Vaikas stebėjo kaip senelė rašo laišką ir paklausė:
- Tu rašai apie mane?
Močiutė nustojo rašyti, nusišypsojo ir atsakė anūkui:
- Taip, tu atspėjai, aš rašau apie tave. Bet daug svarbiau ne tai, ką aš rašau, o tai kuo rašau. Aš norėčiau, kad kai užaugsi, taptum panašus į šį pieštuką
Mažylis smalsiai pažvelgė į pieštuką, bet nepastebėjo nieko ypatinga.
- Jis toks pat, kaip ir visi pieštukai!
- O čia jau kaip pažiūrėsi. Šis pieštukas turi penkias savybes, kurios tau reikalingos, jei nori gražiai nugyventi sutardamas su visu pasauliu.
Pirma: gali būti genijumi, bet visada atmink apie tave Vedančios Rankos egzistavimą. Šią ranką mes vadiname Aukštesniąja jėga. Pasitikėk šia jėga ir mokykis ją jausti.
Antra: kad galėčiau rašyti, man tenka drožti pieštuką. Ši procedūra šiek tiek jam skausminga, bet po to, jis rašo daug ploniau, subtiliau. Tad mokėk kęsti skausmą, atmindamas, kad jis tave apvalo ir taurina.
Trečia: jei naudoji pieštuką, visada galima pasinaudoti ir trintuku, kad ištaisytum klaidas. Pataisyti save kartais visai gerai. Dažnai tai vienintelis būtas išlikti teisingame kelyje.
Ketvirta: nėra taip svarbu iš kokio medžio pagamintas pieštukas ar kokia jo forma, svarbiausia grafitas, šerdis esantis jo viduje. Visad stebėk tai kas vyksta tavo viduje.
Ir penkta: pieštukas visad palieka po savęs pėdsaką. Taip ir tu, savo veiksmais, palieki po savęs pėdsakus, tad kas kart pasverk kiekvieną savo žingsnį.
Autorius nežinomas.
