While we try to teach our children all about life,
Our children teach us what life is all about.
10 Janušo Korčako priesakų
1. Nesitikėk, kad tavo vaikas bus toks kaip tu arba toks, koks tu nori. Padėk jam tapti ne tavimi, o savimi.
2. Nereikalauk iš vaiko atlygio už viską, ką dėl jo padarei. Tu davei jam gyvenimą - kaip jis gali tau atsidėkoti? Jis duos gyvenimą kitam, kitas - trečiam, ir tai yra nekintantis dėkingumo dėsnis.
3. Neišliek ant vaiko savo nuoskaudų, kad senatvėje nevalgytum karčios duonos. Nes ką pasėsi, tą ir pjausi.
4. Nežiūrėk į jo problemas iš aukšto. Gyvenimas duotas kiekvienam pagal jėgas, ir, būk tikras, jam jis sunkus ne mažiau nei tau, o gal net ir labiau, nes jis neturi patirties.
5. Nežemink!
6. Nepamiršk, kad patys svarbiausi žmogaus susitikimai - tai jo susitikimai su vaikais. Skirk jiems daugiau dėmesio - mes niekada negalime žinoti, ką sutinkame vaiko pavidalu.
7. Nesikankink, jeigu ko nors negali padaryti dėl savo vaiko. Kankinkis, jeigu gali, bet nedarai. Atmink, dėl vaiko padarei nepakankamai, jeigu nepadarei visko.
8. Vaikas - ne tironas, kuris valdo visą tavo gyvenimą, ne tik tavo kūnas ir kraujas. Tai tas brangus indas, kurį Gyvenimas davė tau saugoti ir įžiebti kūrybos ugnį. Tai laisva motinos ir tėvo, pas kuriuose augs ne "nuosavas", "mūsų" vaikas, o siela, patikėta saugoti, meilė.
9. Mokėk mylėti svetimą vaiką. Niekada nedaryk svetimam to, ko nenorėtum, kad darytų tavajam.
10. Mylėk savo vaiką bet kokį - netalentingą, nesėkmingą, suaugusį. Bendrauk su juo - džiaukis, nes vaikas - tai šventė, kuri kol kas su tavimi."
1. Nesitikėk, kad tavo vaikas bus toks kaip tu arba toks, koks tu nori. Padėk jam tapti ne tavimi, o savimi.
2. Nereikalauk iš vaiko atlygio už viską, ką dėl jo padarei. Tu davei jam gyvenimą - kaip jis gali tau atsidėkoti? Jis duos gyvenimą kitam, kitas - trečiam, ir tai yra nekintantis dėkingumo dėsnis.
3. Neišliek ant vaiko savo nuoskaudų, kad senatvėje nevalgytum karčios duonos. Nes ką pasėsi, tą ir pjausi.
4. Nežiūrėk į jo problemas iš aukšto. Gyvenimas duotas kiekvienam pagal jėgas, ir, būk tikras, jam jis sunkus ne mažiau nei tau, o gal net ir labiau, nes jis neturi patirties.
5. Nežemink!
6. Nepamiršk, kad patys svarbiausi žmogaus susitikimai - tai jo susitikimai su vaikais. Skirk jiems daugiau dėmesio - mes niekada negalime žinoti, ką sutinkame vaiko pavidalu.
7. Nesikankink, jeigu ko nors negali padaryti dėl savo vaiko. Kankinkis, jeigu gali, bet nedarai. Atmink, dėl vaiko padarei nepakankamai, jeigu nepadarei visko.
8. Vaikas - ne tironas, kuris valdo visą tavo gyvenimą, ne tik tavo kūnas ir kraujas. Tai tas brangus indas, kurį Gyvenimas davė tau saugoti ir įžiebti kūrybos ugnį. Tai laisva motinos ir tėvo, pas kuriuose augs ne "nuosavas", "mūsų" vaikas, o siela, patikėta saugoti, meilė.
9. Mokėk mylėti svetimą vaiką. Niekada nedaryk svetimam to, ko nenorėtum, kad darytų tavajam.
10. Mylėk savo vaiką bet kokį - netalentingą, nesėkmingą, suaugusį. Bendrauk su juo - džiaukis, nes vaikas - tai šventė, kuri kol kas su tavimi."
Vaikas ir begalybė.
Vaikas ir amžinybė.
Vaikas - dulkelė erdvėje.
Vaikas - akimirka laike.
/Janušas Korčakas/
Vaikas ir amžinybė.
Vaikas - dulkelė erdvėje.
Vaikas - akimirka laike.
/Janušas Korčakas/
Iš šilumos, iš meilės, iš tikėjimo,
Su niekuo nepakeičiamu juoku,
Į šį pasaulį jie ateina -
Atsineša čia viską, kuo tikiu:
Neramų miegą, mielą šypsnį,
Linksmas akis ir daug keistų garsų,
Ir lūpas, iš kurių sulaukiam žodžių:
"Mama, aš tave myliu..."
Su niekuo nepakeičiamu juoku,
Į šį pasaulį jie ateina -
Atsineša čia viską, kuo tikiu:
Neramų miegą, mielą šypsnį,
Linksmas akis ir daug keistų garsų,
Ir lūpas, iš kurių sulaukiam žodžių:
"Mama, aš tave myliu..."
Kas tai yra kūdikystė?
Klausia mažylė mamos.
Kūdikystė? Daigelis žalias,
Prasikalęs po speigo žiemos.
Tai upės bangelės smagios
Ledams išplaukus.
Tai pirmas švelnus vėjelis,
Šiaušiantis plaukus.
O vaikystė, mama, kas tai?
Tai melsva žibutė šlaite,
Tai žaliuoti pradėjęs gluosnis
Ir pirmoji beržų sula.
Vaikystė? Pavasario saulė,
Sodai balti, balti.
Tai pasakų pasaulis,
Kuriame tu gyveni.
O kas tuomet jaunystė?
Jaunystė? Laukai žali.
Vėjas veržlus, bebaimis,
Balta lelija vandeny.
Tai nerimo gaidelė
Širdin įsmigus,
Pirma išdavikė ašara
Skausme išdygus.
O pasakyki, mama,
Kas gi yra branda?
Tai mano metai, mažyte,
Pirmosios raukšlės veide.
Tai sodas rudeninis,
Liūtis už lango,
Tai rūpesčių grandinė
Ir šokis tango.
Kas gi senatvė, mamyte?
Štai ta lazdelė kampe.
Tai šaltas rudenio vėjas
Ir speiguota žiema.
Gyvenimo lobynas,
Žila, žilutėlė galva.
Ir ašarotas žvilgsnis,
Ir visko pabaiga...
Klausia mažylė mamos.
Kūdikystė? Daigelis žalias,
Prasikalęs po speigo žiemos.
Tai upės bangelės smagios
Ledams išplaukus.
Tai pirmas švelnus vėjelis,
Šiaušiantis plaukus.
O vaikystė, mama, kas tai?
Tai melsva žibutė šlaite,
Tai žaliuoti pradėjęs gluosnis
Ir pirmoji beržų sula.
Vaikystė? Pavasario saulė,
Sodai balti, balti.
Tai pasakų pasaulis,
Kuriame tu gyveni.
O kas tuomet jaunystė?
Jaunystė? Laukai žali.
Vėjas veržlus, bebaimis,
Balta lelija vandeny.
Tai nerimo gaidelė
Širdin įsmigus,
Pirma išdavikė ašara
Skausme išdygus.
O pasakyki, mama,
Kas gi yra branda?
Tai mano metai, mažyte,
Pirmosios raukšlės veide.
Tai sodas rudeninis,
Liūtis už lango,
Tai rūpesčių grandinė
Ir šokis tango.
Kas gi senatvė, mamyte?
Štai ta lazdelė kampe.
Tai šaltas rudenio vėjas
Ir speiguota žiema.
Gyvenimo lobynas,
Žila, žilutėlė galva.
Ir ašarotas žvilgsnis,
Ir visko pabaiga...
Koks šviesus vaikų pasaulis!
Jo spalva šilta šilta.
Piešiniuos sušvinta saulė,
Tai raudona, tai balta.
Toksai gydantis žydrumas.
Visa žemė - vien žieduos!
Ir tamsių spalvų nebūna
Nei padangėj, nei veiduos.
Ir tokios spalvingos šventės,
Nupieštos lape baltam.
Ak, kaip noris pagyventi
Jų pasaulyje šviesiam!
Jo spalva šilta šilta.
Piešiniuos sušvinta saulė,
Tai raudona, tai balta.
Toksai gydantis žydrumas.
Visa žemė - vien žieduos!
Ir tamsių spalvų nebūna
Nei padangėj, nei veiduos.
Ir tokios spalvingos šventės,
Nupieštos lape baltam.
Ak, kaip noris pagyventi
Jų pasaulyje šviesiam!
... tik šiaip - jau ilgai iš galvos neišeina frazė, girdėta per absoliutų "muilą" - "nusivylusias namų šeimininkes": "Atiduočiau visą savo gyvenimą už tai, kad galėčiau dar bent vieną dieną pabūti jos mama"... Pasakyta ligoninės palatoje prie merdinčios Dukters... Pati prasmingiausia serialo mintis 
Mano mažutės dienos
Saulės anksti myluotos,
Tarsi laukų purienos
Ryto rasa apklotos.
Dar visiškai neilgas
Mano pačios takelis.
Aš kaip bitutė pilkas
Mažas mamos paukštelis.
Lai debesėliai renkas,
Lai nepiktai grūmoja
Švelnios mamytės rankos
Mano dienas globoja.
E. Selelionis.
Saulės anksti myluotos,
Tarsi laukų purienos
Ryto rasa apklotos.
Dar visiškai neilgas
Mano pačios takelis.
Aš kaip bitutė pilkas
Mažas mamos paukštelis.
Lai debesėliai renkas,
Lai nepiktai grūmoja
Švelnios mamytės rankos
Mano dienas globoja.
E. Selelionis.
QUOTE(dovi24 @ 2011 05 19, 13:44)
Sveikos, mamytes, laaabai begalo grazi temuke,kuria vis skaitau ir pasigraudinu... 
paciai prireike kokiu graziu zodeliu seneliams anukelio krikstynu proga.Labai prasau, gal ka turit pagelbekit
paciai prireike kokiu graziu zodeliu seneliams anukelio krikstynu proga.Labai prasau, gal ka turit pagelbekit
Nieko nebus gražiau,nei paprasti žodžiai pasakyti iš širdies
Vaikystė mus persekioja kiekvieną liūdesio ir ilgesio valandą, mes bėgame prie jos lyg prie šaltinio, tenai niekada netrūksta vandens, nes tik vaikystėje mes esame tikri dievai ir tik vaikystėje galime iškasti šulinius trokštantiems pagirdyti.
/Juozas Aputis/
/Juozas Aputis/
