Papasakosiu nepavykusi, bet taip kruopsciai planuota scenariju:
buvo prieskaledine savaite, o as jau kelias dienas jauciau krutu tempima, pilvo apacios dilgciojima, tad nusipirkau testuka ir ji pasidariau. Pasirode dvi juosteles, taciau neryskios, buvo savaitgalis, tad reikejo laukt pirmadienio, kad galeciau nueiti pas ginekologe, taciau as jau viska ir taip zinojau
.
Vyras apie nieka net neitare, o juokingiausia tai, kad viena vakara jam paskambino seniai matytas draugas ir abudu dalinosi savo vedybinio gyvenimo dziaugsmais, ir kai draugelis paklause, ar kartais dar nelaukiam gandro, vyras su atsidusimu, sako, kad, deja, ne. O as tuo metu apsimeciau, kad skaitau zurnala, bet viduje galvojau" katineli, kad tik tu zinotum, kaip smarkiai klysti"
.
Buvau suplanavus, kad tylesiu iki pat Kaledu ryto, tik po eglute paliksiu jam maza rysuleli su pliusiniu gandriuku, tai maniau nusausiu du zuikius vienu suviu- ir neiprastai apie nestuma pranesiu, ir dovanos pirkt nereikes...
Bet vos grizau is moteru konsultacijos, pamaciusi vyro akis neistveriau ir ta pacia akimirka priejau prie jo gulincio ant sofos, atsiguliau salia, apkabinau ir ziuredama i akis tyliai susnibzdejau:" katineli, mes turesim vaikeli..." Is pradziu jo akys sublizgejo, o paskui is mano mylimu rudu akyciu issirito dvi asareles. Verkiau ir as, bet kaledine dovana pirkti vis delto teko...