Visi žino, kaip auklėti vaikus, išskyrus tuos, kurie turi vaikų.
P. J. O'Rourke
Būti be vaikystės prisiminimų - tai lyg būti pasmerktam su savimi tampytis dėžę, kurios turinio nežinai. Ir kuo labiau sensti, tuo ji darosi sunkesnė, ir tuo labiau nekantrauji pagaliau ją atidaryti.
/Jurek Becker/
/Jurek Becker/
Įkeliu iš kitos temos 
O man labiausiai įstrigęs atmintin (išgirdau daugiau nei prieš dešimt metų ir lyg šiol pamenu) šis eilėraštis. Kas jo autorius - nežinau
Gyvenki mažyli ir visad atmink
Kad laikui atėjus kai kam tenka mirt.
Taip buvęs herojus, narsus karžygys
Palieka šią žemę ir nesulaikis jo nieks.
Mažyli, mirtis juk visiems
Bailiams ir narsuoliams,
Rimtiems ir linksmiems,
Vienodai ateina.
Ir baigias tada
Linksmybė, kurios nepamiršk niekada.
Aš šitaip dariau,
Bet išseko juokai
Grįžtu į tenai, kur sueina takai.
Ne didvyris aš, bet tikėjau savim,
Tikėki ir tu.
Aš lieku su tavim.
QUOTE(jusda @ 2007 10 21, 21:10)
O man labiausiai įstrigęs atmintin (išgirdau daugiau nei prieš dešimt metų ir lyg šiol pamenu) šis eilėraštis. Kas jo autorius - nežinau
Gyvenki mažyli ir visad atmink
Kad laikui atėjus kai kam tenka mirt.
Taip buvęs herojus, narsus karžygys
Palieka šią žemę ir nesulaikis jo nieks.
Mažyli, mirtis juk visiems
Bailiams ir narsuoliams,
Rimtiems ir linksmiems,
Vienodai ateina.
Ir baigias tada
Linksmybė, kurios nepamiršk niekada.
Aš šitaip dariau,
Bet išseko juokai
Grįžtu į tenai, kur sueina takai.
Ne didvyris aš, bet tikėjau savim,
Tikėki ir tu.
Aš lieku su tavim.
QUOTE(Pingvinukas @ 2015 12 03, 20:01)
Aukso žodžiai
Nepamirškite, kad patys svarbiausi žmogaus susitikimai tai susitikimai su vaikais. Skirkite jiems daugiau dėmesio, nes mes niekada negalime žinoti, ką juose sutinkame.
Iš K. Antarovos knygos "Mokslas apie džiaugsmą"
Iš K. Antarovos knygos "Mokslas apie džiaugsmą"
Žiūrėkite į vaikus, taip,kaip žiūrima į medžius - su dėkingumu,
nes tai palaima, bet be lūkesčių ar norų;
juk nereikalaujame,kad medžiai būtų kitokie.
Mylime juos tokius, kokie yra.
(I.Allende)
nes tai palaima, bet be lūkesčių ar norų;
juk nereikalaujame,kad medžiai būtų kitokie.
Mylime juos tokius, kokie yra.
(I.Allende)
Dar viena ryški žvaigždė pakilo,
O likimas tiesia naują kelią.
Tegul bus jisai ryškus kaip saulė
Tarp daugybės žybsinčių žvaigždelių.
Tegul bus jis ilgas ir laimingas,
Te Dievulis šitą turtą saugo.
Lai gerumo, meilės apsupty
Pats gražiausias pumpuras užauga.
O likimas tiesia naują kelią.
Tegul bus jisai ryškus kaip saulė
Tarp daugybės žybsinčių žvaigždelių.
Tegul bus jis ilgas ir laimingas,
Te Dievulis šitą turtą saugo.
Lai gerumo, meilės apsupty
Pats gražiausias pumpuras užauga.
Kol neturi vaikų, nesuvoki vieno dalyko: maudynės, lego ir žuvies piršteliai neleidžia per ilgai galvoti apie jokią tragediją.
Iš Jojo Moyes knygos "Aš prieš tave".
Iš Jojo Moyes knygos "Aš prieš tave".
Tu gimei - dangus nušvito, šypsena plačia nusišypsojo,
Tu gimei, o mums iš ryto paukštis stebuklingas užgiedojo
Ir, pranešęs džiugią žinią, tau gyvenimą laimingą lėmė,
Net praeivis nusmaukė kepurę, žvilgsnį į viršūnę įrėmė įdėmų.
Tu gimei, o mums iš ryto paukštis stebuklingas užgiedojo
Ir, pranešęs džiugią žinią, tau gyvenimą laimingą lėmė,
Net praeivis nusmaukė kepurę, žvilgsnį į viršūnę įrėmė įdėmų.
Labai patiko šitos mintys..bet man vis dar "natūralu" galvoti, kad vaikai turi būti panašūs į savo tėvus ..nors viduje suvoki, kad jie atskiros asmenybės .....
Kahlil Gibran
Apie vaikus
Ir moteris, laikiusi kūdikį prie krūtinės, prabilo. Kalbėk mums apie Vaikus.
Ir jis tarė:
Jūsų vaikai nėra jūsų.
Jie sūnūs ir dukros Gyvenimo, paties savęs besiilginčio.
Jie ateina per jus, bet ne iš jūsų,
Ir nors jie su jumis, bet jie jums nepriklauso.
Jūs galit duoti jiems savo meilę, bet ne savo mintis,
Nes jie turi savąsias.
Jūs galit priglausti jų kūnus, bet ne jų sielas,
Nes jų sielos gyvena rytdienos rūme, kuriame jūs negalit apsilankyti netgi savo svajonėse.
Jūs galit stengtis būti tokie kaip jie, bet nesistenkit jų padaryti panašių į save.
Nes gyvenimas negrįžta atgalios ir negaišta su vakarykščia diena.
Jūs esat lankai, iš kurių kaip gyvos strėlės paleisti jūsų vaikai.
Lankininkas mato taikinį amžinybės kely,
Jis įtempia jus savo galia, kad Jo strėlės skrietų greitai ir toli.
Tegu jūsų būvimas lankininko rankoj teikia jums tik džiaugsmą,
Nes kaip Jis myli strėlę, kuri lekia, taip myli Jis ir lanką, kuris yra tvirtas.
Kahlil Gibran
Apie vaikus
Ir moteris, laikiusi kūdikį prie krūtinės, prabilo. Kalbėk mums apie Vaikus.
Ir jis tarė:
Jūsų vaikai nėra jūsų.
Jie sūnūs ir dukros Gyvenimo, paties savęs besiilginčio.
Jie ateina per jus, bet ne iš jūsų,
Ir nors jie su jumis, bet jie jums nepriklauso.
Jūs galit duoti jiems savo meilę, bet ne savo mintis,
Nes jie turi savąsias.
Jūs galit priglausti jų kūnus, bet ne jų sielas,
Nes jų sielos gyvena rytdienos rūme, kuriame jūs negalit apsilankyti netgi savo svajonėse.
Jūs galit stengtis būti tokie kaip jie, bet nesistenkit jų padaryti panašių į save.
Nes gyvenimas negrįžta atgalios ir negaišta su vakarykščia diena.
Jūs esat lankai, iš kurių kaip gyvos strėlės paleisti jūsų vaikai.
Lankininkas mato taikinį amžinybės kely,
Jis įtempia jus savo galia, kad Jo strėlės skrietų greitai ir toli.
Tegu jūsų būvimas lankininko rankoj teikia jums tik džiaugsmą,
Nes kaip Jis myli strėlę, kuri lekia, taip myli Jis ir lanką, kuris yra tvirtas.
Vaikai nėra spalvinimo knygutės. Negali jų nuspalvinti mėgstamomis spalvomis.
Iš Khaled Hosseini knygos "Bėgantis paskui aitvarą"
Iš Khaled Hosseini knygos "Bėgantis paskui aitvarą"
Motina gamta nuostabi. Ji duoda mums dvylika metų, kad pamiltume savo vaikus, o tada jie tampa paaugliais.
/W. Galvin/
/W. Galvin/
