Buvau anksčiau įkėlusi, bet pasirodo, kad trūko kelių stulpelių
ANGELO SARGO LOPŠINĖ
Dievulis saugoti tave prisakė,
Kasdien už rankos aš vedu tave,
Kad rodyčiau tau tą, ko tavo akys
Nepamatys, kai vaikščiosi gatve.
Ar gėlę ant palangės netyčiom pasieksi,
Minutėlei liksi vienas, be mamos,
Mes būsime kartu abu per sieksnį,
Kai kirminėlis ką paliest kamuos.
Štai rieda gatvėm sutiktos mašinos,
Ir nenustygsta jos: pirmyn, atgal.
Kur slepiasi nelaimė, nieks nežino,
Pagalbos mano šiandien reiks tau gal.
Esu aš tavo angelėlis sargas,
Tave Dievulis siuntė prižiūrėt.
Būt su tavim man laimė, o ne vargas,
Juk gera angelą ir tau turėt.
Užaugsi didelis per slenkstį lipsi,
Mokėsi laiptais nušuoliuot kieman,
Mamos sijonan jau neįsikibsi,
O saugot ir tada tave reiks man.
Kai būsi mokinys, draugų turėsi,
Galėsi savarankiškas jau būt,
Bet ir tada mes vaikščiosime dviese,
Kasdien visur ir visada abu.
/Stanislovas Abromavičius/
QUOTE(Pingvinukas @ 2014 02 03, 10:14)
Buvau anksčiau įkėlusi, bet pasirodo, kad trūko kelių stulpelių
ANGELO SARGO LOPŠINĖ
ANGELO SARGO LOPŠINĖ
labia faina
klijuosim ant šaldytuvo ir mokinsimės
Negalima man cia eiti
Paskaitinėju vis šią temą- kokių gražių žodžių sugalvota Ypač lopšinė.
Pagalvojau įkelsiu ir aš savo kūrybos eilėraštį, skirtą mano dukrytei. Ne Salomėja Nėris, bet....iš širdies
Dukrytei
Ilgai jausta, laukta, svajota,
Ir dar negimusi mylėta,
Kitų žmonių vaikuos ieškota,
Fantazija ar pasaka gėlėta.
Nesitikėjau jau tavęs sulaukti-
Visiems sakiau, kad laiko neturiu...
O kai širdis, lyg šuo norėjo kaukti,
Juokaudavau, jog noriu keturių...
Ką čia su viena, juk per lengva,
Juk vieną turi tiktai tinginiai.
Ir taip man nenuobodžiai dienos slenka,
Joms kliūtų mano meilės trupiniai...
Aš melavau, bet akys nemelavo.
O laikrodis tiksėjo vis greičiau...
Ir liūdesys dažnai mane kamavo...
Ir vėl tave kitų vaikuos mačiau...
Kai supratau, jog ateini,
Širdy pražydo nepatirtas jausmas,
Aš pajutau aš gyvenu.
Ir atsitraukė, tuštuma ir skausmas.
Tu mano meilė, mano stebuklėlis.
Ir skausmas, ir pasididžiavimas mamos.
Tu mano džiaugsmas, saulės spindulėlis.
Tave matysiu ir tavuos vaikuos...
Jūsų teismui
Pagalvojau įkelsiu ir aš savo kūrybos eilėraštį, skirtą mano dukrytei. Ne Salomėja Nėris, bet....iš širdies
Dukrytei
Ilgai jausta, laukta, svajota,
Ir dar negimusi mylėta,
Kitų žmonių vaikuos ieškota,
Fantazija ar pasaka gėlėta.
Nesitikėjau jau tavęs sulaukti-
Visiems sakiau, kad laiko neturiu...
O kai širdis, lyg šuo norėjo kaukti,
Juokaudavau, jog noriu keturių...
Ką čia su viena, juk per lengva,
Juk vieną turi tiktai tinginiai.
Ir taip man nenuobodžiai dienos slenka,
Joms kliūtų mano meilės trupiniai...
Aš melavau, bet akys nemelavo.
O laikrodis tiksėjo vis greičiau...
Ir liūdesys dažnai mane kamavo...
Ir vėl tave kitų vaikuos mačiau...
Kai supratau, jog ateini,
Širdy pražydo nepatirtas jausmas,
Aš pajutau aš gyvenu.
Ir atsitraukė, tuštuma ir skausmas.
Tu mano meilė, mano stebuklėlis.
Ir skausmas, ir pasididžiavimas mamos.
Tu mano džiaugsmas, saulės spindulėlis.
Tave matysiu ir tavuos vaikuos...
Jūsų teismui
QUOTE(Rozeta @ 2014 02 12, 16:47)
Paskaitinėju vis šią temą- kokių gražių žodžių sugalvota Ypač lopšinė.
Pagalvojau įkelsiu ir aš savo kūrybos eilėraštį, skirtą mano dukrytei. Ne Salomėja Nėris, bet....iš širdies
Pagalvojau įkelsiu ir aš savo kūrybos eilėraštį, skirtą mano dukrytei. Ne Salomėja Nėris, bet....iš širdies
Net suvirpėjo širdis ir susigraudinau Be galo! Tikra! Ačiū už gražų krislelį, kuris nušvietė niūrią dieną
QUOTE(Rozeta @ 2014 02 12, 16:47)
Paskaitinėju vis šią temą- kokių gražių žodžių sugalvota Ypač lopšinė.
Pagalvojau įkelsiu ir aš savo kūrybos eilėraštį, skirtą mano dukrytei. Ne Salomėja Nėris, bet....iš širdies
Dukrytei
Jūsų teismui
Pagalvojau įkelsiu ir aš savo kūrybos eilėraštį, skirtą mano dukrytei. Ne Salomėja Nėris, bet....iš širdies
Dukrytei
Jūsų teismui
Na, kokiam dar teismui...
Sugraudinai iki sielos gelmių...
Nustabios, tyros ir Tikros eilės...
QUOTE(Rozeta @ 2014 02 12, 15:47)
Perskaičiau ir širdis suvirpėjo Nuostabios eilės.
QUOTE(Rozeta @ 2014 02 12, 16:47)
Paskaitinėju vis šią temą- kokių gražių žodžių sugalvota Ypač lopšinė.
Pagalvojau įkelsiu ir aš savo kūrybos eilėraštį, skirtą mano dukrytei. Ne Salomėja Nėris, bet....iš širdies
Dukrytei
Ilgai jausta, laukta, svajota,
Ir dar negimusi mylėta,
Kitų žmonių vaikuos ieškota,
Fantazija ar pasaka gėlėta.
Nesitikėjau jau tavęs sulaukti-
Visiems sakiau, kad laiko neturiu...
O kai širdis, lyg šuo norėjo kaukti,
Juokaudavau, jog noriu keturių...
Ką čia su viena, juk per lengva,
Juk vieną turi tiktai tinginiai.
Ir taip man nenuobodžiai dienos slenka,
Joms kliūtų mano meilės trupiniai...
Aš melavau, bet akys nemelavo.
O laikrodis tiksėjo vis greičiau...
Ir liūdesys dažnai mane kamavo...
Ir vėl tave kitų vaikuos mačiau...
Kai supratau, jog ateini,
Širdy pražydo nepatirtas jausmas,
Aš pajutau aš gyvenu.
Ir atsitraukė, tuštuma ir skausmas.
Tu mano meilė, mano stebuklėlis.
Ir skausmas, ir pasididžiavimas mamos.
Tu mano džiaugsmas, saulės spindulėlis.
Tave matysiu ir tavuos vaikuos...
Jūsų teismui
Pagalvojau įkelsiu ir aš savo kūrybos eilėraštį, skirtą mano dukrytei. Ne Salomėja Nėris, bet....iš širdies
Dukrytei
Ilgai jausta, laukta, svajota,
Ir dar negimusi mylėta,
Kitų žmonių vaikuos ieškota,
Fantazija ar pasaka gėlėta.
Nesitikėjau jau tavęs sulaukti-
Visiems sakiau, kad laiko neturiu...
O kai širdis, lyg šuo norėjo kaukti,
Juokaudavau, jog noriu keturių...
Ką čia su viena, juk per lengva,
Juk vieną turi tiktai tinginiai.
Ir taip man nenuobodžiai dienos slenka,
Joms kliūtų mano meilės trupiniai...
Aš melavau, bet akys nemelavo.
O laikrodis tiksėjo vis greičiau...
Ir liūdesys dažnai mane kamavo...
Ir vėl tave kitų vaikuos mačiau...
Kai supratau, jog ateini,
Širdy pražydo nepatirtas jausmas,
Aš pajutau aš gyvenu.
Ir atsitraukė, tuštuma ir skausmas.
Tu mano meilė, mano stebuklėlis.
Ir skausmas, ir pasididžiavimas mamos.
Tu mano džiaugsmas, saulės spindulėlis.
Tave matysiu ir tavuos vaikuos...
Jūsų teismui
nuostbau, žavinga, miela
labia smagu, kai yra kuriančių mamų - užslptų talentų..... štai , motinystė išmoko mamas net kurti.....
aš net vakar per tėvų susirinkimą mokykloje dalinau tėveliams gražius žodžius apie vaikus iš interneto
Labai ačiū,mielosios, kad taip gražiai įvertinote mano eilėraštuką.
Suprantu, kad čia ne savamokslių kūrybos tema, bet įkeliu dar vieną savo eilėraštuką apie savo dukrytę (tiesa ji ne Aušrelė, tiesiog nenorėjau saviškės vardo rašyti, kad tiktų visoms visų dukrytėms )
Mergytė
Gyveno mergytė, jos vardas Aušrelė,
Plaukai garbanoti, riesta jos noselė.
Mergytė linksmuolė, dainuoja ir šoka.
Skaityti, rašyti ir piešti jau moka.
kuprinė -didžiausia Aušrelės svajonė
Greičiau į mokyklą pradėti kelionę.
Nors metai mergytei dar tik penkeri,
Taip noris atverti mokyklos duris.
Tačiau į darželį dar laikas keliauti.
Anksti dar mokyklos Aušrelei ragauti.
Dar reikia jai žaisti, pietų pamiegoti.
Ir mielą zuikutį ar lėlę sapnuoti.
Daug valgyt daržovių ir vaisių sveikų,
Saldainių privalgyt, nedaug-su saiku.
Kad būtų pilvelis, dantukai sveiki...
Ir štai jau suėjo metukai šeši.
Kai vasara baigės, atėjo rugsėjis.
Aušrelė nuo ryto skrajoja lyg vėjas.
Kuprinė žalioji seniai paruošta,
Ir mūsų mergytė gražiai išpuošta.
Mamytė ir tėtis su meile pažiūri,
Išdidūs-juk tokią dukrelę jie turi.
Taip lauktą kelionę jau laikas pradėti...
Atrodo mokyklos skambutis girdėti.
Suprantu, kad čia ne savamokslių kūrybos tema, bet įkeliu dar vieną savo eilėraštuką apie savo dukrytę (tiesa ji ne Aušrelė, tiesiog nenorėjau saviškės vardo rašyti, kad tiktų visoms visų dukrytėms )
Mergytė
Gyveno mergytė, jos vardas Aušrelė,
Plaukai garbanoti, riesta jos noselė.
Mergytė linksmuolė, dainuoja ir šoka.
Skaityti, rašyti ir piešti jau moka.
kuprinė -didžiausia Aušrelės svajonė
Greičiau į mokyklą pradėti kelionę.
Nors metai mergytei dar tik penkeri,
Taip noris atverti mokyklos duris.
Tačiau į darželį dar laikas keliauti.
Anksti dar mokyklos Aušrelei ragauti.
Dar reikia jai žaisti, pietų pamiegoti.
Ir mielą zuikutį ar lėlę sapnuoti.
Daug valgyt daržovių ir vaisių sveikų,
Saldainių privalgyt, nedaug-su saiku.
Kad būtų pilvelis, dantukai sveiki...
Ir štai jau suėjo metukai šeši.
Kai vasara baigės, atėjo rugsėjis.
Aušrelė nuo ryto skrajoja lyg vėjas.
Kuprinė žalioji seniai paruošta,
Ir mūsų mergytė gražiai išpuošta.
Mamytė ir tėtis su meile pažiūri,
Išdidūs-juk tokią dukrelę jie turi.
Taip lauktą kelionę jau laikas pradėti...
Atrodo mokyklos skambutis girdėti.
QUOTE(Rozeta @ 2014 02 12, 15:47)
Paskaitinėju vis šią temą- kokių gražių žodžių sugalvota Ypač lopšinė.
Pagalvojau įkelsiu ir aš savo kūrybos eilėraštį, skirtą mano dukrytei. Ne Salomėja Nėris, bet....iš širdies
Dukrytei
Ilgai jausta, laukta, svajota,
Ir dar negimusi mylėta,
Kitų žmonių vaikuos ieškota,
Fantazija ar pasaka gėlėta.
Nesitikėjau jau tavęs sulaukti-
Visiems sakiau, kad laiko neturiu...
O kai širdis, lyg šuo norėjo kaukti,
Juokaudavau, jog noriu keturių...
Ką čia su viena, juk per lengva,
Juk vieną turi tiktai tinginiai.
Ir taip man nenuobodžiai dienos slenka,
Joms kliūtų mano meilės trupiniai...
Aš melavau, bet akys nemelavo.
O laikrodis tiksėjo vis greičiau...
Ir liūdesys dažnai mane kamavo...
Ir vėl tave kitų vaikuos mačiau...
Kai supratau, jog ateini,
Širdy pražydo nepatirtas jausmas,
Aš pajutau aš gyvenu.
Ir atsitraukė, tuštuma ir skausmas.
Tu mano meilė, mano stebuklėlis.
Ir skausmas, ir pasididžiavimas mamos.
Tu mano džiaugsmas, saulės spindulėlis.
Tave matysiu ir tavuos vaikuos...
Jūsų teismui
Pagalvojau įkelsiu ir aš savo kūrybos eilėraštį, skirtą mano dukrytei. Ne Salomėja Nėris, bet....iš širdies
Dukrytei
Ilgai jausta, laukta, svajota,
Ir dar negimusi mylėta,
Kitų žmonių vaikuos ieškota,
Fantazija ar pasaka gėlėta.
Nesitikėjau jau tavęs sulaukti-
Visiems sakiau, kad laiko neturiu...
O kai širdis, lyg šuo norėjo kaukti,
Juokaudavau, jog noriu keturių...
Ką čia su viena, juk per lengva,
Juk vieną turi tiktai tinginiai.
Ir taip man nenuobodžiai dienos slenka,
Joms kliūtų mano meilės trupiniai...
Aš melavau, bet akys nemelavo.
O laikrodis tiksėjo vis greičiau...
Ir liūdesys dažnai mane kamavo...
Ir vėl tave kitų vaikuos mačiau...
Kai supratau, jog ateini,
Širdy pražydo nepatirtas jausmas,
Aš pajutau aš gyvenu.
Ir atsitraukė, tuštuma ir skausmas.
Tu mano meilė, mano stebuklėlis.
Ir skausmas, ir pasididžiavimas mamos.
Tu mano džiaugsmas, saulės spindulėlis.
Tave matysiu ir tavuos vaikuos...
Jūsų teismui
Kaip grazu
Kiek daug meilės, kiek širdies įdėta , Rozeta, į eilėraštuką mamos dienoraštis eilėmis - kas gali būti nuostabiau
QUOTE(Rozeta @ 2014 02 12, 16:47)
Paskaitinėju vis šią temą- kokių gražių žodžių sugalvota Ypač lopšinė.
Pagalvojau įkelsiu ir aš savo kūrybos eilėraštį, skirtą mano dukrytei. Ne Salomėja Nėris, bet....iš širdies
Dukrytei
Pagalvojau įkelsiu ir aš savo kūrybos eilėraštį, skirtą mano dukrytei. Ne Salomėja Nėris, bet....iš širdies
Dukrytei
o cia rusu kalba, rasta internete
Что обязательно нужно делать с ребенком, чтобы воспоминания о детстве были яркими и счастливыми!
1. Пускать солнечные зайчики.
2. Наблюдать как прорастают семена.
3. Вместе скатиться с высокой ледяной горы.
4. Принести с мороза и поставить в воду ветку.
5. Вырезать челюсти из апельсиновых корок.
6. Смотреть на звезды.
7. Заштриховывать монетки и листья, спрятанные под бумагой.
8. Трясти карандаш, чтобы казалось, что он стал гибким.
9. Дырявить льдинки под струей воды.
10. Приготовить жженый сахар в ложке.
11. Вырезать гирлянды бумажных человечков.
12. Показывать театр теней.
13. Пускать блинчики на воде.
14. Рисовать мультфильм на полях тетради.
15. Устроить жилище в коробке от холодильника.
16. Плести венки.
17. Делать извержение вулкана из лимонной кислоты и соды.
18. Показать фокус с наэлектризованными бумажными фигурками.
19. Писать под копирку.
20. Сделать брызгалки из бутылок и устроить сражение.
21. Слушать пение птиц.
22. Пускать щепки по течению, рыть каналы и делать запруды.
23. Построить шалаш.
24. Трясти ветку дерева, когда ребенок стоит под ней и устраивать листопад (снегопад, дождик).
25. Наблюдать восход и закат.
26. Любоваться лунной дорожкой.
27. Смотреть на облака и придумывать, на что они похожи.
28. Сделать флюгер и ловушку для ветра.
29. Светить в темноте фонариком.
30. Делать осьминогов из одуванчиков и куколок из шиповника.
31. Сходить на рыбалку.
32. Оставлять отпечатки тела на снегу.
33. Кормить птиц.
34. Делать секретики.
35. Строить дом из мебели.
36. Сидеть у костра. Жарить хлеб на прутике.
37. Запускать воздушного змея.
38. Крутить ребенка за руки.
39. Построить замок из песка. Закапываться в песок. Вырыть глубокий колодец, чтобы достать до воды.
40. Сидеть в темноте, при свечах.
41. Делать чертиков из намыленных волос.
42. Дуть в пустую бутылку.
43. Повторять одно слово много раз, чтобы оно превратилось в другое.
44. Издавать победный крик каманчей.
45. Удивляться своей гигантской тени и играть с тенями в догонялки.
46. Прыгнуть в центр лужи.
47. Делать записи молоком.
48. Устроить бурю в стакане воды.
49. Закопать сокровище в тарелке с кашей.
50. Объясняться знаками.
51. Сделать носики из крылаток клена, ордена из репейника, сережки из черешен.
52. Дуть на пушинку.
53. Оставить травинку в муравейнике и потом попробовать муравьиную кислоту.
54. Есть заячью капусту, сосать смолу, слизывать березовый сок и кленовый сироп, жевать травинки.
55. Выдавливать формочками печенье.
56. Нанизывать ягоды на травинку.
57. Играть в циклопов.
58. Петь хором.
59. Починить любимую игрушку.
60. Пускать мыльные пузыри.
61. Наряжать елку.
62. Свистеть через стручок акации.
63. Смастерить кукольный домик.
64. Залезть на дерево.
65. Играть в привидений.
66. Придумывать маскарадные костюмы и наряжаться.
67. Говорить о мечтах.
68. Стучать в самодельный барабан.
69. Выпустить в небо воздушный шар.
70. Организовать детский праздник.
71. Смотреть на мир через цветные стеклышки.
72. Рисовать на запотевшем стекле.
73. Прыгать в кучи осенней листвы.
74. Начать обед с десерта.
75. Надеть на ребенка свою одежду.