Mes tai patys tik 8 savaite suzinojom, kad laukiames
. Susitarem palaukti 12 savaiciu ir tada visiems pasakyti. Na, exMB iskentejo lygiai 1 diena, po to pasake draugams, savo mamai (o ta visai giminei
), ir dar prigrase, kad man nesakytu, kad jis pasake
.
Mano tevai suzinojo kai as jau 6 menesiu buvau, truputi baiminausi sakyti, nes mama baisiai norejo, kad univera baigciau be trukdziu. Tai as pas ja ir persirenginedavau, ir po akim vis pilvu makaluodavau, galvojau, paklaus - pasakysiu. Bet mano tas pilvas toks daugiau isivaizduojamas buvo (7 kg priaugau per visa nestuma
), taip ir nepamate. Tai viena diena apsirengiau labiausiai klasikine nesciuju suknele (na tokia, languciais, balta apykaklyte
), o siaip tai as is dzinsu neislipdavau ir neislipu - pagrindinis rubas, ir nuejom pietu pas maniskius. Diskusija:
Mama: "Kaip tu cia dabar siandien apsirengusi
?"
As: "Kaip priklauso
...
Mama (po 5 minuciu itempto mastymo ir labai neuztikrintai): "
Laukiesi?"
As: "Na
".
Mama (kiek gerkle leidzia): "Teeevaaai, kitais metais anuka turesim!!!!!!!!!!"
As (veiksmas vyksta rugpjuti): "Hm, siais"
Mama: "Kas siais?"
As: "Siais. Metais. Anuka turesit. Spali."
Mama:
.... ....
Mama (po taureles brendzio): "
o tai.. pilvas tai kur???? a???"
P.s. univera baigiau suplanuotu laiku ir be trukdziu
Dabar su dabartiniu MB rasom uzsakymus gandrui... paskui ziuresim kaip pranesti, kad reanimacijos nereiketu