Merginos trumpai brukstelsiu savo istorija, gal ji jums suteiks vilties ir daugiau entuziazmo, kad tikrai turesite vaikuti, net jei ciklas nereguliarus. Pries du metus uzsirasiau pas geriausia Klaipedos ginekologa, vaikuciu dar su vyru neplanavom, bet buvau jau labai pavargusi nuo kitu problemu - nuo 14 metu dingo menesines kokiems 2 metams,plaukai slinko, oda bere, po to atsirasdavo po pora menesiu ir vel isnykdavo keliems menesiams. Biski viskas apsitvarke kai pradejau pries 4 metus gyventi su MB, matyt reguliarus seksas turejo itakos, bet vis tiek, pries du metus mmm vel dingo, si kart 6 menesiam, tada gydytojas israse issaukiancius, kad padaryt hormonu tyrimus. Na ka, issauke, bet velgi tik porai menesiu ir vel dingo trims menesiams, atsimenu ta diena, kaip niekad - sako, policistines kiausides, pastoti dabar tikrai negalesi, reikia gydyti, pasidaryk kraujo tyrimus visu hormonu ir ateik uz menesio, galvosim kaip gydyti.
Na, as griztu namo, papasakoju MB kaip ir kas, na ir mes nesisaugom, vis tiek niekas ten pas mane neveikia, bet siokia tokia baime lyg ir buvo, tai myledavomes "ne iki galo".
Na, o po menesio nuejus, suzinau, kad nescia! Gydytojas laksto po ligonine, rodo visiem mano kiausidziu echoskopa ir visi ziuri i vos ne kaip stebukla, kaip cia taip gali buti, man aisku sokas. As verkiau, vyras dziauges, bet viskas tik del to, kad nesitikejau ir neplanavom. Dabar esu be galo laiminga ir dekinga likimui uz tokia dovana, labai laukiu savo maziuko ir jei galeciau laika sugrazinti atgal, tikrai darytume vel vaikeli.
Tai va, nepraraskit vilties, nes as sugebejau pastoti, be menesiniu, su policistinem kiausidem, nesisaugodama vos kelis kartus (nes ta vieninteli menesi nelabai daug ir mylejomes, kiek pamenu) ir net tai darant ne visada "iki galo". Tad viskas imanoma, kai jau maziukas nusprendzia pats ateiti i musu gyvenima...
