Kaip originaliai pranešti apie nėštumą?

labai grazios jusu istorijos
kadangi mes senai norejom stebuklelio jau pries vestuves t.y.pries 3m nustojom saugotis nes labai jau norejom... pries pat vestuves suzinojom kad turesim leliuka tuo labai dziaugemes bet nestumas nutruko apie 8sav paskui tik po metu vel pastojau bet ir sis nestumas apie 8sav nutruko praejo dar vieni metai o sytebuklelio vis dar nera jau beveik praradom vilti kad turesim..... po tu dvieju nestumu sutriko menesines daznai veluodavo todel nebekreipem demesio kad veluoja...
na bet nusprandziau nueit pasidaryt tyrimus kodel taip ir va gyd pamate tik zaizdele ant kaklelio o kai nuejau po dar 3sav del tyr atsakymo gyd dar karta apziurejo ir nestumas jau buvo 7sav toks mano paprastu tyrimu atsakymas
kai pasisakiau vyrui jis nesidziauge nes as ir nesidziaugiau nes labai bijojom vel prarasti ta stebukleli kurio taip ilgai laukeme pagrindinis musu dziaugsmas turbut prasidejo 17sav kai gryzom is genetiku ir kai jie patvirtino kad musu mazylis sveikas ir bus berniukas tada jau vyro akys tikrai suspindejo dziaugsmu jis dziaugesi ne tik todel kad turesim si isvajota stebukleli bet tas stabuklelis dar ir berniukas apie ka jis ir slaptai svajojo...

Mes su vyru nėštumą irgi planavom. Po nesidaugojimo praėjus trims mėnesiams iš karto atkreipiau dėmesį, kad vėluoja mėnesinės. Be to vyras tai irgi iš karto pastebėjo, nes mano mėnesinės labai reguliarios. Vyras nieko man nesakęs nuėjo į vaistinę ir nupirko testą. Manęs tikpaprašė trupučio šlapumo ir pats padarė testą. Taigi pranešti kaip ir nebuvi ką. išvydusw rezultatus, vyras apkabino ir pasakė: Sveikinu.

Kai pastojau pirma,tai net nezinojau kaip pranesti.Labai nemegstu nors kiek nenumatytu reakciju.Taigi,kai suzinojau jog laukiuosi buvo du menesiai,tai dar pora savaiciu uztempiau iki kol pasakiau savo isrinktajam.Kazkaip neseniai buvom pradeje oficialiai bendrauti (6 men.) ir apie vaikus dar net negalvojom,nekalbejom ir saugojomes,bet likimo jokios kontracepcijos neiveike.taigi,as ji tas pora savaiciu atsargiai klausinejau apie jo poziuri i vaikus,ka darytu jeitaip butu.O jis nieko neitardamas man saziningai atsakinejo.Kai suzinojau,kad tikrai manes nepaliktu,nusprendziau pasakyti.Paskambijau ir pasiuliau susitikt.Lyg tycia vaziavom pas ji i namus pro gimdymo namus ir jis sako juokais "kazkada ir tu cia apsilankysi".O man toks juokas sueme,galvoju,"tu mane ten vesi ne veliau kaip uz 7 men.",bet nieko nesakiau,nes dar avarija butu padares.Nuvykom pas ji,susedom ir as jam sakau "turiu tau kai ka pasakyti"...na jis sukluso..."sveikinu,tu busi tetis" kazka panasaus jam pasakiau,tiksliai neprisimenu,nes baisiai susijaudinus buvau...O jis kiek pamenu pradejo juoktis,patylejo keleta minuciu,dar paklause ar as isitikinusi ir atsinese knyga kurioje ieskojome vardo vaikeliui...Vienu zodziu,buvo laimingas...Ir stai mes jau penkeri metai kartu,susilaukem antro,kuri planavom,tai ir nebuvo ka pranesinet,o siandien visiskai neplanuotai ir kaip zaibas is giedro dangaus suzinojau kad laukiuos trecio.Tai taip susinervinau,kad neistveriau,paskambinau ta pacia minute jam i darba ir pasakiau,kad tuoj pat parvaziuotu namo,na jis aisku negali ir kokiu reikalu cia namo taip,o as sakau "ar zinai ka reiskia dvi juosteles"...tyla ir necenzurinis zodis + tuoj busiu....Na ir sulaukiau savo vyro su graziu geliu puokste visa svytinti,tai taip gerai pasijutau,pajutau jog viskas gerai...aisku per greit,o stresas visa diena laikesi nuo tokios zinios...Vyras net greiciau ta zinia prieme,nei as...vis dar negaliu patiketi...

Atsimenu,mes buvom susipyke tuo metu ir nekalbejom beveik.Tai as antra menesi nesulaukdama menesiniu,pasidariau testuka.Ir jis buvo teigiamas.As jam paskambinau ir sakau:-pareik namo mums reikia pasikalbeti,jis nieko nesuprasdamas delko,po kurio laiko parejo namo.As kaip puoliau jam ant kaklo ir pasikabinau kojomis apie jo liemeni,kaip mazas vaikas.Ir dziaugsmingai pranesiau kad mes busim tevais.Tai jo akytes suzibo tai graziai ir mes susitaikem.Daugiau neapsipykom.
Mes anksciau saugojomes ir dieneles apskaiciavom kada nevaisingos.Bet maniskis labai noredamas siais metais vaikiuko,visai nebesisaugojo ir as nepriestaravau.Taip mes susilaukem stebukliuko.

Kaip idomiai pranešti apie nėštumą savo tėvams ir uošviams? Labai norėtume su vyru padaryti jiems staigmeną Nes esame įsitikinę, kad jie labai apsidžiaugs

o kaip pranest tevams, kai zinai jog jie nelabai apsidziaugs? uosviams tai laime-garantuotai..bet tevams mano, tai kaip tam leninui- MOKSLAI, MOKSLAI ir dar karta MOKSLAI...gal kas gali patart???

Na, nežinau, ar pranešimo BŪDAS gali įtakoti džiaugsmą, bet mes tėvams pranešėm įteikdami laišką- atviruką nuo būsimo žmogiuko. Maždaug "jau tiek gero ir gražaus apie jus prisiklausiau, kad noriu kuo greičiau susipažinti. Atvykstu x mėnesį. Iki pasimatymo! " Čia esmė pati tik, aišku, dar galima tekstą pagal situaciją visaip kaip koreguoti.
Mamos labai džiaugiasi/džiaugėsi, kad gavo būtent laišką, nes jau kai mes išvykom, dar galėjo ne kartą pasiskaityti ir taip vis kas kartą apsiprasti su naujiena. Nes gi kai sakai, tai dar ne visada iš karto ir susivokia žmonės, kas čia iš tiesų ĮVYKO. Man mama po dviejų dienų paskambino ir tada jau pirmąkart normalesniu balsu apšnekėjom viską , nes iki tol tik verkė vis.... Iš netikėtumo ir suvokimo, kaip gyvenimo ratas sukasi....

Jei įtariat, kad reakcija gali būti ne visai tokia, kokios labiausiai norisi, tiesiog ramiai nusiteikit, kad iš pradžių gal ir keistokos emocijos bus/ar išvis jokių nebus. Viskam reikia laiko. Nepamirškit, kaip pačios jautėtės PIRMOMIS akimirkomis ar dienomis, kai teigiamą testą pamatėt... Tikriausiai visko buvo. Tai ir jūsų tėveliams reikia LAIKO, kad susigulėtų pirmasis įspūdis ir ateitų tikrasis gilusis džiaugsmas. O kad visai nesidžiaugtų, TIKRAI TAIP NEBUS.

Sėkmės.

Labai grazus budas pasakyti.
Mes irgi galvojom, kaip cia graziau duoti zinot, bet aplinkybes susikloste taip, kad teko viska pasakyti, be jokiu uzuolanku
Na nieko tokio, dziaugsmas nustelbe viska

o gal dar neskubekit su pranesimu? dar mazokai laiko Jums gal pabandykit siaip kada pakalbeti su tevais apie anukus, na papratinti prie minties, kad paskui skaudziai nereaguotu?

na na..pagal viska neuzilgo turetu mane pradet pykint ir vimdyt, mes su vyru gyvenam kartu su mano tevais-tai ka jie nepamatys?protingi juk zmones-supras..taip ruost reikia pries nestuma- dar planuojant...o cia netyciukas kol cia juos priruosi tai ir kelio per pilva nebematysiu-ir bergzdzias darbas bus... is kt puses- as juk ne kazkokia nepilnamete. Ir man sprest kada tapti ot!! kaip bus taip bus!

o as savo tėveliams užsakiau tortą su užrasu "Būsimiems seneliams", nuvažiavę paprašėme išpakuoti ir mums po gabaliuką atpjauti.
Reakcija buvo kaip tikėjomis - su šūksniais

Mes nuvažiavom pas mano tėvus ir prieš vakarienę parodėm echoskopijos nuotraukytę. Pasakiau, kad su savo leliuku noriu supažindinti. Aišku, džiaugsmo ašarų buvo, nes senokai laukė.
O MB tėvams, jis pranešė. Irgi per vakarienę. Nedirbančiam tėvui sakė, žinai, tau pastovų darbą suradau.... Seneliu galėsi dirbt