Gražios mintys apie vaikus

labai grazu

Kol tu busi visai mazas ir kiekviename zingsnyje tykos pavojai,as tau nuolat kartosiu:
"Negalima".
Kai tu ugtelsi ir tapsi sviesiaplaukiu,nenuorama berniuksciu,as sakysiu:"Ne-
reikia".
Praeis dar keleri metai ir tau,uzsisklendusiam paaugliui,as draugiskai tepatarsiu:
"Nereiketu".
Ir su baime lauksiu tos valandos,kai pirma karta istarsiu:"sunau,spresk pats.. ."

Jūs tik pamanykit - šiandien aš gimiau
Ir iškart už lango saulę pamačiau.
Tai bent įkyruolė - erzina mane -
Spinduliais baksnoja. Nusisuksiu. Be!

Kurgi čia papuoliau? Taip jauku, jauku.
Lubos sau baltuoja. Iš tiesų gražu.
Reik apsidairyti, bet galva sunki.
Ką dabar daryt? Noriu pamatyt,
Kas aplinkui vyksta, ar čia kas yra,
Ar taip jau nutiko, kad esu viena?

Įdomu, kas kvepia taip svaigiai, svaigiai?
Gal tai vyšnios žydi? O gal čia rugiai?
Sudėtinga gimus – nieko nežinai,
Nors žinoti nori ir galvot bandai.

Liūdna taip drybsoti ir stebėt lubas,
Reikia padainuoti – gal ateis mama?
Apie žalią dangų, mėlynus rugius.
Tik kažin kaip tarti tuos keistus žodžius?

Teks improvizuoti – a bu bu ba ba…
Tik kažin ko spokso į mane mama?
Negi ji nežino, kad rugiai žali,
Ir kad vos tik gimęs jau dainuot gali?

kaip gražu

superinis eilėraštukas ir kur gi jis buvo anksčiau, nes aš stengiaus kiek įmanoma daugiau tokių gražučių eilėraštukų sudėti į mūsų krikštynų laikraštuką

beje, turiu ir savos kūrybos eilraštuką pagal mūsų šeimos situaciją... tiesa, net du... bandau atgaminti...


dvylika metų lauktas pavasaris


dvylika metų laukėm stebuklo,
Liejome ašaras, dėjom viltis
ir rodos nieko mums netrūko,
tačiau kraujavo mūsų širdys


dvylika metų kentėm laukimą
teko patirt ne vieną praradimą,
teko išgirst ne vieną įskaudinimą,
tačiau stiprios mūs širdys atlaikė
kartų likimą

ir štai jau pernai per motinos dieną
tyliai džiaugėmės savo naujiena,
dukrytė spurdėjo jau nebe pirma dienna-
pagaliau ir mes laiminga šeimyna

pavasaris šis nuostabus
atėjo laimė ir į mūsų namus,
dukrytės spindinti šypsena leidžia pagaliua
jaustis tikra mama.

Rugilės mėlynos akutės
šypsos kasdien kaip pavasarinės žibutės.
mažos rankytės, spurdančios kojytės-
Jos sako man: ,,Būk laiminga, mano mamyte".

(turiu ir varinatą perkūrus, kad ne tik ,,mama" minima, bet ,,tėvai", šeima)

na ir kt eilėraštukas antros sesytės gimimo proga:


Miela sese, jau esu
atėjau iš paširdžių,
Iš mamytės šilto guolio,
kur prieš pusantrų metukų gyvenai ir tu.

Myli sesė mane labai-
butiū duoda man dažnai
ir galvytę man paglosto,
glaudžiasi prie mano skruosto.

Augsim, žaisim, protingėsim
Ir tėveliams greit padėsim,.
teiksim meilę, šilumą ir viltį
Tikimės neteks mums jų nuvilti.

Papildyta:





superinė dovanėlė
aš irgi ketinu padaryti su pagalba kažką panašaus dukros antro gimtadienio proga- ir va idėja dėti ne kokius faktų žodžius, o tokius su gilia mintimi, pamąstymais.... faktai - dienoraščiuose... o čia taip jaudinančiai, mielai....

koks gražus ir linksmas, nuotaikingas ir vaikiškas eilėraštis. Nuotaiką pakėlė...




Labai gražu, nes regiu žodžius einančius iš pačios širdies....

grazu ir teisinga

nuostabus kas autorius?

Nežinau, internete radau be autoriaus

Įkeliu porą savo kūrybos eilėraštukų, skirtų mylimaiusiai dukrytei Pirmąjį įrašėm į atviruką antrojo gimtadienio proga, o kita stai šiaip atminimui bus

Tavo plaukuos - žibuoklių aidas,
O delnuose – boružės šypsnis.
Plačiuos laukuos skardena juokas,
O akyse – saulutės blyksnis.

Kai rytuose aušra sužimba,
Norisi glostyt galvelę baltą.
Kopia boružė aukštyn į smilgą,
Apgaubia rūkas lašelį šaltą.

Bėga takelis aguonų pievon,
Ant akmenėlių žaislai pažirę,
Nardo kregždutės viršum ražienų,
Glaudžia rankutės mielą mažylę.

Ant debesėlio mėnulis miega,
Išsklaidė vėjas rytinę miglą,
Varna pagavo didelį slieką,
Brenda kojelės per dieną ilgą.

Žaidžia drugeliai rasotom gijom,
Sirpsta uogelės saulės myluotos.
Visą dienelę šypsenom lyja –
Tiek daug tos laimės nepamatuotos.

Merkias saulutė, vakaras slenka,
Tįsta šešėlis nuo klevo ilgas.
Laukia motutė, žiūri pro langą:
Parbrenda mėnuo per gelsvas smilgas.

Geria žvaigždutės vakaro vėsą,
Boružė kloja patalą šiltą,
Miega galvytė sapno pavėsy –
Kiek daug į vieną dieną sutilpo.

Naktis užtraukė žvaigždėtą skarą,
Mėnulis pliko arbatą mėtų...
Kaip visgi džiaugtis pasauliu gera –
Šokt, kad širdis iš laimės spurdėtų.

xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx

Saulė glosto žiedą aguonėlės rausvą,
Garsiai svirpia žiogas rasa nusiprausęs,
Akeles atmerkus, mamai aš šypsausi –
Norisi pasaulį prie širdies priglausti.

Mažos mano dienos, saulės nubučiuotos
Ir mamytės rankų švelniai išsūpuotos.
Kur upelis teka, žvaigždėmis nuklotas?
Kur takelis veda, skaudžiai akmenuotas?

Dar žinot anksti man – mažas aš drugelis,
Gėlėmis pražydęs aplanko sapnelis.
Tyliai man dainuoja mylimas tėvelis -
Laimę dovanoja mažytei širdelei.

Skrenda pienės pūkas, vėjo pakylėtas –
Koks gražus pasaulis, dar netyrinėtas!
Gal mano takelis bus tikrai gėlėtas,
Mažas aš vaikelis, visų numylėtas.

nuostabus zodziai!

pritariu, nuostabūs žodžiai