Papildyta:
Kai užaugsiu būsiu ..
Su drauge sudarėm trumpą apklausėlę,darželyje lakstančių mažų vaikų,kuo jie norėtų būti..
Visi šnekėjo taip lyg būtų tituluoti į "Miss pasaulis" .Intonacijom,veiksmais..
Tik Ji..Buvo kitokia..
Marius - "Aš būsiu lėktuvininkas .. !" (ir nubėgo išskleidęs rankas)
Tomas - "Aš statysiu smėlio dėžes dar mažesniems vaikams negu aš"
Linda - "Aš būsiu kaip ir mano mama.Darysiu valgyti ir..Gersiu" (wth? ;o)
Gabrielė - 'būsiu labai plona karatistė" (švyst švyst kojom,ir tabalavo nudribus ant žemės.Buvo juoko.)
Lukas - "Būsiu Kuliganas" (čia kiekvienam matyt suprast kaip nori)
Agnius - "Būsiu Algirdas Paksas ir skraidysiu malūnsparniu" (Pirmą kart girdim tokį asmenį.Na sėkmės)
Viktorija - "Vairuosiu autobusą ir būsiu policininkė" (vargšai autobuso keleiviai.Ji daug bamba.)
Justytė - "Niekada nepaliksiu savo vaikų,negersiu,ir daug visiems šypsosiuos..Būsiu gera." (Ji Buvo miela..O akys bylojo apie patirtį..)
Papildyta:
Berniukas su žalsvu paltuku.
Visai laiminga ėjau namučio,mintimis galvodama,ką čia nuveikus..juk po galais..Penktadienis.Mintys skrajojo kas sau.Jaučiausi lyg egzistuočiau tik aš.
Ir staiga..Akytės užkliuvo už tolimoje šmėžuojančio žalsvo paltuko..
-Tai jis..! -pasakiau balsu ir išsigandusi apsidairiau..ne kaip atordytų jei kas matytų,jog kalbu su savim..
Nejučia pagreitinau žingsnį..Norėjau kuo greičiau prie jo prieit.Prie to,kuris sakė,kad aš Gera.Bandžiau atrodyti nerūpestinga,tačiau viduje degte degiau.
Kodėl Šis vaikas man sukelia tiek jausmų?
Priėjau ir nieko nelaukus paklausiau..
-Labas,pameni mane?
-Taip.Tu ta gera mergaitė.
Jis nedrąsiai šyptelėjo ir lyg susigėdęs nuleido galvą..Mačiau jo,miškų spalvos akis..Tokias dideles.Visai kaip mano..
-Ką čia vėl darai?
-Tėveliai garsiai kalba namie,sakė išeiti..
-Pykstasi?
-Garsiai kalba.
Nedrąsiai pažiūrėjo į mane ir nebenuleido akių..
-Gal duosi ranką? - paklausiau aš.
Jis taip greit paėmė mano ranką,prilaikydamas su kita,lyg manydamas jog galiu apsigalvoti.Suspaudė taip tvirtai,kaip tik galėjo jo silpnos rankytės..
-Visom mergaitės taip darai?
-Ne..
Pritrūkau žodžių..niekada nebūčiau patikėjusi,kad ir vėl jį sutiksiu..
Kišenėje užčiuopiau saldainį.
-Nori?
Jis žiūrėjo į mane taip lyg būčiau pasakiusi kažką nenormalaus..
-Galima saldainį?
-Imk..Žinoma..
Mačiau kaip jo maži delniukai glamžė popieriuką,o burnytė krutėjo vartydama saldainį..
-Kada eisi namo?
-kai tėveliai nebekalbės garsiai..
-O iš kur žinosi kada tai bus?
-Atspėsiu..
Nusišypsojau..
-Dieve,koks tu mielas...-sušnabždėjau vos girdimai..
<...>
Ir štai..aš sėdžiu čia..namie..ten kur pagaliau man atrodo šilta ir mąstau apie jį..
Mes pažadėjom vienas kitam vėl susitikti..
Aš pažadus tęsiu.Tikiu,kad tęsi ir Jis.
Oho.. Keista matyti savo žodžius čia..Ir nematyti savęs kaip autorės..
šiaip pastebėjau burbuliuke, dauguma jūsų dėtų minčių - mano..
