Sėdi tu, mama, o aš tarsi artistė
Jums rengiu juokingus spektaklius.
Tėti, atmenu, kaip nešdavai per pievą,
Mokydamas džiaugtis skrendančiu paukščiu.
Man suprast padėjai keistą vėjo kalbą
Ir įvertint tai, ką jau seniai turiu.
Mamyt, tu dar mokinai širdies klausyti,
Pameni, kaip kūrėm ateities planus?
Ir suprast padėjai - ne bėda suklysti,
Privalu vėl keltis ir išlikt žmogum.
man jis labai patiko,kad ir graudus...
si karta zidiniu rupinosi patys jaunieji.nusipirko grazia zvakide,kai pirsliavau anksciau ir zvakide pirkau,tokia raudona su sirdele...nes man paciai tie molinukai

.grazu kas grakstu,plona ir elegantiska.mano sese kai tekejo pries daug,daug metu

gavo medini zidini.jis tvirtinasi prie sienos ir atrodo kaip fakelas