Mūsų šuo taip pat mėgsta mašiną, joje važiuoti. Bet, manau, ne tiek važiuoti, kiek būti arčiau šeimininkų, nes šiaip jei jau eini link mašinos, tai ir jis kartu, jei į kitą pusę, o mašina stovi - kartu į kitą pusę, bet jei išvažiuojam į kamą ir pamato, kad jau ruošiamės namo (arba atvirkščiai, namie pradedam krauti tašes į kaimą), tada gali būti nors ir tvanas, bet tik atidaryk duris, jis nematys jokių žmonių, nieko, bėgs prie mašinos, apibėgs aplink ją ir atsisės prie bagažinės, lauks. Geriausia buvo kai vasarą važinėjom su universalu, tai jis žinojo, kad jo vieta bagažinėje, bet kai rudenį persėdom į "bulkutę", tai juokiausi, kai atidarius bagažinę sudėt daiktus šuo į ją įšoko ir nesupranta, kodėl tiek mažai vietos, bet lauk lipt nenori
Šiaip jis žino savo vietą mašinoje: bagažinėje arba (jei nėra galimybių) ant galinės sėdynės. Kartą palikom bagažinėj nepririštą, o radom ant priekinės sėdynės - gavo velnių ir nuo to karto elgiasi drausmingai (o patikrint labai nesunku, nes jis ten priplaukuoja ir seilių prilašina jei vasarą karšta). Taigi dabar drąsiai paliekam jį mašinoj, o patys einam į prekybos centrą ar kitur, nors šiaip stengiamės ilgai neužsibūti. ne dėl to, kad bijom, dėl to, kad gaila šuns vieno mašinoj palikto, bet, kaip mes sakom, jam didesnė trauma vienam paliktam kaime pas tėvus nei mašinoj: ji gi sava, saugot reikia, vadinasi, "rabota takaja"
žinau, kad tai labai nesveika šuns akims, kvėpavimui ir t.t, bet labai jau sunku jį atitraukti nuo to lango ir šunėkas baisiausiai piktinasi, jei negauna ikišt nosies laukan... žinau, mano klaida, kad nedraudžiau to daryt nuo mažumės 
tai net stabtelėjus prie parduotuvės, kažkas iš šeimos narių būtnai turi pasilikt su šuniu mašinoj...
