Gražios mintys apie vaikus

Dabar, kai surikiuota viskas į vietas,
Ir nebeliko priežasties žiūrėt į juodą naktį
Mane sušildo viduje kažkas,
Kažkas brangaus, ko taip bijau netekti...
Lašelis kraujo, judesio truputis
Širdim suplakusia taip laukiamas vaikutis...
Dabar kai nebegalima žiūrėt atgal
Palietus naują savo kūno išlinkimą
Kai nebeliko: nežinau, ar, gal
Iš miego kitos mintys keltis ima...
Kad tik stebuklas manyje suradęs vietą
Kasdieną augtų ir be abejo - stiprėtų...

Po persileidimo ar netekus kudikelio:

The world may never notice
If a Snowdrop doesn’t bloom,
Or even pause to wonder
…If the petals fall too soon.

But every life that ever forms,
Or ever comes to be,
Touches the world in some small way
For all eternity.

The little one we longed for
Was swiftly here and gone.
But the love that was then planted
Is a light that still shines on.

And though our arms are empty,
Our hearts know what to do.
For every beating of our hearts
Says that we love you.


Autorius - nezinomas

Viešpaties dovana yra vaikai, įsčių vaisius - Jo atlyginimas. Kaip strėlės karžygio rankoje, taip jaunystės sūnūs. Palaimintas žmogus, turintis jų pilną strėlinę! (Ps 127, 3-5).

Labai "tinka" šioje temoje, kuri vadinasi "Gražios mintys apie vaikus"

Vaikelio laiškas mamai

Besilaukiančioms

Kai tavo kūnas tampa kitam namais, o širdis priklauso ne vien tik tau, apima keistas jausmas. Begalinė meilė, džiaugsmas, pasididžiavimas ir... nerimas, ar viskas bus gerai. Ar sugebėsiu, ar ištversiu, ar mokėsiu, ar laiku, ar sveikas, ar...?

Mielosios! Visos baimės kyla iš nežinojimo. Todėl kuo daugiau žinosit, tuo mažiau bijosit. O kuo mažiau baimių ir netikrumo, tuo gražesni ir pilnatviškesni tie mėnesiai, kai jūs su savo kūdikėliu esat patys artimiausi. Tiesiog patys patys...

Mylėkite savo stebuklėlį, bendraukite su juo, ruoškitės pati ir paruoškite jį didžiajam susitikimui. Juk anksčiau ar vėliau jums teks susipažinti ir iš kitos šio mini pasaulio pusės...

gražūs žodžiai apie mamas, vaikus, motinystę...


Mama supranta net tai, ko vaikas nepasako.
Motinos meilės dėka vaikas padaro ir tai, kas neįmanoma.
Motinystė didžiausias menas pasaulyje.

Mama dovanoja guvenimą, bet gyventi reikia pačiam.
Motinystė – meilės pradžia ir pabaiga.
Motinos rankos – švelnios lyg pūkas; vaikas saldžiausiai miega mamos glėbyje.
Mamos bučinys – tai vaistas nuo visų ligų.
Motinystė – tikras stebuklas.
Mama – tarsi bankas, kur sunešame visas savo nuoskaudas ir baimes.
Mama tai mūsų namai.
Motinos niekas neatstos.
Motina visuomet myli vaiką, ypač kai jis to nenusipelno.
Motinos meilė besąlygiška.
Motinystės džiaugsmą geriausia patirti, kai užmigdai vaikus.
Mama dovanoja mums savo meilę, bet negali jos primesti.
Kur mama ten namai.
Vyrai būna tokie, kokius juos išaugina jų motinos.
Nuo mamos prasideda visi dideli dalykai.
Mylimąją vyras myli karščiausiai, žmoną – labiausiai, o motiną – ilgiausiai.
Mama viską gali.
Už viską, kas esu, aš dėkingas savo mamai.
Mama – tai kitas meilės pavadinimas.
Motinos širdis – geriausia vaiko mokykla.
Vaikai lyg inkaras laiko motiną gyvenimo audrose.
Motinos meilės dėka vaikui nieko nėra nepasiekiamo.
Motinos savigarba nepriklauso nuo pasaulio pripažinimo, o jos didžiausias džiaugsmas – artimųjų laimė.
Vaikai motinos veidrodis.
Ranka supanti lopšį, priklauso žmogui, smarkiai stokojančiam miego.
Jokia tavo dovana mamai niekuomet nepriygs tam, ką ji dovanojo tau – patį gyvenimą.
Jei ne geros motinos – civilizacijai galas.
Motinos meilė viską atlaiko.
Tikra motina niekuomet nebūna laisva.
Motinos žodis visuomet švelnus, meilus, tylus.
Mama – pati geriausia draugė.
Mama – tai Dievo angelas žemėje.
Kai mama linksma, ir vaikai laimingi.
Motinos meilė visagalė.
Pirmieji namai pasaulyje atsirado tada, kai moteris, laikydama glėbyje kūdikį, padainavo jam lopšinę.
Meilė prasideda ir baigiasi motinyste.
Ilgiausiai prisimename tai, ką išgirdome sėdėdami ant motinos kelių.
Mamos širdis – tarsi gili bedugnė, bet joje visuomet rasi atleidimą.
Motinos meilė neša ramybę.
Vaikai gyvena taip, kaip juos išmokė mama.
Motinystė svarbiausia iš visų profesijų.
Motinos meilė pati tikriausia.
Be mamos nėra namų.
Mamos niekas nepakeis.
Už viską, kas esu ir kuo dar tikiuosi tapti, aš dėkoju savo motinai.
Pasaulio akimis motina – tiktai žmogus, bet savo vaikuiji – visas pasaulis.
Jei kaskart, kai pagalvoju apie mamą, išdygtų po gėlę, jau turėčiau bekraštį sodą.
Motinos šypsena – pats gražiausias žiedas.
Motinos meilė niekad nesibaigia ir nesusvyruoja.
Mamos vardas – tai gražiausias vaiko žodis visomis kalbomis.
Mamos širdis visada priklauso vaikams.
Vaikai – tai motinos siekių ir pastangų atspindys.
Vaikai neleidžia pamiršti, kad žaidimas – irgi svarbus darbas.
Gimdydamos vaikus, motinos kuria ateitį.
Mama pati ištikimiausia mūsų draugė.
Motina – geriausia vaiko mokytoja bei sergėtoja.
Motinos glėbys švelnesnis už pūką...

Sidrulka, ačiū

Oi man patiko!
Parasiau draugei,kuri susilauke dukrytes, tik truputi kai kur pakeiciau

Kol dar nebuvau mama

Kol dar nebuvau mama,
Nebuvau laikiusi klykiančio vaiko vien tam,
Kad gydytojai galėtų apžiūrėti
Ar paskiepyti.
Niekada neverkiau matydama ašaras.
Niekada nesikraustydavau iš proto iš laimės
Vien dėl paprasčiausios šypsenos.
Niekada nesėdėdavau naktį
Žiūrėdama į miegantį vaiką.
Kol dar nebuvau mama,
Niekad nelaikydavau rankose miegančio vaiko,
Nes gaila padėti.
Niekada mano širdis nesubyrėdavo į tūkstančius dalelių,
Kad kažkam negalėjau palengvinti skausmo.
Niekada nemaniau, kad kažkas toks mažas
Gali pakeisti mano gyvenimą taip stipriai.

Aš nežinojau, kad galėjau kažką taip stipriai mylėti.
Ir nežinojau, kad man patiks būti mama.
Kol dar nebuvau mama,
Nežinojau ką reiškia jausti,
Tarsi širdis būtų išlipusi iš kūno.
Ir nežinojau, koks ypatingas jausmas yra
Pamaitinti alkaną kūdikį.
Nežinojau, kad vaiką ir mamą sieja tiek daug.
Ir nežinojau, kad kažkas toks mažas
Galėtų paversti mane tokia svarbia.
Kol dar nebuvau mama,
Aš niekada neatsikeldavau kas 10 minučių
Tiesiog įsitikinti, kad viskas…tvarkoje.
Ir niekada nejutau tos šilumos,
Džiaugsmo,
Meilės,
Stebuklo,
Pasitenkinimo būti mama.
Aš nežinojau, kad galiu jausti tiek daug, kol dar nebuvau mama…
si eilerasti skaitydama susigraudinau nes kuo puikiausiai apibudina mano jausmus vaikams

Šie žodžiai kaip SM himnas, jau ne vienoje temoje juos skaičiau, parašyti jie jau irgi keletas metų atgal. Prieš 4 metus, Rotušėje per nėštukių šventę juos I.Balsytė skaitė...gaila, kad iš tiesų nežinom kas autorius..nes žodžiai- tobuli.

Mylėsiu tave amžinai

Mama laikė rankose savo naujagimį ir lėtai sūpavo jį pirmyn atgal, pirmyn atgal, pirmyn atgal. Laikydama jį rankose, mama vaikeliui dainavo:
Mylėsiu tave amžinai,
Patiksi man amžinai.
Kol aš gyvenu,
Mano vaikelis tu būsi.

Kūdikis augo. Jis augo, ir augo, ir augo. Jis augo, kol jam sukako dveji ir jis bėgiojo po namus. Jis vertė knygas iš lentynų. Jis traukė maistą iš šaldytuvo. Jis paėmė mamos laikrodį ir nuleido jį į klozetą. Kartais jo mama sakydavo "Šis vaikas išves mane iš proto".
Bet atėjus nakčiai, kuomet dvimetinukas buvo tylus, mama tyliai atidarydavo kambario duris, pereidavo kambarį, pažiūrėdavo į vaiką pro lovos kraštą ir įsitikinusi, kad vaikas miega, paimdavo jį ant rankų ir čiūčiuodavo pirmyn ir atgal... Linguodama dainavo:
Mylėsiu tave amžinai,
Patiksi man amžinai.
Kol aš gyvenu,
Mano vaikelis tu būsi.

Mažas berniukas augo. Jis augo ir augo, augo ir augo. Ir jam sukako devyneri. Jis niekada nenorėdavo grįžti namo pietums, jis nenorėjo maudytis, o kuomet lankydavo močiutė, jis pasakydavo daug negerų žodžių. Kartais jo mama norėdavo parduoti jį į zoo.
Bet atėjus nakčiai, kuomet devynmetis buvo tylus, mama tyliai atidarydavo kambario duris, pereidavo kambarį, pažiūrėdavo į vaiką pro lovos kraštą ir įsitikinusi, kad vaikas miega, paimdavo jį ant rankų ir čiūčiuodavo pirmyn ir atgal... Linguodama dainavo:
Mylėsiu tave amžinai,
Patiksi man amžinai.
Kol aš gyvenu,
Mano vaikelis tu būsi.

Berniukas augo. Jis augo ir augo, augo ir augo, kol tapo paaugliu. Jo draugai buvo keisti ir jie nešiojo keistus drabužius, ir jie klausėsi keistos muzikos. Kartais mama pagalvodavo, kad tai ji gyvena zoo.
Bet atėjus nakčiai, kuomet paauglys miegodavo, mama tyliai atidarydavo kambario duris, pereidavo kambarį, pažiūrėdavo į vaiką pro lovos kraštą ir įsitikinusi, kad vaikas miega, paimdavo jį ant rankų ir čiūčiuodavo pirmyn ir atgal... Linguodama dainavo:
Mylėsiu tave amžinai,
Patiksi man amžinai.
Kol aš gyvenu,
Mano vaikelis tu būsi.

Paauglys augo. Jis augo ir tapo suaugusiu vyru. Jis paliko namus ir nusipirko savus kitame miesto gale...

Bet kartais tamsiomis naktimis mama sėsdavo į mašiną ir važiuodavo per visą miestą. Jei šviesos sūnaus name nedegdavo, mama atidarydavo jo miegamojo langą, atitipendavo per kambarį, įsitikindavo, kad sūnus miega ir pakeldavo tą didelį vyrą ant rankų ir linguodavo pirmyn atgal, dainuodama:
Mylėsiu tave amžinai,
Patiksi man amžinai.
Kol aš gyvenu,
Mano vaikelis tu būsi.

Na, mama paseno. Ji vis seno ir seno. Vieną dieną ji paskambino sūnui ir paprašė ją aplankyti, nes ji labai sena ir smarkiai serga. Sūnus atskubėjo pas mamą ir kuomet jis atidarė duris, mama pamėgino dainuoti dainą:
Mylėsiu tave mažinai,
Patiksi man amžinai...

Bet ji negalėjo pabaigti, nes buvo per sena ir per silpna.
Sūnus priėjo prie mamos, pakėlė ją ant rankų ir ėmė sūpuoti, linguodamas pirmyn atgal, ir dainavo šia dainą:
Aš amžinai tave mylėsiu,
Tu visada man patiksi.
Kol aš gyvas,
Tu būsi mano mama.

Kuomet sūnus grįžo namo tą vakarą, jis ilgai stovėjo ant laiptų. Tada nuėjo į kambarį, kur miegojo jo naujagimė dukrelė. Jis paėmė savo dukrytę ant rankų ir ėmė čiūčiuoti pirmyn atgal, dainuodamas dainą:
Mylėsiu tave amžinai,
Patiksi man amžinai.
Kol aš gyvenu,
Mano vaikelis tu būsi.