Gražios mintys apie vaikus

Konkrečius tėvus pasirinkote ne tikėdamiesi, kad jie bus pirmieji tobuli tėvai žmonijos istorijoje. Pasirinkote juos dėl to, kad kaip tik tokių tėvų jums reikėjo šį gyvenimą.
Be jokių abejonių, jūsų vaikai taip pat pasirinko jus ne vilties, kad būsite pirmieji tobuli tėvai žmonijos istorijoje vedami, o dėl to, kad visi išbandymai, įtakos, paveldėjimo veiksniai, išplaukiantys iš šio pasirinkimo, yra tobulos sąlygos išmokti tas pamokas, kurias jie atėjo išmokti, kad taptų sąmoningesniais žmonėmis.

I. Graham

VAIKYSTĖ

Vaikystė – mažytis namelis,
Aplinkui laukų žaluma.
Ir sodas abipus takelio,
Prisirpusios vyšnios jame.


Vaikystė - tai gėlės daržely,
Jas laisto močiutė mana,
Paskui, pasodinus ant kelių,
Paglosto man galvą ranka.

Vaikystė - sukrypę sūpynės
Skraidina aukštai, lig dangaus!
Broliukams - arkliukas, švilpynės.
Ne ne! Jie lėlytės negaus!

Vaikystė - prie stalo senelis
Vaišina medum mus visus.
Duonutė ir baltas pienelis.
O skonis? Tikrai nuostabus!

Vaikystėj atrodo dienelė
Be galo, be krašto ilga.
Mamytė pareina, tėvelis -
Eiva pasitikti. Eiva!

Vaikystė – taip laukti prailgo,
Taip noris užaugti greičiau.
Kur ji? Gal paklydo tarp smilgų?
Ieškojau. Deja – neradau...

Karolina Kazlauskienė

Kūdikio juokas - tai priežastis, dėl ko buvimas tėvais yra toks malonus. Niekas negali konkuruoti su šiuo garsu

Niekas taip nepuošia moters, kaip kartu su ja einantis sūnus!

http://egmile.blogsp...us-mazylio.html

Vaikai, kuriuos myli, tampa suaugusiais, kurie moka mylėti.

Veidrodis

Bandau įsivaizduoti Dievą, duodantį nurodymus angelams, besižymintiem
pastabas didžiuliame žurnale:
— Armstrongas, Betas, sūnus. Globėjas – šv. Matas.
— Meidžor, Filomena, duktė. Globėja – šv. Cecilija.
— Rudolfas ir Karlas, dvyniai. Globėjas… tebus šv.Gerardas. Jis pripratęs prie nelabai religingų.
Galiausiai, rodydamas angelui užrašytą vardą, šypteli:
— Šitai padovanosime neįgalų kūdikį.
Nustebęs angelas pakelia akis:
— Kodėl jai? Ji atrodo tokia laiminga.
— Teisingai, – šypsodamasis sako Dievas. – Ar galėčiau padovanoti neįgalų vaiką moteriai, kuri nežino, kas yra džiaugsmas? Būtų žiauru.
— Ar jai pakaks kantrybės? – teiraujasi angelas.
— Nenoriu, kad būtų pernelyg kantri, nes paskęs sielograužoje ir skausme. Kai įveiks pirmąjį šoką ir nusivylimą, ji sugebės atlikti visa, ko reikia.
— Bet, Viešpatie, man regis, toji moteris nėra giliai tikinti.
Dievas ir vėl šypsosi.
— Nesvarbu. Viskas bus gerai. Ta moteris – tobula. Ir apdovanota pakankamu kiekiu egoizmo.
Angelas lieka be žado.
— Egoizmo? Ar tai dorybė?
Dievas linkteli galvą:
— Jei ji nesugebėtų nei minutės atsitraukti nuo savo vaiko, neišgyventų. Taip, tai moteris, kurią palaiminsiu netobulu kūdikiu. Ji apie tai nenutuokia, tačiau jai bus ko pavydėti.
Ji niekada nebus tikra, ar teisingai nugirdo ištartą žodį. Jai niekada neatrodys, kad žengti žingsnį – įprasta ir lengva. Kai vaikas pirmą kartą ištars „mama“, ji suvoks, jog tapo stebuklo liudininke. Kai aklam vaikui bandys nupasakoti medį arba saulėlydį, pati regės mano kūriniją kaip retas kitas asmuo.
Jai leisiu aiškiai matyti tai, ką matau aš – nežinojimą, žiaurumą, išankstines nuostatas – ir išmokysiu ją virš viso šito pakilti. Ji niekada nesijaus vieniša. Kiekvieną jos gyvenimo dieną, kiekvieną akimirką aš būsiu šalia, nes ji be klaidų atliks mano darbą taip, lyg pati stovėtų prie mano šono.
— O kurį šventąjį paskirsim globėju? – klausia angelas, iškėlęs rašale pamirkytą plunksną.
Dievas šypsosi:
— Pakaks ir veidrodžio.

Iš anglų kalbos vertė Mindaugas Ramoška

Matydamas vaiką pirmiausia pagalvoju - nuoširdžiai, kad jis yra mano paties vaikas arba senas geras draugas, kuriuo turiu rūpintis su meile.

Dalai Lama

"Kai esi mama, negali galvoti tik apie save. Mama viską apsvarsto du kartus: vieną kartą už save, kitą kartą už savo vaiką." (S. Loren)

https://www.delfi.lt...e.d?id=77890183

Šiame pasaulyje velniškai sunku rasti meilę, aptikti būtybę, kuri suteiktų prasmę tavo gyvenimui žemėje. Įsivaizduoju, kad vaikas - tyriausia meilės forma. Vaikas - meilė, kurios nereikia ieškoti, kuriai nereikia nieko įrodinėti, dėl kurios praradimo nereikia nerimauti. Todėl taip skauda, kai prarandi.

Jodi Picoult "Kita širdis"

Žmogau, vaikai puikūs. Ir jie žino daugiau, negu suagusieji mano. Vaikai yra tobuli žmonės, kol suaugusieji prie jų nekiša nagų. Vaikai buvo puikūs. Vaikai visuomet tiesiog puikūs.

John Irving "Gyvenimas pagal Garpą"