as tai nieko grazaus nesugalvojau, pas mane gavosi exprontu.Kai vyras miegojo pasidariau testuka, kai gryzau pas MB jis buvo prabudes ir paprase paduoti golfa tai iviniojau NT i ta golfuka ir pabegau is kambario lyg niekur niekas , o kai gryzau jis jau buvo apsirenges ir prie duru lauke manes , tokio laimingo jo gyvenime nemaciau, apsikabino mane ir pasveikino tapus mamyte . sakyciau truputi viskas juokinga
Man grupokė rekomendavo echoskopo nuotraukytę įdėti į rėmelį ir taip pranešti tėvams. Jo tėvam pranešėm šią naujieną per kūčias, tačiau vyras nupirko labai mažą rėmelį, tai nelabai ką tėvai ir suprato, o va sausio 31 skrendu pas savo tėtį, kuris dar nieko nežino, ir nežinau ar jam šią puikią naujieną pranešti tokiu pat būdu kaip ir uošviams ar kaip nors originaliau. kažkaip bijau kad gal tėtis kaip vyras nelabai supras kas ten, nes foto daryta 5 savaičių, tai tik taškiukas apibrauktas ginės.
Kai laukiausi pirmosios mergytės pati buvau pasimetusi, kaip pamačiau tas dvi juosteles, taigi iš karto ir pasakiau vyrui o kai sužinojau, kad laukiuosi antro buvo likusios porą savaičių iki jo gimtadienio taigi nupirkau kvepalus ir atvirute ant, kurios parašiau kažkokį sveikinimą, ir gale Sveikina Žmona, Selestina ir būsimas vaikelis. Jis perskaitė ir iškart suprato ką noriu pasakyti labai apsidžiaugeė ir sakė, kad jam tai geriausia gimtadienio dovana
Oi, mergaites, mes tai irgi originaliai pranešėm... Ogi bepranešinėdami...susipykom žiauriai!
Vienu žodžiu, apie 11-tą savaitėle, po vizito pas ginę, kuri patvirtino, kad viskas vyksta normaliai, pagaliau įtikėjau, kad viskas gal jau ir gerai bus. O tądien dar ir anyta ant cepiakų pakvietė, vakarienės metu žadėjo ir MB brolis su žmona būt. Tad lyg ir apsitarėm, kad galim nudžiuginti vyro giminės pusę savomis naujienomis.
Susirinkom, cepelinus lapnojam, nešvankūs juokeliai ir riaugėjimai sklando ore ( na pas juos jau taip normalu, tsakant...), man kazkodėl taip nervas suėmė, taip suėmė... Galvoju, negi aš tokią man šventą naujieną pranešiu va tokioj "tvartelio" atmosferoje??? O kur iškilmingumas, artėjančios motinystės pajautimas ir romantika??? Minu Brangiausiajam ant kojos ir šnypščiu į ausį, kad "šiandien nesakom", "kitą kartą pranešim", o jis, vistiek.... "Brangieji, norime jums pranešti džiugią žinia...!!!!!" Visi kalbasi tarpusavyje, blevyzgoja.
"BRANGIEJI, NORIME JUMS PRANEŠTI..!!!!" Ir taip toliau. O aš akmeniniu veidu į savo MB Taip visi 15 min. nesuprato niekaip, ar jis čia pajuokavo, ar mes iš tiesų apnėštėjom... (čia mano įsiūčio draskomo žvilgsnio pasekmė)
Vienu žodžiu, apie 11-tą savaitėle, po vizito pas ginę, kuri patvirtino, kad viskas vyksta normaliai, pagaliau įtikėjau, kad viskas gal jau ir gerai bus. O tądien dar ir anyta ant cepiakų pakvietė, vakarienės metu žadėjo ir MB brolis su žmona būt. Tad lyg ir apsitarėm, kad galim nudžiuginti vyro giminės pusę savomis naujienomis.
Susirinkom, cepelinus lapnojam, nešvankūs juokeliai ir riaugėjimai sklando ore ( na pas juos jau taip normalu, tsakant...), man kazkodėl taip nervas suėmė, taip suėmė... Galvoju, negi aš tokią man šventą naujieną pranešiu va tokioj "tvartelio" atmosferoje??? O kur iškilmingumas, artėjančios motinystės pajautimas ir romantika??? Minu Brangiausiajam ant kojos ir šnypščiu į ausį, kad "šiandien nesakom", "kitą kartą pranešim", o jis, vistiek.... "Brangieji, norime jums pranešti džiugią žinia...!!!!!" Visi kalbasi tarpusavyje, blevyzgoja.
"BRANGIEJI, NORIME JUMS PRANEŠTI..!!!!" Ir taip toliau. O aš akmeniniu veidu į savo MB Taip visi 15 min. nesuprato niekaip, ar jis čia pajuokavo, ar mes iš tiesų apnėštėjom... (čia mano įsiūčio draskomo žvilgsnio pasekmė)
sesuo visada mokindavo savo vaika,kad menes klaustu kada turesiu leliuka(jai dar nebuvo 5 metuku). na tada padariau taip,kai suzinojau kad laukiausi,pasakiau duktereciai kad pasakytu mamai ir seneliams kad as turesiu leliuka. tai vaikas nuejo garsiai ir pasake,kaip pradejo klausineti vargso vaiko,kas jai pasake. o tada jau pasirodziau ir as,tai apsiverkem visos
Vyrui pranesiau visai ka tik... sia savaite... Nestumo testa ikisau i mazyte vaikiska kojinyte ir jas padaviau. Pasimete mano vyriokas, paklause- nescia? o as ir apsizliumbiau O siandien nuotrauka pamate
Visada svajojau, kad nunersiu baltus vaikiskus batukus ir paduosiu... bet, aisku, laiko nebuvo...
Visada svajojau, kad nunersiu baltus vaikiskus batukus ir paduosiu... bet, aisku, laiko nebuvo...
O as paruosiau vyrui romantiska vakariene, zvakiu sviesoje. Pries vakariene iteikiau supakuota didele deze, kurioje buvo kudikelio komplektelis: sliauztinukai, svarkelis, batukai ir beretele. Balti baltuciai tokie drabuzeliai O ant virsaus uzdejau nestumoo testa, tad pradares deze jis iskart suprato Buvo neapsakomas jausmas ir vakaras
kaip pranesiu tevams, artimiesiems ir draugams dar nesugalvojau... gal pasisemsiu ideju siame forume.
kaip pranesiu tevams, artimiesiems ir draugams dar nesugalvojau... gal pasisemsiu ideju siame forume.
Beskaitydama ir aš užsimaniau papasakoti, kaip mes mano mamai pasakėme. Mano mama neseniai pradejo tada su mumis gyventi.
Tad pribrendus dideliam norui susėdome ir aš pradėjau drožti kalbą.
"Žinai mama, nusprendėme, kad priimsime dar vieną asmenį gyventi mūsų bute."
Mama net susinervino. "Ką Jūs sau galvojate, čia ir taip nėra kuo kvėpuoti. Kaip mes dabar gyvensime... ir iš vis, kodėl Jūs su manim nepasitarėte... aš juk dabar su jumis gyvenu... Tai atsakykite tam asmeniui. Bendrabučių aš nenoriu..."
Na mes su MB tik šypt šypt ir sakom...: " Tai, kad atsakyti mes negalime, o be to tai jis atsikraustys tik vasaros pradžioje..."
Mama kiek dar pasimuistė... o paskui staiga akys nušvito..., o mes jau nesusilaikę juoktis pradėjom.
O ji, vargšė, tik nuraudo ir sako: " Tai ko jus dabar mane taip kvailinat..., reikėjo iš karto pasakyti..." ir t.t.
Ot po to ir prisijuokėm...
Tad pribrendus dideliam norui susėdome ir aš pradėjau drožti kalbą.
"Žinai mama, nusprendėme, kad priimsime dar vieną asmenį gyventi mūsų bute."
Mama net susinervino. "Ką Jūs sau galvojate, čia ir taip nėra kuo kvėpuoti. Kaip mes dabar gyvensime... ir iš vis, kodėl Jūs su manim nepasitarėte... aš juk dabar su jumis gyvenu... Tai atsakykite tam asmeniui. Bendrabučių aš nenoriu..."
Na mes su MB tik šypt šypt ir sakom...: " Tai, kad atsakyti mes negalime, o be to tai jis atsikraustys tik vasaros pradžioje..."
Mama kiek dar pasimuistė... o paskui staiga akys nušvito..., o mes jau nesusilaikę juoktis pradėjom.
O ji, vargšė, tik nuraudo ir sako: " Tai ko jus dabar mane taip kvailinat..., reikėjo iš karto pasakyti..." ir t.t.
Ot po to ir prisijuokėm...
mes savo teveliam uzsakem tortus,o ant ju buvo uzrasyta:"busimiem seneliam". tai abieju teveliai labai susijaudino.
Galima nupirkti mazuchius batukus ir idejus i dezute vyrui padovanoti, ash taip ir buvau sugalvojusi, bet neishtveriau ir paskambinusi pasakiau. Man taip buna ir su Kaledinem dovanom, neishtveriu padovanoju per anksti, o paskiau dar viena turiu pirkti
Sveikos nestukes, mums jau 22 savaiteles, o kad laukiam naujo gyventojo zino kol kas tik mano gydytoja ir lelytes tevelis. Vis ruosiames pranest seneliams... Zadu rasyti laiska, kazka panasaus i pradzia ''labas mano busima mociute...'' ir t.t ir pridet skano nuotraukyte, Na bet mintys visai nesirisa, gal kuri jau kazka panasaus raset, gal galit man i AZ imest . Aciukas is anksto
as papasakosiu savaja istorija, kaip praneseme mano tevams:
grize ant stalo padejome laiska... voke buvo atvirute - visa atvirute pilna arbuzu, o viename arbuze vaikutis susirietes guli... (atvirutes is serijos kur augalu ir kudykiu motyvai buna)
Kitoje atvirutes puseje paraseme IKI PASIMATYMO GRUODZIO MEN.
Tai buvo labai smagu stebeti reakcija kaip abu tevai skaite... tai visi viska greitai suprato ir labai dziaugesi.. nereikejo nieko daug aiskinti...
O ir dabar tas laiskas pasitarnauja... Kai ateina kokiu sveciu tevai sako... ziurekit koki laiska gavom... ir paduoda... ir vel smagus rezultatai buna...
tai va tokia ta mano istorija...
grize ant stalo padejome laiska... voke buvo atvirute - visa atvirute pilna arbuzu, o viename arbuze vaikutis susirietes guli... (atvirutes is serijos kur augalu ir kudykiu motyvai buna)
Kitoje atvirutes puseje paraseme IKI PASIMATYMO GRUODZIO MEN.
Tai buvo labai smagu stebeti reakcija kaip abu tevai skaite... tai visi viska greitai suprato ir labai dziaugesi.. nereikejo nieko daug aiskinti...
O ir dabar tas laiskas pasitarnauja... Kai ateina kokiu sveciu tevai sako... ziurekit koki laiska gavom... ir paduoda... ir vel smagus rezultatai buna...
tai va tokia ta mano istorija...