tau ir šypsosis kiekvieną dieną. Ir tu jausi savo angelo meilę ir būsi laimingas.
- Ir kaip aš sugebėsiu suprasti ką žmonės man sakys, jei aš nemoku jų kalbos?
- Tavo angelas sakys tau gražiausius ir saldžiausius žodžius, kuriuos kada nors esi girdėjęs ir su kantrybe bei rūpesčiu, mokys tave kaip kalbėti.
- O ką man daryti, kai norėsiu kalbėti su Jumis?
- Tavo angelas sudės tavo rankas kartu ir mokys tave, kaip melstis.
- Aš girdėjau, kad žemėje yra blogų žmonių. Kas apsaugos mane?
- Tavo angelas gins tave, net jei reikės rizikuoti savo gyvybe.
- Bet aš liūdėsiu, nes daugiau nematysiu Jūsų.
- Tavo angelas visada kalbės su tavimi apie mane ir mokys kaip grįžti pas mane, nepaisant to, aš visada būsiu šalia jūsų.
Tuo metu Danguje buvo daug ramybės, bet jau buvo galima išgirsti balsus iš žemės, ir vaikas paskubomis tyliai paklausė:
- O Dieve, jei aš jau iškeliauju, prašau pasakyk man mano angelo vardą.
- Tavo angelo vardas neturi jokios reikšmės, tu jį vadinsi Mama...
Tavo vaikiskas, mazas pasaulis
Dar apgaubtas stebuklu skraiste,
Ir veidukas dar svyti kaip saule,
Kai miegodamas sypsais sapne.
Tu tyra ir trapi asmenybe
Dar nei melo, klastos nezinai...
Tavo vaikiskas mazas pasaulis
Tegul buna ilgai, dar ilgai....
Vaikų mintys apie Dievą...
Na, gerai, Viešpatie, mane tėvams atnešė gandras, bet iš kur jis mane gavo?
Erikas 3kl.
Labas, Dieve...kaip tavo reikalai,kaip gyveni, kaip tavo sveikata?
Sofija 2 kl.
Jei tu padarysi pasaulio pabaigą, tai kas tada tau melsis?
Jonas 4 kl.
Apskritai, tai aš Tavim netikiu. Vat pasakyk, kodėl tada žmonės tavęs nemato?
Jurijus 2 kl.
Kiek šalių tu aptarnauji?
Mantas 3 kl.
Ar limonadas tai vaikiška degtinė?
Antanas 1 kl.
O koks tavo išsilavinimas?
Greta 3 kl.
Kaip tu manai, kas skamba graudžiau :
,,Sušelpkite Kristaus vardu, ar ,,Sušelpkite dėl Dievo?
Tomas 3 kl.
O kai tu buvai mažas, ar klausei mamos?
Monika 2 kl.
Aišku, kad aš tave labai myliu. Bet mamą ir tėtį daugiau.Ar tai nėra blogai?
Renata 2 kl.
O kai žvakes bažnyčioje pardavinėja, tai čia tavo biznis?
Kristė 2 kl.
Kai mama man nenuperka saldumynų, tai čia tu jai patarinėji?
Saulius 3 kl.
Aš perskaičiau, kad Kristus žydas, bet juk jis tavo sūnus. Tai ką, tu irgi žydas?
Samanta 3 kl.
Nuo kada galima laikyti žmogų suaugusiu? Nuo tada kai jis jau nebijo skiepų, ar nuo tada kai jam patinka Emilija?
Artas 2 kl.
Kiek gi tau metų, Viešpatie?
Ilona 2 kl.
Ar tikrai, kad visos pasakos apie tave, teisybė?
Linas 2 kl.
Na, gerai, Dieve. Kristus kentėjo dėl žmonių. O dėl ko tada kenčia žmonės?
Živilė 2 kl.
Bet juk pirmieji pradėjo gimdyti vyrai. Prisimeni Adomą ir Ievą. Ir kas gi tau taip nepatiko, kad visą šitą sunkumą uždėjai ant moters?
Agnetė 3 kl.
Katalikai turi vieną dievą, musulmonai kitą, žydai dar kitą, rusai ir vokiečiai dar kitą. Tai kiek gi jūsų iš viso yra?
Raselė 3 kl.
Ar tu turi protą, ar esi visas iš dvasios?
Vinona 2 kl.
Biblijoje tu rašai, kad iš pradžių buvo žodis. Koks jis?
Audra 1 kl.
Ką pirmiausiai padarė Kristus kai prisikėlė?
Gedas 1 kl.
O kodėl vargšai prašo išmaldos prie bažnyčios? Ar tu registruoji tuos, kurie duoda?
Domas 2 kl.
Vadinasi, jei aš teisingai supratau evoliuciją, tai tu sukūrei Adomą ir Ievą, o paskui žmonės atsirado iš beždžionės?
Paulius 3 kl.
Kodėl pavasarį, kai tu uždegi danguje žvaigždes, pūti šiltą vėją, aplinkui taip tylu, tylu, man kai kada norisi verkti?
Sima 3 kl.
Ar tavo angelai lanko mokyklą?
Saulė 1 kl.
O kiek tu vyresnis už žemę?
Kristupas 2 kl.
Kaip tu ten danguje gyveni?
Ar viską turi?
Gal ko reikia?
Eva 1 kl.
Kas buvo iš pradžių Adomas su Ieva ar dinozaurai?
Rūtelė 3 kl.
Tu juk toks geras. Tai kam tada žmonės tave vargina su savo prašymais?
Ieva 3 kl.
Ar tu supranti, kaip gėda būti neturtinga?
Laima 2 kl.
Kodėl pas mus namie toks šuniškas gyvenimas, kad nei vienas katinėlis nepripranta?
Eliza 3 kl.
Kaip tu atskiri vyrišką sielą nuo moteriškos? Ar žiūri jiems tarp kojų?
Julius 1 kl.
Ar pas ateivius irgi bus pasaulio pabaiga?
Rimas 2 kl.
Ar tu oro direktorius?
Aiva 2 kl.
Kokie nuostabūs tie vis dėlto vaikai:*
Papildyta:
Kai užaugsiu būsiu ..
Su drauge sudarėm trumpą apklausėlę,darželyje lakstančių mažų vaikų,kuo jie norėtų būti..
Visi šnekėjo taip lyg būtų tituluoti į "Miss pasaulis" .Intonacijom,veiksmais..
Tik Ji..Buvo kitokia..
Marius - "Aš būsiu lėktuvininkas .. !" (ir nubėgo išskleidęs rankas)
Tomas - "Aš statysiu smėlio dėžes dar mažesniems vaikams negu aš"
Linda - "Aš būsiu kaip ir mano mama.Darysiu valgyti ir..Gersiu" (wth? ;o)
Gabrielė - 'būsiu labai plona karatistė" (švyst švyst kojom,ir tabalavo nudribus ant žemės.Buvo juoko.)
Lukas - "Būsiu Kuliganas" (čia kiekvienam matyt suprast kaip nori)
Agnius - "Būsiu Algirdas Paksas ir skraidysiu malūnsparniu" (Pirmą kart girdim tokį asmenį.Na sėkmės)
Viktorija - "Vairuosiu autobusą ir būsiu policininkė" (vargšai autobuso keleiviai.Ji daug bamba.)
Justytė - "Niekada nepaliksiu savo vaikų,negersiu,ir daug visiems šypsosiuos..Būsiu gera." (Ji Buvo miela..O akys bylojo apie patirtį..)
Papildyta:
Berniukas su žalsvu paltuku.
Visai laiminga ėjau namučio,mintimis galvodama,ką čia nuveikus..juk po galais..Penktadienis.Mintys skrajojo kas sau.Jaučiausi lyg egzistuočiau tik aš.
Ir staiga..Akytės užkliuvo už tolimoje šmėžuojančio žalsvo paltuko..
-Tai jis..! -pasakiau balsu ir išsigandusi apsidairiau..ne kaip atordytų jei kas matytų,jog kalbu su savim..
Nejučia pagreitinau žingsnį..Norėjau kuo greičiau prie jo prieit.Prie to,kuris sakė,kad aš Gera.Bandžiau atrodyti nerūpestinga,tačiau viduje degte degiau.
Kodėl Šis vaikas man sukelia tiek jausmų?
Priėjau ir nieko nelaukus paklausiau..
-Labas,pameni mane?
-Taip.Tu ta gera mergaitė.
Jis nedrąsiai šyptelėjo ir lyg susigėdęs nuleido galvą..Mačiau jo,miškų spalvos akis..Tokias dideles.Visai kaip mano..
-Ką čia vėl darai?
-Tėveliai garsiai kalba namie,sakė išeiti..
-Pykstasi?
-Garsiai kalba.
Nedrąsiai pažiūrėjo į mane ir nebenuleido akių..
-Gal duosi ranką? - paklausiau aš.
Jis taip greit paėmė mano ranką,prilaikydamas su kita,lyg manydamas jog galiu apsigalvoti.Suspaudė taip tvirtai,kaip tik galėjo jo silpnos rankytės..
-Visom mergaitės taip darai?
-Ne..
Pritrūkau žodžių..niekada nebūčiau patikėjusi,kad ir vėl jį sutiksiu..
Kišenėje užčiuopiau saldainį.
-Nori?
Jis žiūrėjo į mane taip lyg būčiau pasakiusi kažką nenormalaus..
-Galima saldainį?
-Imk..Žinoma..
Mačiau kaip jo maži delniukai glamžė popieriuką,o burnytė krutėjo vartydama saldainį..
-Kada eisi namo?
-kai tėveliai nebekalbės garsiai..
-O iš kur žinosi kada tai bus?
-Atspėsiu..
Nusišypsojau..
-Dieve,koks tu mielas...-sušnabždėjau vos girdimai..
<...>
Ir štai..aš sėdžiu čia..namie..ten kur pagaliau man atrodo šilta ir mąstau apie jį..
Mes pažadėjom vienas kitam vėl susitikti..
Aš pažadus tęsiu.Tikiu,kad tęsi ir Jis.
Labai seniai buvo vaikas, pasiruošęs gimti. Vieną dieną jis paklausė Dievo: - Kaip aš gyvensiu žemėje būdamas toks mažas ir bejėgis?
Dievas atsakė:
- Iš daugelio angelų, aš išsirinkau vieną tau. Ji lauks tavęs ir rūpinsis tavimi.
- Bet pasakykite man, čia Danguje, aš nieko kito nedarau kaip tik dainuoju ir šypsausi. To man pakanka, kad būčiau laimingas.
- Tavo angelas dainuos tau ir šypsosis kiekvieną dieną. Ir tu jausi savo angelo meilę ir būsi laimingas.
- Ir kaip aš sugebėsiu suprasti ką žmonės man sakys, jei aš nemoku jų kalbos?
- Tavo angelas sakys tau gražiausius ir saldžiausius žodžius, kuriuos kada nors esi girdėjęs ir su kantrybe bei rūpesčiu, mokys tave kaip kalbėti.
- O ką man daryti, kai norėsiu kalbėti su Jumis?
- Tavo angelas sudės tavo rankas kartu ir mokys tave, kaip melstis.
- Aš girdėjau, kad žemėje yra blogų žmonių. Kas apsaugos mane?
- Tavo angelas gins tave, net jei reikės rizikuoti savo gyvybe.
- Bet aš liūdėsiu, nes daugiau nematysiu Jūsų.
- Tavo angelas visada kalbės su tavimi apie mane ir mokys kaip grįžti pas mane, nepaisant to, aš visada būsiu šalia jūsų.
Tuo metu Danguje buvo daug ramybės, bet jau buvo galima išgirsti balsus iš žemės, ir vaikas paskubomis tyliai paklausė:
- O Dieve, jei aš jau iškeliauju, prašau pasakyk man mano angelo vardą.
- Tavo angelo vardas neturi jokios reikšmės, tu jį vadinsi Mama...
Tavo vaikiskas, mazas pasaulis
Dar apgaubtas stebuklu skraiste,
Ir veidukas dar svyti kaip saule,
Kai miegodamas sypsais sapne.
Tu tyra ir trapi asmenybe
Dar nei melo, klastos nezinai...
Tavo vaikiskas mazas pasaulis
Tegul buna ilgai, dar ilgai....
Vaikų mintys apie Dievą...
Na, gerai, Viešpatie, mane tėvams atnešė gandras, bet iš kur jis mane gavo?
Erikas 3kl.
Labas, Dieve...kaip tavo reikalai,kaip gyveni, kaip tavo sveikata?
Sofija 2 kl.
Jei tu padarysi pasaulio pabaigą, tai kas tada tau melsis?
Jonas 4 kl.
Apskritai, tai aš Tavim netikiu. Vat pasakyk, kodėl tada žmonės tavęs nemato?
Jurijus 2 kl.
Kiek šalių tu aptarnauji?
Mantas 3 kl.
Ar limonadas tai vaikiška degtinė?
Antanas 1 kl.
O koks tavo išsilavinimas?
Greta 3 kl.
Kaip tu manai, kas skamba graudžiau :
,,Sušelpkite Kristaus vardu, ar ,,Sušelpkite dėl Dievo?
Tomas 3 kl.
O kai tu buvai mažas, ar klausei mamos?
Monika 2 kl.
Aišku, kad aš tave labai myliu. Bet mamą ir tėtį daugiau.Ar tai nėra blogai?
Renata 2 kl.
O kai žvakes bažnyčioje pardavinėja, tai čia tavo biznis?
Kristė 2 kl.
Kai mama man nenuperka saldumynų, tai čia tu jai patarinėji?
Saulius 3 kl.
Aš perskaičiau, kad Kristus žydas, bet juk jis tavo sūnus. Tai ką, tu irgi žydas?
Samanta 3 kl.
Nuo kada galima laikyti žmogų suaugusiu? Nuo tada kai jis jau nebijo skiepų, ar nuo tada kai jam patinka Emilija?
Artas 2 kl.
Kiek gi tau metų, Viešpatie?
Ilona 2 kl.
Ar tikrai, kad visos pasakos apie tave, teisybė?
Linas 2 kl.
Na, gerai, Dieve. Kristus kentėjo dėl žmonių. O dėl ko tada kenčia žmonės?
Živilė 2 kl.
Bet juk pirmieji pradėjo gimdyti vyrai. Prisimeni Adomą ir Ievą. Ir kas gi tau taip nepatiko, kad visą šitą sunkumą uždėjai ant moters?
Agnetė 3 kl.
Katalikai turi vieną dievą, musulmonai kitą, žydai dar kitą, rusai ir vokiečiai dar kitą. Tai kiek gi jūsų iš viso yra?
Raselė 3 kl.
Ar tu turi protą, ar esi visas iš dvasios?
Vinona 2 kl.
Biblijoje tu rašai, kad iš pradžių buvo žodis. Koks jis?
Audra 1 kl.
Ką pirmiausiai padarė Kristus kai prisikėlė?
Gedas 1 kl.
O kodėl vargšai prašo išmaldos prie bažnyčios? Ar tu registruoji tuos, kurie duoda?
Domas 2 kl.
Vadinasi, jei aš teisingai supratau evoliuciją, tai tu sukūrei Adomą ir Ievą, o paskui žmonės atsirado iš beždžionės?
Paulius 3 kl.
Kodėl pavasarį, kai tu uždegi danguje žvaigždes, pūti šiltą vėją, aplinkui taip tylu, tylu, man kai kada norisi verkti?
Sima 3 kl.
Ar tavo angelai lanko mokyklą?
Saulė 1 kl.
O kiek tu vyresnis už žemę?
Kristupas 2 kl.
Kaip tu ten danguje gyveni?
Ar viską turi?
Gal ko reikia?
Eva 1 kl.
Kas buvo iš pradžių Adomas su Ieva ar dinozaurai?
Rūtelė 3 kl.
Tu juk toks geras. Tai kam tada žmonės tave vargina su savo prašymais?
Ieva 3 kl.
Ar tu supranti, kaip gėda būti neturtinga?
Laima 2 kl.
Kodėl pas mus namie toks šuniškas gyvenimas, kad nei vienas katinėlis nepripranta?
Eliza 3 kl.
Kaip tu atskiri vyrišką sielą nuo moteriškos? Ar žiūri jiems tarp kojų?
Julius 1 kl.
Ar pas ateivius irgi bus pasaulio pabaiga?
Rimas 2 kl.
Ar tu oro direktorius?
Aiva 2 kl.
Kokie nuostabūs tie vis dėlto vaikai:*
Papildyta:
Kai užaugsiu būsiu ..
Su drauge sudarėm trumpą apklausėlę,darželyje lakstančių mažų vaikų,kuo jie norėtų būti..
Visi šnekėjo taip lyg būtų tituluoti į "Miss pasaulis" .Intonacijom,veiksmais..
Tik Ji..Buvo kitokia..
Marius - "Aš būsiu lėktuvininkas .. !" (ir nubėgo išskleidęs rankas)
Tomas - "Aš statysiu smėlio dėžes dar mažesniems vaikams negu aš"
Linda - "Aš būsiu kaip ir mano mama.Darysiu valgyti ir..Gersiu" (wth? ;o)
Gabrielė - 'būsiu labai plona karatistė" (švyst švyst kojom,ir tabalavo nudribus ant žemės.Buvo juoko.)
Lukas - "Būsiu Kuliganas" (čia kiekvienam matyt suprast kaip nori)
Agnius - "Būsiu Algirdas Paksas ir skraidysiu malūnsparniu" (Pirmą kart girdim tokį asmenį.Na sėkmės)
Viktorija - "Vairuosiu autobusą ir būsiu policininkė" (vargšai autobuso keleiviai.Ji daug bamba.)
Justytė - "Niekada nepaliksiu savo vaikų,negersiu,ir daug visiems šypsosiuos..Būsiu gera." (Ji Buvo miela..O akys bylojo apie patirtį..)
Papildyta:
Berniukas su žalsvu paltuku.
Visai laiminga ėjau namučio,mintimis galvodama,ką čia nuveikus..juk po galais..Penktadienis.Mintys skrajojo kas sau.Jaučiausi lyg egzistuočiau tik aš.
Ir staiga..Akytės užkliuvo už tolimoje šmėžuojančio žalsvo paltuko..
-Tai jis..! -pasakiau balsu ir išsigandusi apsidairiau..ne kaip atordytų jei kas matytų,jog kalbu su savim..
Nejučia pagreitinau žingsnį..Norėjau kuo greičiau prie jo prieit.Prie to,kuris sakė,kad aš Gera.Bandžiau atrodyti nerūpestinga,tačiau viduje degte degiau.
Kodėl Šis vaikas man sukelia tiek jausmų?
Priėjau ir nieko nelaukus paklausiau..
-Labas,pameni mane?
-Taip.Tu ta gera mergaitė.
Jis nedrąsiai šyptelėjo ir lyg susigėdęs nuleido galvą..Mačiau jo,miškų spalvos akis..Tokias dideles.Visai kaip mano..
-Ką čia vėl darai?
-Tėveliai garsiai kalba namie,sakė išeiti..
-Pykstasi?
-Garsiai kalba.
Nedrąsiai pažiūrėjo į mane ir nebenuleido akių..
-Gal duosi ranką? - paklausiau aš.
Jis taip greit paėmė mano ranką,prilaikydamas su kita,lyg manydamas jog galiu apsigalvoti.Suspaudė taip tvirtai,kaip tik galėjo jo silpnos rankytės..
-Visom mergaitės taip darai?
-Ne..
Pritrūkau žodžių..niekada nebūčiau patikėjusi,kad ir vėl jį sutiksiu..
Kišenėje užčiuopiau saldainį.
-Nori?
Jis žiūrėjo į mane taip lyg būčiau pasakiusi kažką nenormalaus..
-Galima saldainį?
-Imk..Žinoma..
Mačiau kaip jo maži delniukai glamžė popieriuką,o burnytė krutėjo vartydama saldainį..
-Kada eisi namo?
-kai tėveliai nebekalbės garsiai..
-O iš kur žinosi kada tai bus?
-Atspėsiu..
Nusišypsojau..
-Dieve,koks tu mielas...-sušnabždėjau vos girdimai..
<...>
Ir štai..aš sėdžiu čia..namie..ten kur pagaliau man atrodo šilta ir mąstau apie jį..
Mes pažadėjom vienas kitam vėl susitikti..
Aš pažadus tęsiu.Tikiu,kad tęsi ir Jis.
Pasiilgau savo mylimos dukrytės,
Ji vadinasi Naktis,
Jos plaukučiai tamsūs, ant akiu užkrite,
Kaspinukais papuošti.
Mano kambarin jinai areina tyliai,
Nusiteikusi rimtai...
- Tėte, - sako ji, - tave begalo myliu.
Tiek, - ir išskičia rankas. - Matai?
Pabučevusi veidan,
Žiūri į mane. Staiga sušunka:
-Ką? Skaitysi knyga man?..
Mylimos dūkrelės nematai?..
Ir, sumaišiusi knygas, pasprunka,
Krykšdama ir sukdamos linksmai.
V. Mačernis
P.S.
Kita savaite musu tetuko gimtadienis. Radau labai miela atviruka, dabar mastau ka ten uzrasyti. Tai turetu buti mažo vaiko žodzoiai skirti tečiui. koks trumpas ketureilis. ar kazkas panašaus
Ji vadinasi Naktis,
Jos plaukučiai tamsūs, ant akiu užkrite,
Kaspinukais papuošti.
Mano kambarin jinai areina tyliai,
Nusiteikusi rimtai...
- Tėte, - sako ji, - tave begalo myliu.
Tiek, - ir išskičia rankas. - Matai?
Pabučevusi veidan,
Žiūri į mane. Staiga sušunka:
-Ką? Skaitysi knyga man?..
Mylimos dūkrelės nematai?..
Ir, sumaišiusi knygas, pasprunka,
Krykšdama ir sukdamos linksmai.
V. Mačernis
P.S.
Kita savaite musu tetuko gimtadienis. Radau labai miela atviruka, dabar mastau ka ten uzrasyti. Tai turetu buti mažo vaiko žodzoiai skirti tečiui. koks trumpas ketureilis. ar kazkas panašaus