Kūdikiai, sako neramūs
vargo su jais nemažai.
kokios laimingos mes mamos
jeigu jie auga gražiai.
mano sūnau, mano džiaugsme,
mano saulele šviesi,
nieks neapsakys šito jausmo
kai tu ant rankų esi...
mažos tavo kojytės
nemina pievos žalios
bet greitai, oi greitai sūnelis
krykštaus šiltuos spinduliuos
kalbins jis katiną rainą
vaikiška savo šneka,
prašys padainuoti jam dainą
ir šnekučiuos jis kažką.
o cia besilaukianciom stebukliuku, kad laukimas ne toks sunkus butu:)
Jo dar nėra, bet mes abudu žinom,
Kad jis ateis mažytis ir švelnus.
Mes jaučiame trečios širdies plakimą,
Ir kas bebūtų jis - dukrelė ar sūnus, -
Mes nesidžiaugt, nelaukti jo negalim,
Ir šis laukimas dvigubai džiugus -
Ateina naujas, laukiamas žmogus.
Gal saulė švies, gal žvaigždės degs, mirgės?
Ne, niekur, niekada žmogaus gimimas
Dar neturėjo taip gilios prasmės...
Sušvinta
Kiekvienas rytas Tavo šypsena,-
Tokia švelnia, trapia,-
Lyg angelo dvasia.
Paseja mumyse didžiuli nora džiaugtis -
Vaikišku akiu šviesa ,
Švelniu rankeliu glamone saldžiausia .
Beribe meile - amžina , tyra ,-
Ir nerimo šešeliu sirdyje
Lyg pasaka liudna .
Tarytum spindulelis delnuose ,-
Tu dar mažytis...
Juk gaila , kad vaikyste sitokia trumpa ,
Tu silpnas , gležnas ,daug ko dar nesupranti .
Naivus ir tyras lyg kalnu upelis .
Tačiau tikek , jog šituose namuos Tau meiles niekada nestigs ,
Ir šilumos , ir supratimo , ir kantrybes ...
Kiekvienas rytas Tavo šypsena,-
Tokia švelnia, trapia,-
Lyg angelo dvasia.
Paseja mumyse didžiuli nora džiaugtis -
Vaikišku akiu šviesa ,
Švelniu rankeliu glamone saldžiausia .
Beribe meile - amžina , tyra ,-
Ir nerimo šešeliu sirdyje
Lyg pasaka liudna .
Tarytum spindulelis delnuose ,-
Tu dar mažytis...
Juk gaila , kad vaikyste sitokia trumpa ,
Tu silpnas , gležnas ,daug ko dar nesupranti .
Naivus ir tyras lyg kalnu upelis .
Tačiau tikek , jog šituose namuos Tau meiles niekada nestigs ,
Ir šilumos , ir supratimo , ir kantrybes ...
QUOTE(Cukraus pudra @ 2011 11 30, 21:24)
kartais randi ir be autoriu
Tai ka, jei randi gražių eilėraščių tai ir norisi, kad ir kiti zinotu. nematau čia nieko blogo, kad ir be autoriaus
QUOTE(BalBal @ 2011 11 30, 21:57)
kartais randi ir be autoriu
Tai ka, jei randi gražių eilėraščių tai ir norisi, kad ir kiti zinotu. nematau čia nieko blogo, kad ir be autoriaus
Tai ka, jei randi gražių eilėraščių tai ir norisi, kad ir kiti zinotu. nematau čia nieko blogo, kad ir be autoriaus
tada galima parašyti, kad autorius nežinomas.
O taip ir neina suprast, ar šia autorės rašyta, ar iš kažkur copy-paste.
Norint panaudot kitur ir kyla bėda nurodant autorių.
| i | ačiū, kad dalinatės gražiomis eilėmis, posakiais, žodžiais su visasi forumo dalyviais. Tačiau norėčiau, kad pasikartojančių posmų nebedėtumėte, būtų gerai, kad peržvelgtumėte kas jau yra temoje. Ačiū už supratimą. |
Super, kad tokia tema yra. Tiek radau perliukų. Super 
Aš tave užauginsiu, dukryte.
Tu-dievaitė manųjų sapnų,
Tu-svajonių manų karalystėj
Nuostabiausios princesės vardu.
Pasakėlėn tave nusivesiu,
Pakylėsiu į pilį aukštyn,
Žvaigždėmis kasytes apibersiu,
Kol sapnų karalystėj miegi.
Į svajonę ant rankų nunešiu
Ir pasupsiu minkščiausiam glėby
Tavo akys spindi lyg perlai,
Mano meilės esi vėrinys.
Mažulėle tave prie krūtinės
Lyg karolius brangiausius glaudžiu.
Tu iš meilės tėveliui juk gimus,-
Atminimas mūs meilės dviejų
*****
Tu-dievaitė manųjų sapnų,
Tu-svajonių manų karalystėj
Nuostabiausios princesės vardu.
Pasakėlėn tave nusivesiu,
Pakylėsiu į pilį aukštyn,
Žvaigždėmis kasytes apibersiu,
Kol sapnų karalystėj miegi.
Į svajonę ant rankų nunešiu
Ir pasupsiu minkščiausiam glėby
Tavo akys spindi lyg perlai,
Mano meilės esi vėrinys.
Mažulėle tave prie krūtinės
Lyg karolius brangiausius glaudžiu.
Tu iš meilės tėveliui juk gimus,-
Atminimas mūs meilės dviejų
*****
"O JEI AŠ GALĖČIAU IŠ NAUJO AUGINTI SAVO VAIKĄ...
Pirmiau aš "pastatyčiau" jo savigarbą, o namą vėliau.
Pirštus daugiau naudočiau piešimui, o ne rodymui kas ne taip.
Sakyčiau mažiau pastabų, daugiau paaiškinčiau.
Žiūrėčiau ne į laikrodį, o į akis.
Rūpinčiausi žinoti mažiau ir žinočiau daugiau rūpintis.
Dažniau apsikabinčiau ir skraidinčiau aitvarus.
Nevaidinčiau rimto, o rimčiau žaisčiau.
Daugiau po pievas lakstyčiau ir į žvaigždes žiūrėčiau.
Vaiką dažniau ant rankų paimčiau ir mažiau tampyčiau.
Šalia namų augantį ąžuolą dažniau pastebėčiau.
rečiau būčiau nepalenkiamas ir daug dažniau pritarčiau.
Mažiau rodyčiau meilės jėgai, o daugiau meilės jėgą."
Pagal Diane Loomans.
Pirmiau aš "pastatyčiau" jo savigarbą, o namą vėliau.
Pirštus daugiau naudočiau piešimui, o ne rodymui kas ne taip.
Sakyčiau mažiau pastabų, daugiau paaiškinčiau.
Žiūrėčiau ne į laikrodį, o į akis.
Rūpinčiausi žinoti mažiau ir žinočiau daugiau rūpintis.
Dažniau apsikabinčiau ir skraidinčiau aitvarus.
Nevaidinčiau rimto, o rimčiau žaisčiau.
Daugiau po pievas lakstyčiau ir į žvaigždes žiūrėčiau.
Vaiką dažniau ant rankų paimčiau ir mažiau tampyčiau.
Šalia namų augantį ąžuolą dažniau pastebėčiau.
rečiau būčiau nepalenkiamas ir daug dažniau pritarčiau.
Mažiau rodyčiau meilės jėgai, o daugiau meilės jėgą."
Pagal Diane Loomans.
kadangi as jau mociute.sakau aciu mieloms mamytems uz tokius grazius posmus. ypac pingvinukui ir onelei 
Iš Tony Parsons knygos "Vyras ir vaikas":
Vaikas gali pasikeisti akimirksniu. Nusigręži porai sekundžių, o atsigręžęs randi jau visai kitokį.
Kiekvienas tėvas savo sūnui yra didvyris. Bent jau tol, kol šis mažas ir geresnių nepažįsta.
Tėvu būnama intuityviai ir įgundama palaipsniui. Niekas to neišmoko. Išmoksti būdamas.
Vaikystėje manydavau, kad mano tėvai turi kokių nors paslaptingų žinių apie tai, kaip su manimi elgtis ir tinkamai mane auginti. Maniau, kad yra koks puikus generalinis planas, kaip priversti mane valgyti daržoves ir eiti į savo kambarį, kai liepta. Bet aš klydau. Dabar jau žinau, kad jie darė tai, ką daro viso pasaulio tėvai. Tiesiog improvizavo.
Net kai jų nėra, jie vis vien nepaleidžia tavo širdies. Štai ką reiškia būti tėvu.
Vaikas gali pasikeisti akimirksniu. Nusigręži porai sekundžių, o atsigręžęs randi jau visai kitokį.
Kiekvienas tėvas savo sūnui yra didvyris. Bent jau tol, kol šis mažas ir geresnių nepažįsta.
Tėvu būnama intuityviai ir įgundama palaipsniui. Niekas to neišmoko. Išmoksti būdamas.
Vaikystėje manydavau, kad mano tėvai turi kokių nors paslaptingų žinių apie tai, kaip su manimi elgtis ir tinkamai mane auginti. Maniau, kad yra koks puikus generalinis planas, kaip priversti mane valgyti daržoves ir eiti į savo kambarį, kai liepta. Bet aš klydau. Dabar jau žinau, kad jie darė tai, ką daro viso pasaulio tėvai. Tiesiog improvizavo.
Net kai jų nėra, jie vis vien nepaleidžia tavo širdies. Štai ką reiškia būti tėvu.
