As irgi pradejau zymiai daugiau ir ivairiau gaminti, kai pradejau su TW draugauti.
Ir šiaip virtuvėje man visada patiko, tik kažkaip viskas buvo atsibodę, monotoniška, nuobodu. Daugiau pradėjau receptais domėtis, kepti pyragus, ką jau buvau primiršusi, nes tas blėkas užknisdavo plauti, o tos visos teflonines ir kitokios skardos tiesiog varydavo į neviltį
Panaudoji 1-2 kartus ir jau surudijusi. Kas, kad pigu, bet nuolat pirkti naują tikrai nesigauna pigiai. O pyragus kepti man labai patinka
Per paskutinius 3 metus jau tiek ju prisikepiau, kad nebegaliu į savo formas sugrįžti
O į pirktinius net nežiūriu
Man jie kažkokie
Jau net ir tortus pradėjau pati kepti
Kas anksčiau net į galvą nešaudavo.
Ulitka, kepimo akmenį aš labai myliu
Pas mane jis irgi nėra labai gražus, nes naudojamas dažnai, o su chemija jo plauti negalima, tai su vandeniu ne viskas issiplauna
Jis viską sugeria į save. Kuo labiau margas, tuo geriau
O kepu jame viską, kas nėra labai daug iškilęs - picas, duoną, kotletukus, vištos gabaliukus, kalakutienos kumpį, bulvytes (tiesiog pasakiškos, niekur tokios skanios nesigauna
), net lyną kepiau su voveraitėmis ir bulvėmis (šitas tiesiog karališkai gavosi, jokiam restorane taip skaniai nepavalgysi
).Gal todėl man ir neprigyja Ultrapliusas, kad turiu kepimo akmenį